Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 215 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis pranešė Statistikos departamentas.

Gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste pernai buvo 7,2 proc., kaime – 8,8 procento. Palyginti su 2019 metais, nepritekliaus lygis mieste sumažėjo 2,5, kaime – ūgtelėjo 0,1 procentinio punkto.

Didžiuosiuose miestuose 5,4 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 10,2 proc., arba atitinkamai 1,9 ir 3,4 procentinio punkto mažiau nei 2019 metais.

Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – 25–49 metų amžiaus asmenys. Namų ūkiai be vaikų su materialiniu nepritekliumi susidūrė dažniau, nei šeimos su vaikais.

Dažniausiai materialinis nepriteklius vargino vienus gyvenančius asmenis. Pernai materialinio nepritekliaus lygis vieno gyvenančio asmens namų ūkiuose siekė 30,8 proc. ir, palyginti su 2019 metais sumažėjo 4,1 procentinio punkto, didelio materialinio nepritekliaus lygis siekė 13,7 proc. ir sumažėjo 2 procentiniais punktais.

Tarp namų ūkių su vaikais dažniausiai su materialiniu nepritekliumi susidūrė vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkiai. Didelio materialinio nepritekliaus lygis šiuose namų ūkiuose 2020 metais buvo 22,1 proc., o per metus jis padidėjo 4,4 procentinio punkto.

Namų ūkiuose, nurodžiusiuose, kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (350 eurų), 2020 metais gyveno 41,8 proc. gyventojų, dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną – 11,6 procento. Namų ūkiuose, neturinčiuose galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, pernai gyveno 35,5 proc. asmenų. 

Palyginti su 2018-aisiais, pernai ES mastu fiksuotas 0,5 procentinio punkto sumažėjimas. Mažėjanti tendencija tęsėsi nuo 2012 metų, kai materialiniame nepritekliuje gyveno 10,2 proc. ES piliečių. Vis dėlto Eurostatas prognozuoja, kad dėl socialinių ir ekonominių koronaviruso pandemijos padarinių tendencija 2020 metais pakryps į kitą pusę.

Materialinis nepriteklius konstatuojamas, kai asmuo negali sau leisti keturių iš toliau paminėtų poreikių, kuriuos dauguma žmonių laiko pageidautinais ar būtinais: laiku apmokėti sąskaitų, tinkamai šildytis būstą, susitvarkyti su nenumatytomis išlaidomis, reguliariai valgyti mėsą, žuvį ar lygiavertį vegetarišką maistą, savaitę per metus išvykti atostogų, įsigyti televizorių, skalbyklę, automobilį ar telefoną.

Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 260 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis pranešė Statistikos departamentas.

Gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste pernai buvo 9,7 proc., kaime – 8,7 procento. Palyginti su 2018  metais, nepritekliaus lygis mieste sumažėjo 1,4, kaime – 2,5 procentinio punkto.

Didžiuosiuose miestuose 7,3 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 13,6 proc., arba atitinkamai 1,3 ir 1,5 procentinio punkto mažiau nei 2016 metais.

Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – vaikai iki 18 metų ir 25–49 metų amžiaus asmenys. Namų ūkiai be vaikų su materialiniu nepritekliumi susidūrė dažniau, nei šeimos su vaikais.

Dažniausiai materialinis nepriteklius vargino vienus gyvenančius asmenis. Pernai materialinio nepritekliaus lygis vieno gyvenančio asmens namų ūkiuose siekė 34,9 proc. ir, palyginti su 2018 metais sumažėjo 3,9 procentinio punkto, didelio materialinio nepritekliaus lygis siekė 15,7 proc. ir sumažėjo 5 procentiniais punktais.

Tarp namų ūkių su vaikais dažniausiai su materialiniu nepritekliumi susidūrė vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkiai. Didelio materialinio nepritekliaus lygis šiuose namų ūkiuose 2019 metais buvo 17,7 proc. o per metus jis sumažėjo 1,4 procentinio punkto.

Pagal Statistikos departamento duomenis, praėjusiais metais didelį materialinį nepriteklių patyrė 11,1 proc. šalies gyventojų, 2017 m. – 12,4 proc., kai ekonominio klestėjimo metu 2008 m. šis rodiklis siekė 12,5 proc., o per krizę 2010 m. didelį materialinį nepriteklių patyrė 19,9 proc. gyventojų.

Materialinio nepritekliaus lygis šalyje taip pat nuosekliai mažėja: pernai šis rodiklis siekė 23,1 proc., 2017 m. – 24,4 proc., klestėjimo metu 2008 m. – 23 proc., per krizę 2010 m. materialinį nepriteklių patyrė 36,3 proc. šalies gyventojų.

„Materialinis nepriteklius labiausiai mažėjo vaikų ir vyresnio amžiaus gyventojų grupėse. (...). Praėjusiais metais buvo įvesti universalūs vaiko pinigai bei mokama papildoma išmoka gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams, didintos senatvės pensijos“, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime cituojamas ministras Linas Kukuraitis.

Pažymima, kad didžiausias materialinio ir didelio materialinio nepritekliaus lygio mažėjimas fiksuojamas 65 metų ir vyresnių gyventojų bei vaikų grupėse.

Nepriteklius skaičiuojamas, įvertinus gyventojų rūpesčius skiriant lėšų būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams, kredito įmokoms, savaitės trukmės atostogoms ne namuose, būsto šildymui, mėsai, žuviai ar analogiškam vegetariškam maistui kas antrą dieną, nenumatytoms išlaidoms ir automobiliui, kurio negali įsigyti dėl lėšų stokos.

Jeigu namų ūkis susiduria su bent keturiais sunkumais iš šešių, laikoma, kad jis patiria didelį materialinį nepriteklių. Jeigu susiduria su tam tikrais sunkumais apmokėdami sąskaitas išvardintose srityse, tuomet laikoma, kad patiriamas materialinis nepriteklius.

SADM taip pat atkreipė dėmesį į sprendimus, kurie pernai prisidėjo prie materialinio nepritekliaus mažėjimo.

Vienas iš tokių – vaiko pinigai. Pernai visiems vaikams pradėta mokėti universali 30 eurų išmoka vaikui, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms mokėta papildoma išmoka, priklausomai nuo vaiko amžiaus – 15,2 arba 28,5 euro. Vaiko pinigus vidutiniškai praėjusiais metais apytiksliai gavo 492 tūkst. vaikų, iš kurių apie 130 tūkst. taip pat buvo mokama papildoma išmoka.

Prie materialinio nepritekliaus mažėjimo prisidėjo ir pensijų didinimas. Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą per vienus metus pakilo nuo 301 iki 337,5 euro, vidutinė pensija – nuo 287 iki 319 eurų. Tai lėmė senatvės pensijų indeksavimas ir papildomas socialinio draudimo bazinės pensijos didinimas.

Pernai taip pat didėjo socialinės pašalpos nepasiturintiems. Pernai, palyginti su 2017 m., vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui išaugo nuo 65,5 iki 80,9 euro, pirmą kartą po krizės buvo padidintos valstybės remiamos pajamos, todėl į piniginę socialinę paramą galėjo pretenduoti gyventojai su didesnėmis pajamomis.

Nuo pernai taip pat įsigaliojo įstatymai, kurie leidžia neįskaityti dalies pajamų, kai pretenduojama į piniginę socialinę paramą. Pavyzdžiui, skaičiuojant, ar šeima gali pretenduoti į socialinę pašalpą, taip pat būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, į pajamas neįskaitomi vaiko pinigai ir 15-35 proc. darbo pajamų, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus. Pernai įtvirtinta ir nuostata, kad socialinę pašalpą gavęs ir dirbti pradėjęs asmuo turi teisę kurį laiką gauti 50 proc. iki įsidarbinimo mokėtos išmokos.

Prie materialinio nepritekliaus mažėjimo, pasak SADM, prisidėjo ir išaugusios nedarbo socialinio draudimo išmokos. Dėl kartu su Darbo kodeksu priimtų teisės aktų išaugo išmokos darbo netekusiems žmonėms, kurie dirbdami mokėjo įmokas ir taip apsidraudė nuo pajamų netekties nedarbo laikotarpiu. Pernai sausį ji siekė 282 eurus, gruodį – 305 eurus.

Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 390 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis pranešė Statistikos departamentas.

Gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste pernai buvo 13,8 proc., kaime – 13 procentų. Palyginti su 2015 metais, nepritekliaus lygis mieste beveik nepasikeitė, o kaime sumažėjo 2 procentiniais punktais.

Didžiuosiuose miestuose 12,7 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 15,5 proc., arba atitinkamai 0,1 procentinio punkto mažiau ir 1,2 procentinio punkto daugiau nei 2015 metais.

Su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė namų ūkiai, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų ir vienas gyvenantis asmuo. Rečiausiai nepriteklių patyrė dviejų suaugusių su vienu vaiku namų ūkiai.