– Tai nebus paskutinis pranešimas apie blokuojamas arba nulaužtas paskyras, kurios yra skirtos paramai Ukrainai?

– Šiandieninės informacijos apie „Facebook“ užblokuotą „Locked N' Loaded“ paskyrą nevadinčiau programišių ataka. Greičiau tai yra organizuota žmonių, kurie turi kitą nuomonę, ataka. Ji buvo koordinuota. Žmonių, kurie ėjo ir ragino raportuoti šią paskyrą kaip netinkamą, buvo daug. „Facebook“ algoritmai suveikė ir paskyra buvo užblokuota. Nemažai laiko užtruks, kol jos veikla bus atkurta. Man pačiam yra tekę patirti tokias situacijas. Po atblokavimo tam tikri veiksmai yra labai apriboti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar neįmanoma pasipriešinti tokioms organizuotoms „Facebook“ vartotojų atakoms?

– „Facebook“ neturi kol kas paruoštos programinės įrangos, kuri identifikuotų tikrus ar netikrus veiksmus. Tai buvo netinkamas turinys, nors tas turinys buvo tik skatinimas rinkti finansus, paremti Ukrainą. „Facebook“ šioje situacijoje turėtų surinkti tokių raportavusiųjų sąrašą, pirmą kartą įspėti, o antrą kartą lygiai taip pat užblokuoti jų paskyras. Kol kas šis algoritmas nėra pas juos įteisintas.

– Mūsų Vyriausybės kanceliarija buvo susitikusi su bendrovės „Meta“ atstovais. Ne kartą ragino atidžiau sekti tai, kas vyksta internete. „Facebook“ sukūrė automatinį įrankį, padedantį kovoti su netinkama informacija. Tačiau dabar tas įrankis yra nukreipiamas priešinga linkme. Ar tokie valdžios susitikimai galėtų paveikti tokią kompaniją?

– Ji bus paveikta kitais būdais. „Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai patenka po nauja Europos direktyva, kuri įsigalioja nuo rugpjūčio 1 d., kur panašūs veiksmai galės būti priskiriami prie tam tikrų pažeidimų. Baudos numatytos nuo kelių iki keliasdešimt milijonų. Gabūt „Facebook“ turės įtakos baudos ir pradės galvoti bei tvarkyti savo algoritmus.

– Ar vienintelė išeitis – turėti tokius administratorius, kurie rankiniu būdu galėtų tirti pranešimų turinį, ar jie tinkami ir tikri?

– Jie tokius moderatorius turi, tačiau vasaros, atostogų metu jų trūksta.  Taip pat jie turi partnerius factchekerius, kurie patikrina ir patvirtina, ar tai tikra informacija.

– Ar pati organizacija „Locked N' Loaded“ galėtų pareikalauti atsakomybės iš „Facebook“?

– Nemanau. Čia turėtų įsikišti Vyriausybė.

– Ar sunku nulaužti slaptažodį „123456“. Kiek laiko užtrunka?

– Dažniausiai tokie slaptažodžiai naudojami vadinamuosiuose slaptažodžių žinynuose, kurie naudojami prisijungiant prie tam tikrų tinklų, e. pašto dėžučių. Programišiai dažniausiai naudoja failus, kuriuose populiariausi slaptažodžiai, kad parinktų vartotojo slaptažodį net jo nežinant. Kadangi paprastai daugumą vartotojų nenaudoja dviejų faktorių autorizacijos, nenaudoja ilgesnių slaptažodžių, tokias paskyras lengva nulaužti. Yra kita pusė – nutekėjus slaptažodžiams iš įvairių portalų, kai nuteka tiek slaptažodžiai, tiek e. pašto adresai, kurie yra vienoje grupėje, juos panaudojus prisijungti prie kito portalo, tada paskyrų nulaužimai kartojasi ir galite visko netekti.

Visas reportažas- LNK vaizdo įraše: 

– Kiek laiko užruktų įsilaužėlis, jei norėtų patekti į socialinio tinklo paskyrą, kai slaptažodis paprastas?

– Sekundę. Tačiau jei portalų programinė įranga pasiruošusi, gali būti, kad neleis dažnai pateikti slaptažodžių. Vėliau pradės blokuoti paskyrą, vartotojo vardą. Visiems siūlome naudoti dviejų faktorių autorizaciją. Antras faktorius – arba programėlė, kuri surenka slaptažodį, arba SMS žinute atsiunčiamas slaptažodis, kad būtų galima prisijungti prie paskyros.

– Kokį jūs rekomenduotumėte sukurti slaptažodį?

– Siūlau dvylika simbolių, nes kompiuterija tampa vis greitesnė ir greičiau parenka. Taip pat būtinos mažosios ir didžiosios raidės, skaičiai ir bent vienas specialus simbolis (taškas, kablelis, šauktukas ir pan.).

– Kaip atsiminti visus slaptažodžius, kai žmogus turi daugybę paskyrų?

– Kai kas sugalvoja savo algoritmą, pvz., slaptažodyje naudoja svetainės, prie kurios jungiasi, pavadinimo dalį. Naudoja spec. programėles, kurios generuoja slaptažodžius ir juos įsimena.

– Kaip manote, ar kažkada nereikės slaptažodžių ir užteks akių rainelės, pirštų anspaudo?

– Biometrika tik sunkina mums gyvenimą, nes biometriniai duomenys irgi nuteka.

– Gal pastebite tendencijų, kaip žmonės sugalvoja slaptažodžius?

– Yra įvairių būdų, vieni naudoja klaviatūros tam tikrą išsidėstymą, kiti įsimena, kaip surenkami skaičiai klaviatūroje. Kiekvienas vartotojas su savo įpročiais. Svarbu neužmiršti.

Tuo metu asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas pareiškė, kad karas Ukrainoje rodo, jog Lietuvos informacinių technologijų (IT) saugumo doktrina sudaužyta į šipulius.

„Lietuvai reikia nepriklausomo papildomo ryšio tiekėjo rezerviniam internetui“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje, kur aptarta kibernetinio saugumo situacija Lietuvoje vertinant įvykių Ukrainoje pamokas, sakė M. Pareščius.

„Ukrainiečiai dabar pajunginėja nacionalinį banką, pavienius energetinius, ministerijų vienetus, kelis bankus, kurie arčiau valstybės, kad vartotojai turėtų galimybę, kad ir mažu srautu, bet prisijungti prie svetainės ir sužinoti informaciją, nes jos nepateikimas vartotojui, tai yra gyventojui sėja paniką“, – sakė ekspertas. 

M. Pareščius taip pat siūlo įmonėms, organizacijoms draustis kibernetiniu draudimu, įdiegti apsaugos sistemas, nuolat atlikti auditą, akyliau prižiūrėti darbuotojų kompiuterius. 

„Pavieniais atvejais grėsmė kyla net ne iš išorės – iš įmonės vidaus“, – pabrėžė jis.

Kibernetinio saugumo ekspertas, be to, sako, kad daugiau dėmesio reikia skirti Seimo narių kompiuterių apsaugai.

„Jeigu dabar apkrėstume pavienių Seimo narių kompiuterius arba mobilius įrenginius namuose, jie atėję į Seimą arba prisijungę per VPN (nutolusių vienas nuo kito kompiuterinių tinklų sujungimas į vieną tinklą – BNS), išjungtų jūsų (Seimo – BNS) visą infrastruktūrą. Mes tą matėme pas ukrainiečius, pas SBU (Ukrainos saugumo tarnyba – BNS) kai vienas darbuotojų atsinešė iš namų vieną iš asmeninių kompiuterinių, darbo vietoje pasijungė prie vietinio tinklo ir buvo apkrėsti visi kompiuteriai, visas tinkas, teko išmesti, viską naujai daryti. Tai buvo 2014-2015 metais. Visa kompiuterinė technika buvo pakeista“, – pasakojo jis.

Lietuvos visa IT saugumo doktrina sudaužyta į šipulius. Visiškai. Tai, ką mes darėme iki karo, netinka tam, kokiame pasaulyje atsikėlėme 24 dieną.

M. Pareščiaus teigimu, dabar didžiausia Ukrainos SBU „bėda“ yra ryšio signalo slopinimas.

„Yra ryšio signalo džemeriai įvairūs naudojami, Wi-Fi išjunginėja, GSM išjunginėja, jiems reikia nepriklausomo interneto“, – Seimo nariams pridūrė M. Pareščius.

„Infobalt“ vadovas M. Ubartas pareiškė, kad karas Ukrainoje rodo, jog Lietuvos informacinių technologijų (IT) saugumo doktrina sudaužyta į šipulius.

„Lietuvos visa IT saugumo doktrina sudaužyta į šipulius. Visiškai. Tai, ką mes darėme iki karo, netinka tam, kokiame pasaulyje atsikėlėme 24 dieną (vasario 24 dieną, kai Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą – BNS)“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje teigė „Infobalt“ vadovas.

„Ukrainoje, tokioje teritorijoje išdaužė ištaškė, o pas mus, Lietuvoje aštuoni kabeliai yra, gal šiek tiek daugiau. Aštuonių kirvių reikia – ir mes esame akli“, – pridūrė jis.

M. Ubarto teigimu, Lietuvos ir NATO hibridinės infrastruktūros kūrimas yra pirmas darbas, ko Lietuva turi imtis: „Nėra kito varianto“.

„Buvo unikali idėja sustatyti duomenų centrų lokaciją kariniuose padaliniuose. KAM sakė, reikia Kaune pasistatyti žemiau užtvankos. Per pirmas dvi (karo pradžios – BNS) valandas labai daug ukrainiečių karinės infrastruktūros buvo sunaikinta“, – parlamentarams teigė M. Ubartas.

Pasak jo, nesaugūs yra ir duomenų centrai Vyriausybės rūmuose ir televizijos bokšte.

„Turime pasistatę spintas (duomenų centrą – BNS) Vyriausybės rūsyje. Pažiūrėkime, kaip dabar atrodo Charkivo administracijos pastatas. Duomenų centras mūsų TV bokšte – prisiminkime Ukrainą: (...) nebėra bokštų arba jeigu ir yra, duomenų centrai neveikia, nes nėra elektros“, – kalbėjo „Infobalt“ vadovas.

Jis pabrėžė, kad „Inforbalt“  jau daug metų aiškina, kad Gedimino pilies atstatymas nėra saugus „nei IT, nei karo prasme“: „Nėra saugu sukoncentruoti ten – nei mes ginsimės, nei ukrainiečiai nesigina užsidarę į pilis“.

Valstybės informacinių technologijų paslaugų departamento direktorius Andžejus Trachimovičius pranešė, kad dalis duomenų jau kopijuojama į NATO duomenų saugyklą Briuselyje.

„Turime jau saugią liniją su Briuselyje esančiu duomenų centru, (...) ten turime vieną spintą. Kopijuojame jau duomenis į ten (...) – pumpuojame e. sveikatą, e. registrą, nekilnojamojo turto registrą. Taip bandome apsaugoti duomenis“, – teigė A. Trachimovičius.

Anot jo, vėliau bus perkeliami Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų institucijų duomenys. Tačiau, anot jo, jau kyla vietos stygiaus problema.

Atakos vyksta. Kare kaip kare.

„Jau dabar pusę saugyklos užpildėme. Ką dar galime padaryti? Galime pas save laikyti kopijas, jeigu kas, atstatytume“, – svarstė jis.

A. Trachimovičius siūlo svarstyti galimybę nuomotis duomenų centrus užsienyje – sudaryti svarbiausių sistemų bei interneto svetainių sąrašą ir duomenis automatiškai peradresuoti.

Savo ruožtu M. Ubartas siūlo atkreipti dėmesį į paslaugų trikdymo (angl. Distributed Denial of Service, DDoS) atakų iš Lietuvos pasekmes. 

„Iš Lietuvos eina didžiuliai srautai į Rusiją. Žmonės dedosina. Kuo tai baigsis mums patiems, irgi neaišku. Tuos srautus reikėtų žiūrėti, kaip jie vyksta“, – teigė M. Ubartas.

M. Pareščius pabrėžė, kad DDoS atakos nenutrūko: „Atakos vyksta. Kare kaip kare“.

Apie galimą falsifikavimą, balsų pirkimą ir stringančią VRK informacinių technologijų (IT) sistemą LRT.lt kalbino IT ekspertą Marių Pareščių, kuris stebėjo Seimo rinkimų pirmąjį turą Trakuose ir Lentvaryje.

– Kaip jūs vertinate diskusiją, kad dėl visų nesusipratimų, lėmusių pirmojo rinkimų turo rezultatų skaičiavimą ir pateikimą kalta IT firma „iTree Lietuva“?

Mano žiniomis, tokią situaciją lėmė ne viena VRK IT sistema, o su tuo susijusi ir ne viena firma.

– Juk viešai buvo kalbama tik apie „iTree Lietuva“ firmą?

VRK viešieji pirkimai rodo, kad būta IT pirkimų iš kelių įmonių, buvo sudaromos ir jungtinės pirkimų sutartys, ir pavienės.

Kiek žinau, tuose konkursuose dalyvavo ir firmos „Lema“, „Baltneto komunikacijos“, o po „iTree Lietuva“ vėliava yra trys įmonės – „iTree“, „iTree Lietuva“ ir „iTree finance“.

„iTree Lietuva“ yra laimėjusi du VRK skelbtus konkursus, kurių darbai siekė maždaug 1,5 mln. eurų.

Rinkėjų puslapį, dėl kurio kilo skandalas, programavo įmonė „Tieto“, kuri kažkada buvo susijusi su „Telekomu“, o dabar deklaruoja, kad dirba su Skandinavijos rinka.

Kitaip tariant, spaudoje minima tik viena „iTree Lietuva“, o iš tikrųjų už tų VRK konkursų IT paslaugoms įsigyti kyšo ir kur kas daugiau ausų. Be jau minėtų įmonių dirbo ir JAV įmonė „Cloudflare“, kuri privalėjo užtikrinti visą IT sistemos saugumą bei stabilumą.

– Tai kodėl pirmojo rinkimų turo naktį taip ilgai nebuvo skelbiami balsavimo duomenys? Išeitų taip, kad devynios auklės, vaikas – be galvos?

Manau, kad kaltę už nesusipratimus ir nesklandumus turėtų prisiimti visos įmonės. Pirmiausia rinkimų dieną strigo VRK puslapis, prie kurio rinkimų apylinkės negalėjo prisijungti. Vakare prasidėjo problemos dėl balsavimo duomenų apdorojimo.

Iš VRK vadovo Zenono Vaigausko paaiškinimų darytina išvada, kad rinkimų komisijos atsiuntė duomenis, tačiau jie buvo neteisingai suvesti į kompiuterius. Teko šiuos nesusipratimus taisyti. Kitas dalykas – buvo abejojama tų skaičių kokybe ar tikslumu. Todėl dar kartą viskas buvo surašoma ranka, o tai užtruko.

Be to, rinkimų dieną dar pastebėjau, kad balsavimo duomenų paskelbimas vėlavo: tarkim, rinkimų rezultatai buvo sugeneruoti 23.10 val., o mes juos pamatėme 23.20 val. Dešimt minučių užtruko.

– Kodėl?

Todėl, kad kažkokioje technologinės grandinės vietoje balsavimo duomenys užtruko.

– Jeigu VRK teko balsavimo duomenis dar apdoroti ir rankomis, tai ar nebūtų pagrįstas nuogąstavimas, kad tokio proceso metu „dėl žmogiškųjų faktorių“ įvyko viena kita paklaida kurio nors kandidato ar partijos naudai?

Rezultatai ne kartą buvo perskaičiuoti. Be to, rinkimų apygardose dirbo stebėtojai. Ir pats turėjau tokį statusą Trakuose ir Lentvaryje.

– Kas ir kaip galėjo pasinaudoti VRK IT sistemos gedimais?

Nutekėjo informacija apie balsuojančius asmenis per „Mano rinkėjo puslapį“. Kai kur buvo netikslūs reitingavimo duomenys, nes dalis pagyvenusių žmonių tiesiog nereitingavo kandidatų.  Ar dėl to, ar kitų aplinkybių pasikeitė realūs balsavimo rezultatai? Nežinau. Galiu tik spėlioti. Techniškai tokių galimybių buvo. Partijų naudai greičiausiai buvo perkama nedaug balsų.

Vadinamieji IT sistemos nulūžimai per rinkimus, mano galva, buvo netyčiniai. Kaltę privalėtų prisiimti už tai atsakinga įmonė. Be to, būtina griežtinti IT paslaugų viešuosius pirkimus. Šiuo metu pinigai už šias paslaugas tiesiog taškomi.

– Kaip bus su šiuose Seimo rinkimuose naudojama IT sistema? Ja galima bus naudotis ir ateityje?

Ji nėra nauja, ja buvo jau naudojamasi per praėjusius savivaldybių tarybų rinkimus. Prieš šių metų Seimo rinkimus buvo perkamos tam tikros šios IT sistemos aptarnavimo, parengimo, priežiūros paslaugos. Nauja sistema iš esmės nebuvo kuriama.

– Ar jus, kaip stebėtoją, per rinkimus delegavo kažkokia partija?

Ne, aš nepriklausau jokiai partijai. Pykstu ant senų partijų, džiaugiuosi naujomis, bet neatstovauju nė vienai. Dalyvavau rinkimuose kaip nepriklausomas stebėtojas.

Šiemet buvau tas žmogus, kuris siūlė pinigus už informaciją apie perkamus balsus. Tokias žinias Trakuose buvau pasiryžęs pirkti už 50 eurų, bet išlaidų nepatyriau, o per praėjusių metų savivaldybių tarybų rinkimus surinktą informaciją apie balsų pirkimus perdaviau policijai. Buvo pradėtos bylos.

– Tai šiemet Trakuose niekas balsų nepirko?

Balsai buvo perkami per išankstinį balsavimą. Girdėjau, kad tokią informaciją policijai perdavė Darbo partijos atstovai. Tačiau, kai ėmiau aiškintis, ką galėčiau už tokią informaciją paskatinti, supratau, kad viskas tik kalbų lygyje.

– Būta kalbų, esą Trakų rajone 2000 balsų galima buvo nusipirkti už 40 tūkst. eurų. Ar tai galėtų būti tiesa?

Neįsivaizduoju, kaip tai galima būtų padaryti techniškai. Sunkiai. Bet balsuojant namuose yra galimybių pirkti balsus. Tačiau tokiu atveju juos tektų skaičiuoti šimtais, o ne tūkstančiais.

– O kiek kainuodavo Trakuose vienas rinkėjo balsas?

„Didmeninė kaina“ – 20 eurų už balsą, „mažmeninė“ – nuo 5 iki 10 eurų. Patikėkit, skaičius žinau (juokiasi). Juk dirbau šioje srityje tam, kad tie pirkėjai ir pardavėjai būtų išgaudyti.

Kiek žinau, balsai buvo perkami Paneriuose. Apie tai informaciją buvau perdavęs ir žurnalistams.  Ten buvo perskaičiuoti balsai.

– Tai kas čia vyksta? Šitiek pinigų išleista įvairioms IT sistemoms, o balsus galima paprasčiausiai nusipirkti?

Popierinį daiktą visada paprasčiau sufalsifikuoti nei skaitmeninį. Jei ateityje vis dėlto bus nuspręsta įvesti elektroninį balsavimą, išsispręs daugybė problemų. Prieš tai, žinoma, reikėtų išspręsti ir ne vieną tokio balsavimo saugumo problemą.