Vis suteikia vilčių
Savivaldybė dar 2018 m. LAKD pateikė sąrašą gatvių, kurias norėtų perimti savo žinion. Bendras jų ilgis – 19,04 km, iki šiol iš minėto sąrašo perimta tik 1,3 km kelio atkarpa Miškalaukio kaime (Čekiškės seniūnija).
Šiame sąraše yra Ringaudus ir Aleksotą jungianti Šiltnamių gatvė, Bažnyčios gatvė Domeikavoje. Pernai rugpjūčio pabaigoje Kauno rajone viešint susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui, iš tuomečio LAKD direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus sulaukta viltingo pažado: paspartinti gatvių perdavimo procedūras. Netrukus bus metai, o pažadai link realių darbų praktiškai nepasistūmėjo.
Gegužės 10 d. vykusiame pasitarime aptarta LAKD ir Kauno rajono savivaldybės administracijos sudarytų bendradarbiavimo sutarčių vykdymo eiga. Tikimasi, kad problemų sprendimas karštuose pakaunės taškuose pasistūmės iš sąstingio taško.
Paklausus, kokie objektai artimiausiu metu ir kada bus perduoti savivaldybei, LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė teigė: „Direkcija patikėjimo teise valdomą valstybės turtą kitiems subjektams perduoda pagal bendradarbiavimo sutartis ir jose numatytas sąlygas. Kelių infrastruktūros objektai daugeliu atvejų perduodami, kai yra sutvarkomi taip, kaip numatyta bendradarbiavimo sutartyse.“
Pasirengusi prisidėti
„Matome, kad Susisiekimo ministerija negauna viso finansavimo ir LAKD negali atlikti visų kelių, einančių per miestelius ir gyvenvietes, remonto. Kauno rajono savivaldybė yra pasirengusi prisidėti prie jų atnaujinimo, tačiau labai užtrunka projektavimo ir saugaus eismo užtikrinimo derinimo procedūros. Gyventojams sunku suprasti, dėl kokių priežasčių darbai nejuda iš mirties taško“, – sakė Kauno rajono savivaldybės vicemeras Antanas Nesteckis.
Antanas Nesteckis./ Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Jei žinotume, kur ir ko konkrečiai trūksta, tikriausiai prisiimtume gerokai didesnę finansinę naštą.
Pavyzdžiui, Vytauto gatvės remontas Zapyškio seniūnijoje susideda iš kelių projektų, kiekvienas jų derinamas atskirai, todėl problemos sprendimas užsitęsia. „Kauno rajono savivaldybė yra įsipareigojusi vietoj oro linijų nutiesti požeminius elektros tinklus, savo lėšomis sutvarkyti šaligatvius, įrengti autobusų stotelę su keleivių laukimo stogine, tualetu. LAKD lieka pasirūpinti važiuojamosios kelio dalies atnaujinimu, tačiau procesai vis tiek juda labai lėtai“, – teigė vicemeras.
Problemų kilo ir dėl sankryžos Čekiškės gatvėje Vilkijoje. Savivaldybės vadovai sako nesuprantą, dėl ko tempiamas laikas, neįvardijamos aplinkybės, dėl kurių darbai nepradedami. „Informuojame, kad direkcija vieno lygio sankryžas rekonstruoja ar kapitaliai remontuoja pagal Vieno lygio sankryžų pertvarkymo prioritetinės eilės sudarymo metodiką, sudarytą vieno lygio sankryžų, esančių valstybinės reikšmės kelių tinkle, pertvarkymo prioritetinę eilę ir skiriamą finansavimą. Prioritetinė eilė sudaryta įvertinus metodikoje nustatytus kriterijus, t. y. vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, įskaitinį eismo įvykių skaičių ir kitus“, – konkretaus atsakymo, kada ir kas bus daroma, iš LAKD nesulaukė ir „Kauno diena“.
Gerų žinių LAKD kol kas nesiunčia ir stringantiems spūstyse Akademijoje. Pasak A. Ramoškaitės, šiuo metu vyksta priešprojektinių sprendinių viešojo pirkimo procedūros. „Priešprojektinių sprendinių parengimo terminai bus žinomi tik tada, kai įvyks viešojo pirkimo procedūros“, – į klausimą, kada ketinama pristatyti rengiamos galimybių studijos dėl transporto spūsčių mažinimo Akademijoje sprendinius, atsakė Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė.
Minėtame susitikime diskutuota ir dėl Vandžiogalos plento. „Tikimės, kad nors ir vėluoja, Kauno miesto savivaldybė netrukus pradės žadėtus rekonstrukcijos darbus. Žinoma, startavus rekonstrukcijai, čia susidarys dar didesnės, nei yra dabar, spūstys. Kauno rajono savivaldybė yra priėmusi sprendimus dėl Žemaitkiemio gatvės Domeikavoje remonto, rengiasi išpirkti Ozo gatvę, kad galėtų įrengti kitą išvažiavimo kelią, pasinaudodama naujai įrengtu Giraitės viaduku Kumpių kaime“, – planais dalijosi vicemeras.
Tarp pirmųjų savivaldybės darbų – parengti Vandžiogalos plento atkarpos nuo Kauno miesto ribos iki bažnyčios rekonstrukcijos techninį projektą. „Tai leistų suvaldyti transporto srautus. Savivaldybė pasirengusi finansuoti projektavimo darbus, o klausimas dėl rekonstrukcijos darbų finansavimo neišspręstas. Jei žinotume, kur ir ko konkrečiai trūksta, tikriausiai prisiimtume gerokai didesnę finansinę naštą“, – sakė A. Nesteckis.
„Su Kauno rajono savivaldybės administracija šių metų sausio 4 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl objekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 222 Kaunas–Vandžiogala ruožo nuo 8,113 iki 10,905 rekonstravimas“. Savivaldybė sutartimi įsipareigojo parengti techninį darbo projektą. Šiuo metu direkcija užbaigė rengti techninę dokumentaciją, suderino ją su savivaldybe ir artimiausiu metu perduos pasirašytus dokumentus. Tuomet savivaldybė galės skelbti viešuosius pirkimus šio ruožo projektavimo darbams. Užbaigus projektavimo darbus, savivaldybė ir direkcija sutarė bendromis pastangomis ieškoti finansavimo šaltinių statybos darbams įgyvendinti“, – tvirtino LAKD atstovė.
Nerimą savivaldybei kelia Mastaičiuose, Padauguvoje, Panevėžiuko ir Saulėtekio gyvenvietėse, Arimų gatvėje Garliavos apylinkių seniūnijoje esantys ir LAKD priklausantys šaligatviai ir dviračių takai. „Šiose ir kitose vietovėse transporto srautai didžiuliai, todėl pėstiesiems, ypač į mokyklas einantiems vaikams, nesaugu eiti važiuojamąja dalimi. Kol kas neturime sąlygų projektui rengti, jas gavusi savivaldybė iškart imtųsi rengti techninį projektą“, – patikino savivaldybės atstovas.
Reorganizacijos – ne į naudą
Kauno rajono savivaldybė su LAKD yra pasirašiusi daugiau kaip dešimt susitarimų, bet praktiškai visi jie yra įstrigę biurokratinėje karuselėje. „Reorganizacijos, kurios vyksta LAKD, – ne į naudą Kauno rajono savivaldybei. Keičiantis vadovams, struktūrai ir darbuotojų atsakomybei, problemų sprendimas vis nukeliamas.
Rengiant strateginius planavimo dokumentus, numatomi keliai ir gatvės, kurie bus remontuojami.
„Vilties suteikia tai, kad gegužės 10 d. vykusiame pasitarime dalyvavo ir susisiekimo viceministras, tikiuosi, jis koordinuos veiksmus, mato problemas, tesės pažadą iš naujo peržiūrėti prieš kelerius metus pasirašytas sutartis ir pagal finansines galimybes duos startą“, – vylėsi A. Nesteckis.
Investuoja biudžeto lėšas
Beveik 1,5 tūkst. kv. km plote išsidėsčiusį Kauno rajoną vagoja tankus kelių tinklas: kerta „Via Baltica“, Vilnius–Kaunas–Klaipėda magistralės, driekiasi 563 km valstybinės ir 1 742 km vietinės reikšmės kelių.
Savivaldybei tenka rūpintis 1 742 km vietinės reikšmės kelių. 575,9 km iš jų yra asfaltuoti, 938,2 km – žvyrkeliai, 228,7 km – grunto keliai be dangos. Kauno rajono savivaldybės asfaltuotų kelių ilgis (33 proc.) gerokai lenkia šalies vidurkį (19 proc.). Kasmet procentai vis auginami: šiųmetis savivaldybės planas – išasfaltuoti 15 km kelių ir gatvių, nutiesti 5 km dviračių ir pėsčiųjų takų.
Kauno rajono savivaldybė yra viena iš nedaugelio, kuri keliams, gatvėms statyti, rekonstruoti ir taisyti lėšų skiria iš savo biudžeto. Šiemet tam numatyta beveik 4 mln. eurų, o iš Kelių priežiūros programos – 4,9 mln. eurų. Per metus pagal galimybes savivaldybės biudžeto ir infrastruktūros lėšos gali būti tikslinamos, minėtiems darbams lėšų skiriant papildomai.
Mantas Rikteris. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.
„Po žiemos pertraukos pirmas darbas, kurį atlieka kelininkai, – tvarkomos duobės. Šiuo metu tai atlikta visose 25-iose seniūnijose. Tuomet pradedami įgyvendinti kiti suplanuoti darbai. Rengiant strateginius planavimo dokumentus, numatomi keliai ir gatvės, kurie bus remontuojami. Prie šių darbų planavimo prisideda seniūnai kartu su seniūnaičiais, kurie nustato eiliškumą ir prioritetines kelių ir gatvių tvarkymo eiles. Vietiniai gyventojai mato ir geriausiai žino esamus skaudulius, o savivaldybės planavimo ir kelių specialistai numato visai savivaldybei svarbius objektus, kuriuos būtina sutvarkyti siekiant geresnio transporto pralaidumo, užtikrinant saugesnes eismo sąlygas ir pritaikant kelius viešajam transportui“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.
Pasak M. Rikterio, šiemet, be gatvių ir kelių, kurie numatyti pagal seniūnaičių eiliškumą, bus tvarkomi ir strategiškai svarbūs objektai. Užbaigiami darbai Akademijos miestelyje Pilėnų g., Kaštonų g. Giraitės k., Šimkaus g. Garliavoje, Neries g. Domeikavos k., Kauno g. Vilkijos mieste, įrengiama jungtis tarp Šimkaus g. Garliavoje ir Vyčio Kryžiaus g. Alšėnų seniūnijoje. Taip pat pradedami didelės apimties projektai: Kauno g. jungtis su Industrijos g. Ramučių k., Parko g., Ramučių k., Dievogalos g. Zapyškio k., Taikos ir Beržų g. Ringaudų k.
„Didelės apimties projektams įgyvendinti kasmet prireikia didelių žmogiškųjų išteklių, nuolatinio bendravimo su gyventojais ir darbus atliekančia įmone. Neišvengiama ir projekto pakeitimų, kuriuos lemia bloga esamų inžinerinių tinklų būklė, registrų duomenų bazėje nepažymėti tinklai ar komunikacijos, kurios neretai būna nelegalios. Tikimės gyventojų supratingumo, nes neretai šios priežastys lemia, kad darbai persikelia ir į kitus metus, tačiau darbus norisi padaryti tinkamai, kad jie džiugintų artimiausius dešimtmečius“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Vasaros pabaigoje, baigus didžiuosius remonto darbus, pakaunėje dar bus atliekami kelių ir gatvių, pėsčiųjų perėjų ženklinimo ir saugos priemonių atnaujinimo darbai. Tai svarbu po vasaros grįžtančių vaikų saugumui, jiems einant į mokyklas ir būrelius.
Komentaras
Justinas Urbanavičius, Seimo narys
Pastaruoju metu keturis kartus buvau susitikęs su LAKD vadovais ar atstovais. Kelių infrastruktūros gerinimo, pėsčiųjų saugumo didinimo klausimai man – prioritetiniai. Esame organizavę Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdį, į jį taip pat kvietėme LAKD vadovus pristatyti esamą situaciją dėl finansavimo šaltinių, išsakiau Kauno rajono problemas, akcentuodamas užstrigusius perdavimo, infrastruktūros plėtros projektus. Visa tai dar kartą su LAKD vadovu aptarėme birželio 20 d.
Ką per tą laiką pavyko pasiekti? Dėl Šakių plento rekonstrukcijos buvo vykdytas pirkimas priešprojektiniams sprendiniams parengti. Dalyvavo keli rangovai, tačiau dėl pasiūlytos didesnės sumos pirkimas neįvyko, teks skelbti naują pirkimą ir ieškoti projektuotojų.
Daug problemų esama Artojų gatvėje (Garliavos apylinkių seniūnija), Mastaičiuose, Rokuose, su jomis atsakingus asmenis supažindinome vietoje. Praėjusių metų pabaigoje pasirašytos bendradarbiavo sutartys su Kauno rajono savivaldybe, direkcija ketina prisidėti finansiškai 60–80 proc. Kadangi šalyje įgyvendinama daug stambių projektų, finansavimas gali šiek tiek strigti. Dar šį mėnesį visi projektai bus surikiuoti pagal svarbą, paaiškės, kada jiems bus skirtas finansavimas.
