Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 7,639 mlrd. eurų, išlaidos – 7,062 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,2 proc. ir 11 proc. daugiau nei laukiama šiemet.  

Tai numato Valstybinio socialinio draudimo fondo 2024 metų biudžeto projektas. Jį ketvirtadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, nuo 2024 metų pradžios pensijos bus indeksuojamos koeficientu 1,0957. Taip pat siūloma patvirtinti  269,77 euro bazinės pensijos dydį, 38,23 euro našlių pensijos bazę, individualiosios pensijos dalies papildomą indeksavimo koeficientą – 1,02, pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 6,38 euro.

Siūlomas vidutinis šalies darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 1902,7 euro.

Bendrajai pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2024 metais bus skirta 3,063 mlrd. eurų, iš jų 12,679 mln. eurų – 2022 metų įsipareigojimui padengti. Papildomam pensijų individualios dalies indeksavimui numatoma skirti 46,9 mln. eurų „Sodros“ biudžeto lėšų.

„Padarė, aišku, neigiamą įtaką mūsų pajamoms (koronavirusas – ELTA). Yra nemažas kiekis žmonių, kurie prarado darbą, neturi veiklos, pajamų, todėl nemoka gyventojų pajamų mokesčio (GPM), o GPM netektys tiesiogiai koreliuoja su savivaldybių biudžetais. Žinau tik tiek, kad gal situacija nėra tokia tragiška, kokia buvo prognozuojama dar kovą-balandį, tada prognozė buvo labai dramatiška, kad pajamos gali nuo plano atsilikti net iki 20-25 proc. Kritimas jaučiasi“, – Eltai sakė M. Sinkevičius.

Vis dėlto, anot jo, kai kurios mažesnės savivaldybės ženklesnių koronaviruso padarinių savo biudžetui nepajautė, nors yra ir tokių, kurios priverstos kreiptis dėl trumpalaikės paskolos.

Labiausiai bus paveiktos tos savivaldybės, kurių ekonominė veikla susieta labiausiai su tais sektoriais, kurie ir buvo labiausiai paveikti – vežėjai, apgyvendinimo paslaugas organizuojančios įstaigos.

„Žinau pavienių savivaldybių, kurios to didelio efekto nepajautė. Pavyzdžiui, kolega iš Akmenės gyrėsi, kad didelio efekto nejaučia. Bet dauguma jaučia. Pavyzdžiui, mes, Jonava, nusprendėme kreiptis į valstybės iždą prašydami trumpalaikės, nesiekiančios 4 mln. eurų, paskolos, nes atsiveria pajamų nesurinkimo skylės. Išlaidų valstybė nusprendė nemažinti, o jeigu pajamų nėra, išlaidų nemažini, tai reikia skolintis. Jau buvo dešimtys savivaldybių, kurios kreipėsi dėl paskolų, manau, kad iki metų pabaigos tas skaičius dar labiau didės“, – teigė LSA prezidentas.

Pasak jo, labiausiai nukentėjo tos savivaldybės, kurios buvo susijusios su turizmu ar veiklomis, kurios buvo stabdomos.

„Labiausiai bus paveiktos tos savivaldybės, kurių ekonominė veikla susieta labiausiai su tais sektoriais, kurie ir buvo labiausiai paveikti – vežėjai, apgyvendinimo paslaugas organizuojančios įstaigos. Buvo Palanga, Birštonas, jų apgyvendinimo įstaigos netgi nutraukdavo veiklą“, – sakė M. Sinkevičius.

Prognozuojama, kad kitąmet savivaldybių pajamos turėtų mažėti, ir, pasak LSA vadovo, savivaldybės turės prie to prisitaikyti.

„Tikėtina, kad finansavimas mažės. Nesitikime, jog jis bus augantis. Prognozės įvairių ekonomistų nuteikia pozityviai, kad Lietuvos ekonomika bus viena sparčiausiai atsigaunančių ekonomikų, bet objektyvi prognozė, kad mažėjimas (biudžeto lėšų – ELTA) bus. Turėsime galvoti, kaip gyventi kukliau arba kur taupyti, tai galimas toks atsirasiantis iššūkis“, – Eltai teigė M. Sinkevičius.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio-liepos valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 6,4 proc. (400,1 mln. eurų) mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Planuotos bendros biudžetų pirmų septynių mėnesių pajamos buvo 6,69 mlrd. eurų, faktinės – 5,84 mlrd. eurų. Todėl šiemet į biudžetus gauta 12,7 proc. (851,7 mln. eurų) mažiau pajamų nei planuota.