Piniginių sumų ieškovas kol kas neįvardija.

Anksčiau R. Gudauskas prašė tik panaikinti naujojo vadovo konkurso rezultatus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas yra Kultūros ministerija, tretieji suinteresuotieji asmenys – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir per ginčijamą konkursą išrinkta bei darbą jau pradėjusi naujoji jos vadovė Aušrinė Žilinskienė.

R. Gudausko advokatė Ramunė Šaikuvienė per teismo posėdį antradienį sakė, kad reikalavimo tikslinimai yra paruošti. Pasak jos, atsakovas, Kultūros ministerija, per ankstesnius posėdžius galutinai patvirtino, kad konkursą sudarė dvi dalys: testas raštu ir testas žodžiu. Už testą raštu R. Gudauskas per konkursą gavo 8, už testą žodžiu – 7, už praktinę užduotį – 9, bendras rezultatas – 16 balų.

Tuo metu laimėtoja A. Žilinskienė 7,6 balo gavo už pokalbį, 7,6 balo – už praktinę užduotį, 9,1 balo – už testą, testas žodžiu įvertintas 8,34 balo. Galutinis rezultatas – 15,95 balo.

„Tai ką mes matome? Kad daugiau surinkęs netapo laimėtoju“, – per teismo posėdį antradienį sakė advokatė.

„Mes matome, kad laimėtoju turi būti paskelbtas ieškovas, dėl turtinės ir neturtinės žalos – Klaipėdos apygardos teismas suformavo naują praktiką, kad gali būti priteisiama turtinė ir neturtinė žala, nes pretendentas patyrė nerimą, stresą dėl tokio konkurso vykdymo pažeidimų, yra pagrindas priteisti neturtinę žalą ir kompensacija negautų pajamų, jis turėjo lūkestį, kad gaus pajamas surinkęs daugiau balų. Todėl prašome ir šį reikalavimą patenkinti, ieškovas turėjo tęsti darbo santykius“, – kalbėjo R. Gudausko advokatė.

Laikomės taisyklių ir tvarkų, kad užtikrinti skaidrią atranką.

Be to, ji mano, kad R. Gudauskas bet kokiu atveju yra konkurso laimėtojas, nes komisija neteisingai suskaičiavo pretendentų vertinimo balus.

Teismas antradienį pradėjo liudytojų apklausą. Pirmasis liudijo naujojo vadovo rinkimo konkursą stebėjęs Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas.

Jis pasakojo, kad atvykęs į konkursą turėjo pasirašyti konfidencialumo raštą.

„Tada buvau išprašytas, aš manau, kad nepagarba stebėtoju, jeigu pasirašiau raštą, tai jau turiu dalyvauti“, – sakė liudytojas. Vėliau A. Posochovas buvo pakviestas stebėti konkursą.

Kaip liudytojas buvo apklaustas ir kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, jis buvo komisijos pirmininku, renkant naująjį bibliotekos vadovą. Viceministras pažymėjo, kad dabar rengiama daugybė atrankų į įvairių kultūros ir meno įstaigų vadovų postus.

„Laikomės taisyklių ir tvarkų, kad užtikrinti skaidrią atranką“, – teismui teigė viceministras.

Komisijos pirmininkas R. Gudausko per konkursą pateiktai programai skyrė 9 balus ir ją įvertino kaip aukšto lygio.

Naująjį Martyno Mažvydo bibliotekos vadovą rinko komisija, susidedanti iš 7 narių.

„Reikalavimai pretendentams suformuluoti atsakingų specialistų, jie skelbiami viešai, kaip kiekviename konkurse”, – sakė viceministras R. Mikaitis.

Teismui liudijo ir Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės patarėja Gražina Lamanauskienė. Ji R. Gudauskui skyrė 8 balus, visus pretendentus sakė vertinusi objektyviai, nebuvo prieš nieką neigiamai nusiteikusi. Liudytoja pažymėjo, kad labai vertina R. Gudausko nuopelnus valstybei ir dalyvavo rengiant raštus, prašant profesoriui skirti valstybinį apdovanojimą. 2021 metais R. Gudauskas buvo apdovanotas ordino už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi.

R. Gudauskas teismui skundžiasi dėl konkurso organizavimo ir vykdymo galimų tvarkos pažeidimų, jis sako, kad konkursas pasižymėjo neapibrėžtumu.

Kultūros ministerija su ieškiniu nesutinka, jos atstovas Virginijus Varnaitis teismo prašė neapklausti liudytojų, kol nėra išspręsta dėl naujų R. Gudausko ieškinio reikalavimų.

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra didžiausia šalies mokslinė ir parlamento biblioteka, joje veikia valstybinė universali lietuviškų, lituanistinių ir užsienio leidinių saugykla, nacionalinis spaudos archyvas. 

2022 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka turėjo 16 312 registruotus vartotojus, išdavė 558 526 dokumentus, bibliotekoje apsilankė 3 403 376 lankytojų. Bibliotekoje dirba daugiau nei 500 darbuotojų.

66 metų R. Gudauskas M. Mažvydo bibliotekai vadovavo nuo 2010 metų.

1998–2000 m. jis buvo Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos viceministru informacijai ir informatikai, 1996–1998 m. R. Gudauskas buvo tuometinio prezidento Algirdo Brazausko patarėjas informacijai ir komunikacijai, 1991–2002 m. R. Gudauskas ėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekano pareigas.

Kaip atsakovas šioje civilinėje byloje yra Kultūros ministerija, tretieji suinteresuotieji asmenys – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir per ginčijamą konkursą išrinkta naujoji jos vadovė, buvusi Lietuvos kultūros instituto direktorė Aistė Žilinskienė. Tretiesiems asmenims šaukimai tinkamai buvo įteikti, tačiau ketvirtadienį vykusiame teismo posėdyje jie nedalyvavo.

Bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas per posėdžius balandį numato apklausti aštuonis liudytojus, tarp jų – komisijos pirmininką Rimantą Mikaitį, taip pat jos narius. Teismas liudytojus numato apklausti balandžio 16 dienos posėdyje.

Šiuo metu bibliotekai vadovauja generalinio direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Aidas Sinkevičius. Balandžio 15 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas pradės eiti konkursą laimėjusi A. Žilinskienė.

R. Gudauskas Eltai sakė, jog teismui tenkinus jo ieškinį ir panaikinus rezultatus, ministerija turėtų organizuoti naują konkursą.

„Norime tiesos“, – sakė jis.

R. Gudauskas teismui skundžiasi dėl konkurso organizavimo ir vykdymo galimų tvarkos pažeidimų, jis sako, kad konkursas pasižymėjo neapibrėžtumu.

Kultūros ministerija su ieškiniu nesutinka.

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra didžiausia šalies mokslinė ir parlamento biblioteka, joje veikia valstybinė universali lietuviškų, lituanistinių ir užsienio leidinių saugykla, nacionalinis spaudos archyvas. 

2022 m. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka turėjo 16 312 registruotus vartotojus, išdavė 558 526 dokumentus, bibliotekoje apsilankė 3 403 376 lankytojų. Bibliotekoje dirba daugiau nei 500 darbuotojų.

66 metų R. Gudauskas M. Mažvydo bibliotekai vadovavo nuo 2010 metų.

1998–2000 m. jis buvo Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos viceministru informacijai ir informatikai, 1996–1998 m. R. Gudauskas buvo tuometinio prezidento Algirdo Brazausko patarėjas informacijai ir komunikacijai, 1991–2002 m. R. Gudauskas ėjo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekano pareigas.

Toks sprendimas priimtas kultūros ministrui kartu su švietimo, mokslo ir sporto ministru bendru įsakymu patikslinus Kultūros paso administravimo ir finansavimo tvarkos aprašą.

Kaip teigiama ministerijos pranešime, šiemet maksimali vienos paslaugos kaina mokiniui metams siekia 11 eurų.

Anot ministerijos, kultūrinės edukacijos sistemoje siūlomas platus spektras įvairių kultūros paslaugų, pritaikytų skirtingoms tikslinėms grupėms. Kultūros paso paslaugų kaina svyruoja nuo vieno iki vienuolikos eurų, kai kurios paslaugos teikiamos nemokamai.

Ministerijos duomenimis, 2023 metais surengtos 23 647 edukacijos, jose mokiniai apsilankė 344 495 kartus. Prie Kultūrinės edukacijos sistemos prisijungė ir Kultūros pasu pasinaudojo visos Lietuvos mokyklos ir aštuonios lituanistinės užsienio mokyklos.

Kultūros pasas – 2019-aisiais visa apimtimi pradėjusi veikti priemonė, skirta ugdyti visų Lietuvos mokinių kultūros pažinimo įpročius, plėsti moksleivių kultūrinę patirtį. Kaip skelbia ministerija, šiuo metu Kultūros pasas siūlo daugiau kaip keturis tūkstančius įvairiausių kultūros renginių ir edukacinių užsiėmimų.

Iki šiol jis buvo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas gruodžio pabaigoje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė konkursą laimėjusios Aušrinės Žilinskienės paskyrimą į bibliotekos vadoves.

Taip jis nusprendė priėmęs nagrinėti kadenciją baigusio Renaldo Gudausko skundą. Pastarasis sako, kad Kultūros ministerijos rengta atranka buvo vykdyta pažeidžiant tvarką.

R. Gudauskas M. Mažvydo bibliotekai vadovavo nuo 2010-ųjų iki sausio vidurio.

Taip Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė priėmęs nagrinėti kadenciją baigiančio dabartinio bibliotekos vadovo Renaldo Gudausko skundą.

„Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės reiškia, kad neįsigalioja konkurso rezultatai“, – BNS sakė teismo atstovas Giedrius Janonis.

Šis sprendimas per septynias dienas dar gali būti skundžiamas.

R. Gudauskas sako Kultūros ministerijos konkursą apskundęs „dėl galimų organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimų“.

Jis M. Mažvydo bibliotekai vadovauja nuo 2010-ųjų. R. Gudausko kadencija baigiasi ateinančių metų sausio viduryje.

Lapkričio pabaigoje Kultūros ministerija pranešė, kad jį laimėjo buvusi Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

„Teismui pateiktas ieškinys dėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovo konkurso rezultatų panaikinimo dėl galimų organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimų“, – BNS sakė R. Gudauskas.

Skundas pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui, vis tik kadenciją baigiantis bibliotekos vadovas teigė jo negalintis ir nenorintis komentuoti plačiau.

R. Gudauskas M. Mažvydo bibliotekai vadovauja nuo 2010-ųjų, jo kadencija baigiasi ateinančių metų sausio viduryje.

– Kelintus metus vyksta tokia akcija?

– Ši akcija, skirta būtent laisvės gynėjams atminti, jau rengiama kelerius metus. Tai labai graži tradicija, organizuojama kartu su Martyno Mažvydo biblioteka.

– Ar daug žmonių kasmet ateina duoti kraujo? Nors kraujo donorystės akcija dar tik  prasidėjo, matau, nusidriekusi nemaža eilutė…

– Įprastai ateina nuo 20 iki 40 donorų, bet kasdien tikimės vis daugiau jų sulaukti. Šiuo metu kraujo ypač reikia, kadangi yra žiemos laikotarpis, daug sergančių pacientų, ir patyrusių traumų. Be to, nemažai serga ir pačių donorų, tad kasdien to kraujo reikia vis daugiau. Ir poreikis yra visų kraujo grupių – kiekvienas donoras mums labai brangus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ar nestinga kraujo ir aukojančiųjų kraujo, žurnalistas teiravosi Kraujo centro vadovo Donato Gutausko.

– Gruodį buvo skelbta, kad sausis gali būti sudėtingas mėnuo, kokia situacija Lietuvoje šiandien?

– Džiaugiuosi, kad taip neatsitiko, pati situacija Lietuvoje gerėja. Jei visai neseniai turėjome didelį smukimą, sumažėjimą donorų dėl COVID-19, tai dabar kraujo donorystė vėl atsigauna. Praėjusiais metais per visą Lietuvą surinkome apie 105 tūkst. donacijų. Tai geras rezultatas, visos suplanuotos operacijos įvyko. Nebuvo taip, kad prireikus perpilti kraują, jo nebūtų. Noriu pasidžiaugti, kad dėl to nebuvo atidėta nei viena operacija Lietuvoje.

– Praėjusiais metais turėjote ne vieną iniciatyvą, kurios buvo susijusios ir su Ukraina. Kaip bus šiemet? Ar turėsime kažkokių išskirtinių kraujo donorystės akcijų?

Rusai nesibodi šaudyti ir į greitosios pagalbos automobilius, kuriais kraujas yra pristatomas. Tad problema yra pats kraujo pervežimas ir į ką jį surinkti. Ukrainiečiams trūksta kraujo maišelių. 

– Taip, tęsime savo darbus. Pernai Ukrainai išsiuntėme kraujo maišelių, o šiemet prašome žmonių aukoti pinigus (numeris 1410) ir siųsti kraujo maišelius į Ukrainą, kuriuos mes, žinoma, nupirksime. Vis dar pasigirsta klausimų, ar Ukrainai netrūksta kraujo. Noriu patikinti, kad tikrai netrūksta. Prieš porą dienų kalbėjau su Ukrainos Kraujo centro vadovu ir buvau patikintas, kad kraujo netrūksta, donorų, norinčių aukoti savo kraują, yra pakankamai.  Žinoma, yra problema su logistika, nes pafrontėje ne taip lengva to kraujo surinkti. Jis surenkamas ne karo įkarščio zonose, o rusai nesibodi šaudyti ir į greitosios pagalbos automobilius, kuriais kraujas yra pristatomas. Tad problema yra ne pats kraujo surinkimas, o jo pervežimas, pristatymas ten, kur reikia. Didžiausia vis dėlto problema, kad nėra į ką rinkti. Trūksta kraujo maišelių. Žinoma, jie dar turi tų maišelių atsargų, bet taupo. Tad mūsų užduotis yra padėti Ukrainai ne krauju, o gelbėti žmonių gyvybes siunčiant vienkartines priemones. T. y. kraujo maišelius, į kuriuos ir būtų surenkamas kraujas.

– Sugrįžkime prie Lietuvos. Kur norintieji paaukoti kraujo gali tai padaryti? Ar važiuos mobilios komandos po įvairius miestus, kaip ir kiekvienais metais?

– Žinoma, mes šiais metais pasiruošėme geriau nei bet kada. Nupirkome du kraujo donorystei organizuoti skirtus autobusus. Dar jie neatvyko, kol kas tik pasirašome sutartis, bet vasarą jau turėsime, juos pristatysime. Tai bus modernios laboratorijos ant ratų. Ir tiek mūsų komandai, tiek donorams vasarą bus smagiau, komfortiškiau, nes autobusuose veiks kondicionieriai. O žiemą išėjai iš savo biuro ir atėjai į šiltą autobusą. Taigi ir su autobusais, ir su palapinėmis mes lankysimės visur. Taip pat – ir miestų aikštėse per šventes, turgaus dienomis, prie bažnyčių. O rasti mus gali  norintieji visuose penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ten kur yra stacionarūs kraujo surinkimo centrai. 

Visas reorganizavimo procedūras planuojama baigti iki 2023 m. sausio 1 d.

„Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro prijungimas prie didžiausios Lietuvos bibliotekos, atsižvelgiant į jai keliamus veiklos tikslus, leis efektyviau panaudoti centro sukauptas ekspertines žinias ir kompetenciją toliau plėtojant enciklopedinę veiklą. Šiandien kokybiškos enciklopedinės informacijos svarba visuomenei, susiduriančiai su internete pateikiamos informacijos gausa, stiprėjančiais dezinformacijos srautais, ypač aktuali“, – pranešime spaudai sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Kaip pabrėžia Lietuvos nacionalinės bibliotekos direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atlieka daug svarbių funkcijų, reprezentuojančių išskirtinai platų veiklų spektrą. „Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro integravimas neabejotinai prisidės prie didesnės enciklopedijų sklaidos nacionaliniu lygmeniu, platesnio vartotojų rato kūrimo, operatyvaus aktualiausios informacijos panaudojimo“, – pranešime sako direktorius.

Pažymima, kad Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras yra vienintelė tokia įstaiga Lietuvoje, turinti kvalifikuotų specialistų kolektyvą, galintį rengti ir leisti originalias universaliąsias (visuotines ir regionines) bei specialiąsias (šakines) enciklopedijas, ir sukaupusi didelę šio darbo patirtį. Šiuo metu centre dirba 37 darbuotojai.

Šio reorganizavimo tikslas – sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti jų veiklą, racionaliau naudoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, efektyviau panaudoti Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro sukauptas ekspertines žinias ir kompetenciją plėtojant enciklopedinę veiklą, paremtą įvairių šaltinių duomenimis (archyvų, muziejų, valstybinių ir visuomeninių institucijų bei organizacijų, interneto šaltinių) ir grindžiamą glaudžiu bendradarbiavimu su įvairiomis institucijomis.

Seimui šiuos metus paskelbus Romo Kalantos metais, Lietuvos kinematografininkų sąjunga kviečia į kino peržiūrų ciklą „Ilgas kelias į laisvę“. Programoje bus pristatomi įsimintiniausi lietuviški filmai, gvildenantys laisvės ir pasipriešinimo temas.

Nemokamų seansų ciklas, skirtas paminėti Romo Kalantos metus, tęsis nuo balandžio 28 d. iki birželio 9 d. Ketvirtadieniais žiūrovai bus kviečiami į kinematografininkų sąjungos kino salę. Dalis ciklo filmų bus rodoma ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Kiekvieną seansą lydės diskusijos su filmų autoriais, jas moderuos profesionalūs kino kritikai.

Balandžio 28 dieną programą „Ilgas kelias į laisvę“ kinematografininkų sąjungos salėje atvers režisierius Donatas Ulvydas su istorine drama „Emilija iš Laisvės alėjos“. Filmo veiksmas susijęs su neramumais, vykusiais Kaune 1972 m. po R. Kalantos susideginimo – į juos atsitiktinai įsivelia pagrindinė filmo herojė Emilija, gavusi paskyrimą į Kauno dramos teatrą. Ši kino juosta 2017 metais buvo nominuota net devyniose „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų kategorijose.

Gegužės mėnesį ciklą pratęs 2019 metų dokumentinis filmas „Lituanie, mano laisve“, kuriame atskleidžiama lietuvių delegacijos Paryžiuje avantiūra – darbo 1919-ųjų Paryžiaus taikos konferencijoje aplinkybės. Filmas pateikia žiūrovams šiuolaikinę interpretaciją įvykio, apie kurį ir šiandien mažai kas žino. Seanse gegužės 5 d. dalyvaus ir diskusijai kvies šiuo filmu debiutavusi režisierė Martina Jablonskytė.

Gegužės 12 d. bus rodomas legendinis 1991 metų filmas „Vaikai iš Amerikos viešbučio“. Tai filmas apie lietuvių „hipių“ kartą, apie metą, kai susidegino R. Kalanta, kai prasidėjo menininkų emigracija, kai suaktyvėjo slaptųjų tarnybų veikla. Šio filmo peržiūra, o kartu ir ciklo uždarymas, vyks birželio 16 dieną. Po seanso vyks diskusija su filmo režisieriumi Raimondu Banioniu.

Dokumentinis Giedrės Žickytės filmas „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, kurį gegužės 12 d. pristatys prodiuserė Dagnė Vildžiunaitė. Tai istorija apie pokštą, įvykusį devintojo dešimtmečio viduryje, kai Lietuvoje dar nebuvo jokių atgimimo ženklų, o naujametinio Kauno jaunųjų architektų karnavalo metu juokais susikūrė roko grupė „Antis“.

Režisierius Linas Mikuta pristatys dokumentinį filmą „Zikaras. Laisvės paminklo kūrėjas“. Juozo Zikaro gyvenimo istorija – tai galimybė nūdienos Lietuvos žmonėms naujai pažvelgti į savo santykį su valstybe, pabandyti iš naujo suvokti ryšį su žeme, kurią vadiname Tėvyne. Filmo seansui ir diskusijai žiūrovai kviečiami Gegužės 19 dieną.

Gegužės mėnesio seansus vainikuos dokumentinis filmas „Laiku suspėjome pasikalbėti“. Tai istorija apie režisierių Raimondą Vabalą, kurio gausioje biografijoje yra ir filmas „Skrydis per Atlantą“ – juosta, prikėlusi tautą laisvei. Režisierius pateikia filosofišką savo požiūrį laisvės ieškojimo, kūrybos laisvės temomis. Po seanso mintimis pasidalins ir šio filmo režisierė Agnė Marcinkevičiutė.

Birželį peržiūrų ciklas tęsis su dar vienu dokumentiniu filmu – Vytauto V. Landsbergio „Vanago portretas“. Filmas pasakoja apie Adolfą Ramanauską-Vanagą, vieną garsiausių Lietuvos pokario partizanų vadų. Juostoje bandoma rekonstruoti šio laisvės kovotojo pasaulėjautą, siekiama atskleisti jo dvasios stiprybę ir subtilius asmenybės niuansus, remiantis paties Vanago dienoraščiais ir jo artimųjų atsiminimais.

Birželio 9 dieną režisierė Ramunė Rakauskaitė pristatys dokumentinį filmą „Kelionės namo“. Tai nuotaikinga, niekad kine nepasakota istorija apie pirmąsias Amerikos lietuvių akistatas su okupuota tėvyne. Ši grįžimo namo istorija atskleidžia praėjusios epochos dvasią, dviejų civilizacijų sandūrą, spalvingus herojus ir jų netikėtas patirtis.

Visi kino peržiūrų ciklo „Ilgas kelias į laisvę“ renginiai yra nemokami. Juos iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija. Rengia – Lietuvos kinematografininkų sąjunga bendradarbiaujant su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.