Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni (Matėjas Brunis) trumpame rašytiniame pranešime sakė, kad Pranciškus pavedė šią misiją kardinolui Matteo Zuppi (Matėjui Cupiui), kuris yra artimas pontifikui.

Vos prieš savaitę Pranciškus Vatikane kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Vėliau V. Zelenskis, paklaustas apie jų susitikimą, pareiškė manąs, kad bet koks tarpininkavimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, įsakiusiu 2022 metų vasarį savo pajėgoms įsiveržti į Ukrainą, yra neįmanomas.

Balandžio pabaigoje, grįždamas į Romą iš piligriminės kelionės Vengrijoje, Pranciškus lėktuve sėdintiems žurnalistams nurodė, kad Vatikanas dalyvauja tam tikroje taikos misijoje, tačiau atsisakė pateikti detalių.

„Galiu patvirtinti, kad popiežius Pranciškus pavedė kardinolui Matteo Zuppi, Bolonijos arkivyskupui ir Italijos vyskupų konferencijos pirmininkui, susitarus su (Vatikano) Valstybės sekretoriatu, atlikti misiją, kuri padėtų sumažinti įtampą konflikte Ukrainoje, tikintis, kad tai padės pradėti taikos kelią, – sakė M. Bruni.

M. Bruni sakė, kad šios misijos tvarkaraštis ir mechanizmai šiuo metu yra nagrinėjami.

Anksčiau šią savaitę apie Vatikaną rašantis Italijos portalas nurodė, kad popiežius paskyrė asmeninius pasiuntinius kalbėtis su V. Zelenskiu ir V. Putinu, tikėdamasis susitarti dėl ugnies nutraukimo.

Trumpame Vatikano pareiškime Rusija nebuvo paminėta.

Pranciškus ne kartą pasmerkė karą, perspėjo dėl ginklų telkimo konflikte ir meldėsi už kenčiančius Ukrainos žmones. Visgi daugelyje savo komentarų apie karą jis vengė kaltinti V. Putiną.

Pontifikas yra sakęs, kad vyktų į Ukrainos sostinę, jei tokia piligriminė kelionė padėtų užtikrinti taiką, tačiau teigė, kad tai galėtų įvykti tik tuo atveju, jei jis galėtų apsilankyti ir Maskvoje.

Šventasis Sostas antradienį pranešė, kad „prieš kelias dienas“ buvo informuotas apie vyskupo Shen Bin (Šen Bin) paskyrimą, patvirtindamas tinklalapio „AsiaNews“ pranešimą.

„Šiuo metu neturiu ką pasakyti apie Šventojo Sosto nuomonę šiuo klausimu“, – sakė Vatikano atstovas Matteo Bruni (Matėjas Brunis) ir pridūrė, kad apie paskyrimą antradienį jį informavo žiniasklaida.

Kinijos ambasada prie Šventojo Sosto naujienų agentūrai AFP nepateikė jokių komentarų.

2018 metais Vatikanas ir komunistinis Pekino režimas pasirašė slaptą susitarimą dėl vyskupų paskyrimo; šis klausimas ištisus dešimtmečius kėlė įtampą tarp Šventojo Sosto ir Kinijos.

Spalio mėnesį šis istorinis susitarimas buvo pratęstas dvejiems metams, tvyrant įtampai dėl maždaug 12 mln. šalies katalikų.

Tačiau lapkričio pabaigoje Vatikanas išreiškė „nuostabą“ ir „apgailestavimą“ dėl vyskupo paskyrimo Šventojo Sosto nepripažįstamoje Kinijos vyskupijoje, taip pažeidžiant susitarimą.

Susitarimu, kurio turinys viešai neskelbiamas, siekiama suvienyti Kinijos katalikus, susiskaldžiusius tarp oficialiosios ir pogrindinės Bažnyčios, o popiežiui suteikiamas galutinis žodis skiriant vyskupus.

„Šventasis Sostas nepatenkintas, kad tokios svarbios vyskupijos kaip Šanchajus vyskupas skiriamas be Šventojo Sosto pritarimo“, – trečiadienį AFP sakė italų misionierius, Katalikų Bažnyčios Kinijoje ekspertas Gianni Crivelleris (Džanis Kriveleris).

Susitarime „pripažįstama popiežiaus teisė skirti vyskupus Kinijoje... o šiuo atveju, atrodo, taip nebuvo“, sakė jis.

G. Crivelleris pabrėžė šio įvykio rimtumą, atsižvelgiant į ir taip „labai sudėtingus“ Kinijos ir Vatikano santykius.

Šventojo Sosto atstovas spaudai Matteo Bruni (Matėjas Brunis) buvo paklaustas apie Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos ketvirtadienio pareiškimą, kad Vatikanas atsiprašė dėl popiežiaus komentarų.

„Dabar galiu patvirtinti, kad šiuo klausimu būta diplomatinių kontaktų“, – sakė jis.

Popiežius Pranciškus lapkritį viename interviu sakė, kad kai kurie „žiauriausi“ Rusijos pajėgų Ukrainoje veikėjai „yra ne rusų tradicijos“ atstovai, o mažumos, tokios kaip „čečėnai, buriatai ir kiti“.

Tai sukėlė Rusijos pasipiktinimą, o M. Zacharova šiuos komentarus pavadino „daugiau nei rusofobija“ ir „iškrypimu“.

Maskva kaltinama, kad šaukdama vyrus į karą Ukrainoje, neproporcingai daug jų pritraukia iš etninių mažumų Sibire ir Kaukazo regione.

Kremliaus kritikai teigia, kad Ukrainoje vyrų iš skurdžių ir izoliuotų regionų miršta daugiau nei etninių rusų.

Ukrainiečiai taip pat kaltina Rusijos mažumų atstovus palyginti didesniu vaidmeniu tokiose vietose kaip Buča, kur Rusijos kariškiai žudė civilius gyventojus.