Plačiau situaciją pakomentavo Lietuvos socialinių mokslų centro sociologijos instituto profesorė Aušra Maslauskaitė.
– Ar turime, kuo pasidžiaugti, žiūrint į skaičius?
– Galime santūriai džiaugtis. Visada džiugu, kai tokie rodikliai mažėja. Per paskutinius dešimt metų matome tą stabilų ištuokų rodiklių sumažėjimą. Tai yra gera tendencija atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei pusę šimto metų buvome labai besiskirianti visuomenė – buvome lyderiai tarp Europos šalių.
– Kodėl buvome vieni pirmaujančių?
Galime sakyti, kad dar esame ta visuomenė, kuri gausiai tuokiasi ir gausiai skiriasi.
– Tam tikra prasme paveldėjome tas ištuokas iš sovietmečio. Jau sovietmetyje buvome labai gausiai besituokiantys. Tas suminis ištuokų rodiklis, kuris dabar rodo, kad maždaug apie trečdalis santuokų turi galimybę iširti, buvo panašus ir sovietmečiu. Vėliau, 1990-ųjų pradžioje, tas skaičius šiek tiek sumažėjo, paskui vėl augo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Per karantiną visiems atrodė, kad leidžiant daugiau laiko namuose, žmonės daugiau pyksis, skirsis. Bet nutiko atvirkščiai?
– Demografų tai nestebina. Kai visuomenėje yra kažkoks sunkmetis, ekonominis nuosmukis, daug nestabilumo, žmonės yra linkę nesiskirti, nepaisant to, kad konfliktų, įtampos gali būti žymiai daugiau.
Nors pagrindo skyryboms yra daugiau, žmonės rečiau realizuoja tą savo vidinį poreikį skyryboms. Jie atsižvelgia ir į tai, kad išorėje jau yra pakankamai daug nesaugumo. O ištuoka visada yra labai susijusi su labai reikšmingais, dramatiškais gyvenimo pasikeitimais tiek moteriai, tiek vyrui, tiek vaikams. Žmonės vengia arba atideda tą sprendimą. Tą mes matėme ir 1999 metais, kai buvo Rusijos ekonominė krizė, ir 2008 metais, kai buvo ekonominė krizė Lietuvoje. Tais metais ištuokų skaičiai šiek tiek sumažėja, vėliau jie vėl padidėja.
– Žiūrint į Europos kontekstą ir kaimynines šalis, kaip mes atrodome?
– Lietuva visuomet buvo tarp lyderių Europos Sąjungoje. Galime sakyti, kad dar esame ta visuomenė, kuri gausiai tuokiasi ir gausiai skiriasi.
