56 metų M. Rutte, ilgiausiai Nyderlandams vadovaujantis ir vienas labiausiai patyrusių Europos politikų, sakė, kad kelias dienas trukusiose krizinėse keturių partijų derybose nepavyko pasiekti susitarimo.

Jie susipyko dėl M. Rutte planų sugriežtinti prieglobsčio prašytojų šeimų susivienijimo apribojimus, kuriais siekiama sumažinti prieglobsčio prašytojų skaičių po praėjusiais metais kilusio skandalo dėl perpildytų migracijos centrų.

„Ne paslaptis, kad koalicijos partnerių požiūriai į migracijos politiką labai skiriasi, – po nutrūkusių derybų spaudos konferencijoje sakė centro dešinės Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD) lyderis M. Rutte. – Šį vakarą, deja, priėjome prie išvados, kad nesutarimai yra neįveikiami. Dėl šios priežasties netrukus visos vyriausybės vardu įteiksiu karaliui raštišką atsistatydinimo pareiškimą.“

Vėliau vyriausybė patvirtino, kad jis įteikė atsistatydinimo pareiškimą ir šeštadienį apsilankys pas karalių Willemą Alexanderį (Vilemą Aleksanderį).

Deja, priėjome prie išvados, kad nesutarimai yra neįveikiami.

Ši koalicija buvo ketvirtoji nuo 2010 metų, kai M. Rutte pradėjo eiti pareigas. Tačiau ji pradėjo dirbti tik 2022 metų sausį po rekordiškai ilgai – 271 dieną – trukusių derybų ir buvo labai susiskaldžiusi daugeliu klausimų.

M. Rutte, kuris dėl savo gebėjimo išvengti politinės katastrofos buvo pramintas „tefloniniu Marku“ pagal nelimpančios keptuvės dangą, pridūrė, kad turi energijos kandidatuoti penktai kadencijai, bet pirmiausia turi pagalvoti.

Nyderlandų rinkimų komisija nurodė, kad rinkimus galima surengti ne anksčiau kaip lapkričio viduryje.

M. Rutte teigė, kad iki to laiko vadovaus laikinajai vyriausybei, kuri daugiausia dėmesio skirs tokioms užduotims, kaip parama Ukrainai.

Krikščionių demokratų partija „Christen Unie“ ir centro kairiųjų partija D66 nepritarė M. Rutte planui.

Kaip pranešama, jis reikalavo, kad į Nyderlandus būtų įleidžiama ne daugiau kaip 200 karo pabėgėlių giminaičių per mėnesį.

„Šeima, tai, kad vaikai auga su tėvais, yra pagrindinė mūsų vertybė“, – sakė ministro pirmininko pavaduotoja Carola Schouten (Karola Schauten) iš „ChristenUnie“ ir pridūrė, kad tai buvo labai sunki akimirka.

Finansų ministrė Sigrid Kaag (Sigrid Kag) iš D66 frakcijos teigė, kad šiame procese „be reikalo tvyro įtampa“ ir kad žlugimas yra apmaudus.

Užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) iš centro dešiniųjų Krikščionių demokratų partijos (CDA) sakė, kad vyriausybės žlugimas buvo „labai nuviliantis, nereikalingas ir nepaaiškinamas šalies žmonėms“.

Balsavimas vyksta po kampanijos, užtemdytos galimai teroristinės pirmadienio atakos Utrechto tramvajuje, dėl kurios buvo areštuotas Turkijoje gimęs vyras. Po šių šaudynių dešiniojo sparno partijos į pirmą planą vėl iškėlė integracijos klausimą.

Nyderlandų rinkimus daug kas užsienyje vertina kaip toną prieš Europos Parlamento rinkimus nustatysiantį balsavimą. Prognozuojama, kad gegužę įvyksiančiuose Europos rinkimuose pozicijas sustiprins populistų partijos.

Trečiadienį renkama provincijų valdžia, bet balsavimas taip pat nulems šalies aukštųjų parlamento rūmų – Senato – sudėtį.

Po atakos Utrechte beveik visos politinės partijos sustabdė rinkimų kampanijas. Tik populistinis euroskeptiškas Demokratijos forumas (Forum voor Democratie, FVD), vadovaujamas charizmatiškojo Thierry Baudet (Tjeri Bodė), neatšaukė mitingo Hagos Scheveningeno priemiestyje, tuo išprovokuodamas griežtą parlamentarų kritiką.

Jaunas ir telegeniškas Th. Baudet apkaltino M. Rutte vyriausybę „naivia“ imigracijos politika ir susirinkusiai miniai pasakė, kad „reikia keisti kursą, antraip tai Nyderlanduose vyks dažniau“.

Referendumas dėl M. Rutte

Apklausos rodo, kad centro dešiniųjų premjero keturių partijų koalicija, kuri šiuo metu Senate turi vienos vietos persvarą, aukštuosiuose parlamento rūmuose patirs daug nuostolių.

Socialistų partijos lyderis rinkimus pavadino „referendumu dėl Rutte“, nors pats premjeras yra sakęs, kad neatsistatydins, jei jo koalicija praras daugumą ir be pagalbos negalės prastumti įstatymų.

M. Rutte valdo aštuonerius metus, o suvaidinęs svarbų vaidmenį „Brexit“ derybose daugelio yra laikomas pretendentu į vieną aukščiausių Europos Sąjungos postų Briuselyje, kai vėliau šiais metais pasitrauks dabartinė, Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) vadovaujama struktūra.

Nyderlandų laikraščiai prognozuoja, kad kairiosios pakraipos Žaliųjų partija (GroenLinks), kuriai vadovauja Jesse Klaveras (Jesė Klaveras), užsienyje labiausiai garsėjantis panašumu į Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau (Džastiną Triudo), sustiprins savo pozicijas ir gali tapti jėgų pasiskirstymą Senate lemiančia jėga.

Tuo tarpu Th. Baudet partija galėtų kelti grėsmę ultradešiniosios stovyklos lyderio Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) antiislamiškai Laisvės partijai (PVV), kuri tradiciškai pritraukdavo griežtosios linijos šalininkus Nyderlanduose.

Tačiau dvi šios partijos galėtų suformuoti antrą pagal dydį bloką Senate, o tokia įvykių eiga prieš EP rinkimus sukeltų nerimą visame žemyne.

Ataka Utrechte ir įtariamo turko areštas tapo tobula paskata abiem partijoms.

„Bjauru“

Th. Baudet atsisakymą nutraukti rinkimų kampaniją pirmadienį griežtai pasmerkė įvairūs parlamentarai. Kairiosios pakraipos partijos D66, kuri yra M. Rutte koalicijos partnerė, lyderis Robas Jettenas (Robas Jetenas) šį sprendimą pavadino „bjauriu“.

Th. Baudet, garsėjantis prieštaringai vertinamais pareiškimais, tokiais kaip „moterys bendrai mažiau pasižymi darbe ir turi mažiau ambicijų“, teisino savo veiksmus ir žurnalistams sakė, kad „daugelis šių reakcijų atrodė truputį apsimestinės“.

Olandijos provincijų rinkimai dažnai laikomi gan nereikšmingais palyginti su visuotiniais žemųjų parlamento rūmų rinkimais, praėjusį kartą įvykusiais 2017 metais. Tačiau stebėtojai pažymi, kad provincijų rinkimai vis tiek yra svarbūs.

Rinkėjai gali išrinkti maždaug 570 atstovų 12-oje provincijų, kurie savo ruožtu gegužės 27-ąją spręs, kas dirbs 75 vietų Nyderlandų Senate.

Anksčiau laikytas kone automatiškai pritariančia institucija, Senatas pastaraisiais metais tapo politiniu mūšio lauku, nes taria paskutinį žodį, ar priimti žemuosiuose rūmuose suformuluotus įstatymus.

Apklausos rodo, kad M. Rutte koalicijos partnerės D66 ir krikščionys demokratai (CDA) gali netekti iki 10 vietų.

Praradusi daugumą M. Rutte centro dešinės Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (Volkspartij voor Vrijheid en Democratie, VVD) vadovaujama koalicija turės ieškoti kitų partnerių opozicijoje, kad galėtų priiminėti įstatymus. Taip susidarys sąlygos atsirasti vaidmenims, nuo kurių priklauso jėgų pasiskirstymas.

Rinkėjų aktyvumas per provincijų rinkimus tradiciškai būna mažas. 2011-aisiais jis buvo 56 proc., o 2015-aisiais – beveik 48 procentai. Tuo metu per nacionalinius rinkimus 2017 metais rinkėjų aktyvumas buvo 82 procentai.

Dalyvauti rinkimuose buvo užsiregistravusi iš viso 81 partija – pradedant politikos banginiais, tokiais kaip premjero Marko Rutte (Marko Riutės) valdančioji Liberalų partija, baigiant spalvinga smulkme, įskaitant Piratų partiją.

Tačiau rinkimų komitetas penktadienį atskleidė, kad dauguma pateikusiųjų paraiškas neatitinka kriterijų varžytis dėl 150 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose.

„Parlamento rinkimuose kovo 15 dieną dalyvaus 28 partijos“, – paskelbė komitetas.

Kaip rašo olandų naujienų agentūra ANP, šiuose rinkimuose varžysis daugiausiai partijų per laikotarpį nuo Antrojo pasaulinio karo. Visų laikų „rekordas“ buvo pasiektas 1922 metais, kai piliečiai galėjo rinktis iš 53 partijų.

Kandidatai sieks patraukti į savo pusę maždaug 12,6 mln. balso teisę turinčių olandų. Šis balsavimas pradės svarbių Europos rinkimų sezoną: pavasarį prezidentą rinks Prancūzija, o rudenį bus renkamas Vokietijos parlamentas.

Tvyrant nerimui dėl Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) netikėtos pergalės per JAV prezidento rinkimus ir kraštutinių dešiniųjų bei populistinių partijų iškilimo Senajame žemyne, artėjantys rinkimai bus atidžiai stebimi, mėginant įžvelgti ženklų, pranašaujančių Europos politinę ateitį.

Apklausos rodo, kad ultradešiniųjų antiislamiškų pažiūrų įstatymų leidėjas Geertas Wildersas (Gertas Vildersas) ir jo Laisvės partija (PVV) jau daug mėnesių yra populiariausi Nyderlanduose, o M.Rutte Liberalų partija (VVD) lieka antra.

Trečiadienį paskelbti apklausų rezultatų vidurkiai pranašauja, kad G.Wilderso partija parlamente bus didžiausia ir turės 27–31 vietą, o M.Rutte liberalams teks 23–27 vietos.

Darbo partijos (PvdA), M.Rutte valdančiosios koalicijos partnerės, palaikymas pastaraisiais mėnesiais sumažėjo. Apklausos rodo, kad ji gali iškovoti tik 10–14 vietų.

Jeigu šios prognozės pasitvirtins, didžiausioms partijoms teks labai pasistengti, kad užsitikrintų 76 vietų daugumą, reikalingą vyriausybei suformuoti.

Daug partijų jau atmetė bet kokias galimybes bendradarbiauti su G.Wildersu, žadėjusiu uždaryti mečetes, uždrausti Koraną ir išvesti Nyderlandus iš Europos Sąjungos.

Be to, analitikai prognozuoja ilgas ir įtemptas derybas dėl naujos vyriausybės, kurią gali sudaryti net penkių partijų koalicija. Dėl tokios padėties mažesniųjų šalies partijų vaidmuo gali tapti labai svarbus.