Anemija – viena dažniausių kraujo ligų. Ekonomiškai silpnose šalyse sergamumas ja siekia 40–80 proc., stipriose – 8–20 proc., Lietuvoje anemija serga daugiau nei 1 iš 10 žmonių. Daugiau nei 50 proc. visų anemijų atvejų įvyksta dėl geležies stokos.

Gydytojas A. Unikauskas atkreipia dėmesį, kad mažakraujysčių rūšių yra daug. Viena jų – kraujavimas, kuris gali vykti iš lėto ir būti, rodos, nepastebimas.

„Anemijos priežastimi gali tapti gausios menstruacijos, virškinimo ligos, pavyzdžiui, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa. Net jei kraujuojama po truputį, ilgainiui gali išsivystyti mažakraujystė“, – sako A. Unikauskas.

Jei su maistu gaunate nepakankamai geležies, dėl to taip pat gali atsirasti mažakraujystė.

„Esant geležies trūkumui, sutrinka hemoglobino gamyba, eritrocitams jo nebepakanka, dėl to prasideda geležies stokos sukelta anemija“, – teigia A. Unikauskas.

Fiziologinis geležies poreikis gali padidėti nėštumo ir žindymo metu. Geležies trūkumą taip pat gali jausti žmogus, kuris dažnai būna kraujo donoras. Dar viena priežastis – labai intensyvios fizinės, o ypač, ištvermės treniruotės, kurių metu atsiranda didžiulis deguonies poreikis.

Vitaminų trūkumo sukelta anemija dažniausiai pasireiškia dėl vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumo. Šie du vitaminai reikalingi raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Vitaminas B12 taip pat būtinas gerai nervų sistemos veiklai.

Anemija serga kas ketvirtas senjoras. Kaip sako A. Unikauskas, naujausių tyrimų, atliktų San Francisko Kalifornijos universitete, duomenimis, anemija padidina demencijos riziką.

„Taip pat, įvertinus tokius veiksnius kaip kitos ligos, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, lytis, fizinis aktyvumas, paaiškėjo, kad anemija 41 proc. padidina demencijos riziką, įskaitant Alzheimerio ligą”, – kalba gyd. A. Unikauskas.