„Lietuvoje vis dar dažnai įsigyjami apie penkiolikos metų prastos techninės būklės automobiliai, kurie vos po kelerių metų naudojimo dažniausiai būna išardomi. Neretai tokius automobilius ardo neteisėtai veikiantys transporto priemonių ardytojai, vengiantys sutvarkyti visas ardymo metu susidarančias bevertes atliekas – dėvėtas padangas, gumas, sėdynes, plastiko, salono apdailos detales“, – sako Šiaulių valdybos viršininkas Almantas Gajauskas.

Dažnu atveju automobilių ardymo atliekos paprasčiausiai išmetamos į aplinką, nes už jų pridavimą atliekų tvarkytojams reikia sumokėti.

Pasak aplinkosaugininko, automobilių ardymo atliekos išvežamos į apleistas sodybas ir ūkinės paskirties pastatus, miškus, melioracijos griovius, dalis atliekų kaupiamos ardymo vietose ar išmetamos į buitinių atliekų konteinerius.

„Pasitaiko ir tokių atvejų, kad automobiliniai skysčiai (pvz., alyvos, rūgštys, degalų likučiai) tiesiog išpilami ant grunto ar užkasami, o plastiko ir gumos atliekos sudeginamos“, – teigia A. Gajauskas.

Aplinkosaugos pareigūnams susisteminus turimą medžiagą dėl asmenų grupių, neturint leidimų ardančių eksploatuoti netinkamas transporto priemones, buvo nustatyta, kad pažeidėjų veikla jau užtraukia ne administracinę, o galimai baudžiamąją atsakomybę.

„Šie asmenys ne kartą buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, bet nuobaudos jų neatgrasė, todėl apie šias asmenų grupes surinktą informaciją įvertinome ir perdavėme prokuratūrai“, – pažymi Šiaulių valdybos viršininkas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra pradėjo tris ikiteisminius tyrimus dėl vertimosi komercine veikla versliškai ir stambiu mastu neturint leidimo.

„Norime atkreipti dėmesį į tai, kad neteisėtai transporto priemones ardantys asmenys ne tik ypač žaloja aplinką, degindami ar atsikratydami atliekomis gamtoje, bet ir kenkia atsakingam bei sąžiningai mokančiam mokesčius verslui. Todėl tikimės, kad baudžiamoji atsakomybė galiausiai atgrasys pažeidėjus tęsti neteisėtą veiką“, – sako aplinkosaugininkas.

Užsiimant eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) ardymo veikla neturint leidimo arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 300 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 eurų.

Juridiniams asmenims vykdant ENTP ardymo veiklą neturint leidimo numatyta bauda nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų. Vykdant ENTP ardymo veiklą pažeidžiant leidimo sąlygas, juridiniams asmenims gresia bauda nuo 1000–2000 eurų.

Kovo 2–ąją, apie 18 val. į Medininkų kelio postą vilkiku „Mercedes Benz“ atvažiavęs Baltarusijos pilietis deklaravo į Baltarusiją gabenantis vienos Lietuvos įmonės krovinį – mašinų dalis.

Patikrinę mašiną, muitinės pareigūnai nustatė, kad minėtos atsarginės dalys – automobilių kompresoriai, tarpinės ir pan., yra dvejopo naudojimo ir priklauso strateginės paskirties prekių kategorijai.

Iš viso aptikti 33 padėklai su dalimis, sulaikytų mašinų detalių skaičius ir vertė tikslinami.

„Tokių prekių išvežimui iš Lietuvos Respublikos teritorijos į trečiąsias valstybes taikomi specialūs reikalavimai, šios prekės išgabenamos tik gavus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, atsakingos už strateginių prekių (dvejopo naudojimo prekių ir karinės įrangos) eksportą, licenciją“, – teigiama pranešime.

Krovinys ir mašina buvo sulaikyti. „Mercedes Benz“ vairuotojui po apklausos skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl strateginių prekių kontrabandos. Tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai.

Pernai gegužę teismui buvo perduota byla dėl sraigtasparnio uodegos menčių kontrabandos.

Lietuvos muitinė skelbia sustiprinusi strateginių prekių kontrolę.

„Rekomenduojame ūkio subjektams, eksportuojantiems prekes, kurias galima panaudoti karinėje pramonėje, kiekvienu atveju konsultuotis su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – įspėja tarnyba.

Rusijos kariuomenė praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusijos pajėgos apsupo didžiuosius šalies miestus, skelbiama apie užimtą šalies pietuose esantį Chersoną, penktadienio naktį atakuota didžiausia Europoje Zaporižios atominė elektrinė, joje buvo kilęs gaisras.

Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai. Tiek Rusijai, tiek Baltarusijai įvestos plačios tarptautinės sankcijos.

Baudžiamasis kodeksas numato, jog tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.

Tokių atvejų pasitaikydavo ir anksčiau. Pavyzdžiui, pernai gegužę teismui buvo perduota byla dėl sraigtasparnio uodegos menčių kontrabandos.