– Kiek mačiau pagal pirminę statistiką, Lietuvoje netrūksta tokių įmonių, kur mokami atlyginimai svyruoja nuo 5 iki 200 eurų.

– Na, pirmiausiai negąsdinkim žmonių. Iš tikrųjų tokių įmonių yra mažai. Be to, tų priežasčių, kodėl tas atlyginimas toks mažas, yra labai įvairių. Ir tai ne dėl kokio nors įprasto lietuviško skupumo. Dažnesnė priežastis yra gudrumas. Ir čia reikia pasidžiaugti tiek mūsų verslo aktyvumu, tiek tuo dalyku, kad žmonės sugeba naudotis tokiais įstatymų vingiais. Bet faktas yra labai paprastas – jeigu vadovas arba savininkas yra keliose įmonėse, tai savaime suprantama, kad ekonomiškai jam apsimoka vienoj įmonėj gauti formaliai pelną ir tai yra pigiausia forma, kaip žmogus gauna galutinį atlyginimą. Dėl to nenuostabu, kad yra pakankamas kiekis vadovų, kurie dirba už minimalų darbo užmokestį.

– Bet ar visi galėtų būti vadovai, nes vienoje įmonėje tokių darbuotojų yra ir po penkis, ir po šešis?

– Taip. Tai čia kaip tik ir yra tas subtilumas, kad „Sodra“ ir skelbia tik tuos duomenis, kur yra virš trijų darbuotojų. Dėl to tas faktas, kad tai galėtų būti vien vadovai minimizuojamas. Ir tada prasideda to gudrumo dugno klausimas. Tai kaipgi yra su tais darbuotojais, kurie sugeba sutikti dirbti už 36 eurų vidutinį atlyginimą? Arba kaip apiforminamos tos darbo valandos, kad tas atlyginamas tik toks gaunasi?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip jūs matote šią situaciją? Nes pirma mintis, kai matome 5 ar 40 eurų atlyginimą, grįžtame į tą juodąją ekonomiką, šešėlį, kai kai kurie atlyginimai buvo mokami vokelyje. Kiek tai galėtų būti realistiškas paaiškinimas šuo atveju?

– Pats pirmas dalykas yra toks, kad tokių įmonių, kurios moka tokius išskirtinai mažus atlyginimus, yra iki kelių šimtų. Tai nėra jokia problema tai ekonomikai, kurioje šiuo momentu 108612 įmonių deklaruoja bent vieną darbuotoją. Skaičiai labai maži. Faktas yra toks, kad tokių keistų žmonių, kurie vis dar nenori laikytis įstatymo, yra kiekvienoje šalyje. Bet visgi aš manau, kad pagrindinis dalykas yra forminimo gudrumai. Net iš tų dviejų šimtų įmonių, gal 10 proc. bus keistuolių, nesilaikančių įstatymo, bet didesnė dalis bus gudručiai.

– Bet tie gudručiai taip pat važinėja su kelis šimtus tūkstančių kainuojančiais automobiliais, jų ir apyvarta yra ganėtinai didžiulė. Tai norisi sugrįžti taip pat į senovės laikus ir prisiminti tą piramidę, kad vargšai išlaiko tuos bajorus, karalius ir, atrodo, čia taip pat tokia piramidė galėtų būti.

– Na, žinot, supraskite teisingai. Dar kartą grįžkime į pokalbio pradžią. Reikia pagirti tuos žmones, kurie yra gudrūs. Ir jeigu jie sugeba apiforminti gerą automobilį atskiroje įmonėje ir ekonomiškai tokiu būdu tai apsimoka, čia yra ne to žmogaus gudrumo problema, čia įstatyminių aktų problema po įstatyminių akto ir jų paaiškinimo. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dirba ties šituo klausimu. Beje, gal prieš porą metų pradėjo keistis situacija, kai VMI pranešimuose pradėjo rodytis žinutė apie tai, kad su didžiaisiais mokesčių mokėtojais dirbama. Nes, na, gaudyti mažuosius, kur kas nesumokėjo 10 eurų, mums su jumis labai neapsimoka. Ir tada mokesčių inspektoriai dirba tuščiai.

Kaip teigė „Swedbank“ finansinio raštingumo ekspertė Justina Bagdanavičiūtė, didžioji dauguma jaunimo kelis kartus per mėnesį jaučią finansinį nerimą ir neužtikrintumą. Ji pabrėžė, kad didžiausias nerimas pastebimas tarp 20–21 m. asmenų, taip pat jaunimo, pasižyminčio žemesniu išsilavinimu.

„Net 7 iš 10 jaunų suaugusiųjų bent kelissyk per mėnesį jaučia finansinį nerimą. Gyventi patogiai ir susikurti finansinį saugumą su vidutine savo gaunama mėnesine alga jaučiasi galintis tik maždaug kas antras tyrime apklaustas šios amžiaus grupės gyventojas“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė J. Bagdanavičiūtė.

„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė paminėjo, kad nors vidutinės jaunimo pajamos yra panašios kaip ir 40–59 m. amžiaus asmenų (apie 1180 eurų „į rankas“), jų perkamoji galia ir finansinis stabilumas yra daug mažesni. Banko tyrimas taip pat parodė, kad savo poreikių patenkinimui jauni asmenys norėtų gauti apie 1760 eurų mėnesines pajamas.

„Reikšminga dalis dirbančių jaunų suaugusiųjų gyvena Vilniaus apskrityje, kur pragyvenimas yra brangesnis. Juolab vyresnės amžiaus grupės gyventojai neretai jau turi nuosavą būstą, per ilgesnį laiką daugiau sukauptų santaupų. Tuo metu jaunimui dažniausiai būstą tenka nuomotis, o pačioje karjeros pradžioje imtis mažiau apmokamų ar sezoninių darbų“, – aiškino G. Ilekytė.

Pasak ekonomistės, jaunimo finansiniam nerimui ir didesniems atlyginimo lūkesčiams gali turėti subjektyvus savęs pozicionavimas, polinkis save priskirti vidurinei ar aukštesnei vidurinei klasėms, kas sukuria kitokius lūkesčius. Jų poreikius, anot jos, taip pat nulemia ir tai, kad beveik pusė šios amžiaus grupės asmenų gyvena Vilniuje, kur didesnės būsto ir paslaugų kainos.

Vos 11 proc. jaunimo turi ilgalaikį finansinį rezervą

Tyrimo duomenimis, 19 proc. jaunų žmonių nėra užsitikrinę jokio trumpalaikio finansinio rezervo, 29 proc. turi santaupas, kurios sudaro 1–3 mėn. pajamų dydį, 34 proc. santaupos nesiekia mėnesio pajamų dydžio. Rekomenduojamą 3–6 mėn. pajamų dydžio finansinį rezervą turi vos 11 proc.,

Taip pat matoma didžiulė nelygybė tarp skirtingų amžiaus grupių. „Swedbank“ duomenimis, 18–29 m. amžiaus asmenų vidurinė finansinio turto suma siekia 1861 eurų, tuo metu 46–64 m. amžiaus gyventojai vidutiniškai yra sukaupę daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Visgi, 44 proc. tyrime dalyvavusių jaunuolių planuoja ateityje dalį lėšų skirti kaupimui į antrą ar trečią pensijų pakopas, investuoti. 27 proc. teigia, kad jau kaupia, tam vidutiniškai skiria 57 eurus per mėnesį.

10 proc. jaučia labai didelę grėsmę savo profesijai, 18 proc. – didelę. Vidutine grėsme šiuolaikines technologijas laiko 36 proc., maža – 22 proc. apklaustųjų.

Jaunimas abejoja savo darbo srities perspektyvumu

Tyrimo respondentai įvardijo, kad po 5–10 m. paklausiausios sritys bus: informacinės technologijos (IT), medicina, finansai, švietimas ir inžinerinė pramonė. Taip pat apklaustieji nurodo, kad tarp perspektyviausių įvardytose specialybėse dirba 34 proc., 59 proc. tokiose nedirba, 7 proc. specialybės neturi.

Visgi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad būsimieji specialistai praėjusiais mokslo metais dažniausiai rinkosi socialinių mokslų, verslo ir administravimo studijas, vos 10 proc. rinkosi IT, nors šio sektoriaus paklausumą įvardijo apie trečdalis.

„Jauni suaugusieji turi ne tik abejonių dėl savo profesijos aktualumo ilgesniu laikotarpiu, bet ir nuogąstavimų dėl to, kokią įtaką jai turės technologijų bei dirbtinio intelekto pažanga. 10 proc. jaučia labai didelę grėsmę savo profesijai, 18 proc. – didelę. Vidutine grėsme šiuolaikines technologijas laiko 36 proc., maža – 22 proc. apklaustųjų“, – komentavo J. Bagdanavičiūtė.

Negana to, tik 42 proc. 15–24 m. ir 35 proc. 25–34 m. amžiaus gyventojų mano, kad per artimiausius metus jų finansinė situacija gerės.

Darbe lankstumas ne mažiau svarbus nei atlygis

Tyrimas parodė, jog renkantis darbdavį jaunuoliai beveik vienodą reikšmę teikia konkurencingam atlyginimui (to svarbą paminėjo 63 proc. jaunuolių) ir lanksčiam darbo grafikui (62 proc.).

„Viena vertus, jaunoji karta augo geresnėmis ir nuolat gerėjančiomis sąlygomis, palyginti su savo tėvais, tad kitų vertybių ir privalumų reikšmė natūraliai ėmė didėti. Kita vertus, daug įtakos tam turėjo pandemija, kuomet karantino ribojimai leido įvertinti darbo iš namų ar hibridinio darbo privalumus“, – sakė J. Bagdanavičiūtė.

Regionų apygardos administracinis teismas pirmadienį pranešė, kad Klaipėdos teisėjų skundas pateiktas praėjusių metų gruodį, tačiau byla sustabdyta, kol Konstitucinis Teismas (KT) pateiks savo išaiškinimą.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad įstatymų leidėjo neteisėtas neveikimas, kai nuo 2013 metų sparčiai keliant minimalią mėnesio algą ir sparčiai didėjant vidutiniam šalies mėnesiniam darbo užmokesčiui, nesant valstybėje ekonominės krizės ir jokios sunkios padėties, teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami, prilygsta teisėjų atlyginimo mažinimui.

Be kita ko, anot jų, tai tuo pačiu yra teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, nuosavybės teisės pažeidimas, diskriminacinių sąlygų lyginant su panašios profesijos atstovais taikymas.

Šiais pažeidimais yra padaryta ir toliau daroma žala visai teismų sistemai, tuo pačiu ir pareiškėjams.

Jie prašo atlyginti žalą, kuri kiekvienam siekia nuo 70,9 tūkst. iki 90,5 tūkst. eurų.

Regionų apygardos administracinis teismas jau yra sustabdęs dvi tokias bylas ir kreipėsi į KT.

Teismas ketina vertinti, ar pagrindiniam valstybės įstatymui neprieštarauja teisėjų apmokėjimą reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama neatsižvelgiant į aiškiai apibrėžtus kriterijus ar ekonominius rodiklius.

KT yra konstatavęs, kad teismo prašymai yra pagrįsti teisiniais argumentais, ir priėmė juos nagrinėti.

Apie tai prokuratūros, teismų sistemos ir pareigūnų profesinės sąjungos atstovai ketvirtadienį Seime kalbėjo per opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos surengtą diskusiją.

„Mes jau turime problemą su besikaupiančių bylų likučiu. Mes negalėsime tikrai išnagrinėti greitai didelės apimties baudžiamųjų bylų“, – sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, Teisėjų tarybos pirmininkės pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė.

Pasak jos, tai nulems neigiamas pasekmes valstybei: „Būsime priversti nutraukti bylas dėl senaties terminų, būsime priversti mokėti žalos atlyginimą kaip valstybė dėl proceso operatyvumo principo pažeidimo“.

„Teismų sistemos situacija yra kritinė“, – įspėjo teisėjų atstovė.

Nėra norinčių dirbti

Institucijų atstovai pabrėžė, jog dėl mažų ir nekonkurencingų atlyginimų nepavyksta į tarnybas pritraukti jaunų specialistų. Dėl to didėjant krūviui esamiems darbuotojams, jie taip pat renkasi išeiti.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Pasak E. Tamošiūnienės, šiuo metu iš 786 teisėjų etatų Lietuvoje neužimtas 71.

„Ir tai nėra ta situacija, kad jie yra tiesiog čia ir dabar atsilaisvinę ir laukia žmonių eilė, kurie norėtų tapti teisėjais. Deja ne – yra paskelbtos atrankos, atrankos neįvyksta, dėl to, kad neturime kandidatų“, – kalbėjo teisėja.

Ji prognozavo, jog nepatenkinus teisėjų lūkesčių, kurie kyla iš šiuo metu pateiktų projektų, teisėjų trūkumas didės ir toliau. Pasak jos, problemą spręsti jau vėluojama, nes artimiausiu metu teismai neturės galimybės pritraukti geriausių teisės profesionalų.

„Tragiškai maži“, E. Tamošiūnienės teigimu, yra ir kitų teismų sistemos darbuotojų atlyginimai. Jeigu šių darbuotojų trūks, pasak teisėjos, stos ir bylų nagrinėjimas.

Mes jau turime problemą su besikaupiančių bylų likučiu. Mes negalėsime tikrai išnagrinėti greitai didelės apimties baudžiamųjų bylų.

Apie tai, kad dėl nekonkurencingų atlyginimų nepavyksta pritraukti kandidatų į prokurorus ir atrankos neįvyksta, kalbėjo ir Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.

Prokurorų profesinės sąjungos atstovo Egidijaus Motiejūno teigimu, tai nulemia didelį darbo krūvį, kai vienam prokurorui gali tekti vadovauti ir per 70 ikiteisminių tyrimų.

„Yra per didelis darbo krūvis. Darbo krūvį galima sumažinti priimant naujus žmones, prokurorus, pasidalinti krūvį“, – pastebėjo jis.

Jauni pareigūnai išeina kitur

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininko patarėjas Artūras Černiauskas sakė, jog dėl mažo atlyginimo bei sunkaus darbo jaučiamas ir pareigūnų trūkumas.

„Tiek bausmių vykdymo sistemoje, tiek sienos apsaugos sistemoje, tiek priešgaisrinės apsaugos, tiek policijos darbuotojų trūkumas yra labai didžiulis ir vienas iš tokių didžiausių tai turbūt policijoje, kur trūksta beveik 2 tūkst. darbuotojų“, – kalbėjo profesinės sąjungos atstovas.

Už tokį atlyginimą žmogus padirba, pasižiūri, kokios darbo sąlygos, kiek reikia dirbti ir ganėtinai daug jaunų darbuotojų išeina.

Pasak jo, situacija „ganėtinai tragiška“ Vilniaus mieste: čia krūviai itin dideli, nes jauni specialistai nesirenka darbo dėl nepatrauklių sąlygų.

A. Černiausko teigimu, dabar pareigūnų atlyginimai yra panašūs į prekybos centrų darbuotojų, tuo tarpu jie darbe patiria „tikrai ne vien teigiamas emocijas“, turi teisę ir atsakomybę taikyti sankcijas, naudoti specialiąsias priemones.

„Už tokį atlyginimą žmogus padirba, pasižiūri, kokios darbo sąlygos, kiek reikia dirbti ir ganėtinai daug jaunų darbuotojų išeina“, – pasakojo jis.

Pasak pareigūnų atstovo, išeina net ir tie, kurie yra baigę pareigūnus rengiančias mokyklas ir turi atlyginti mokymosi išlaidas.

„Jie randa geresnį darbą, pasiskaičiuoja, kad per tam tikrą laiką jie atlygins ir išeina iš to darbo“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Požiūris į stažo naikinimą – skirtingas

Seime ruošiantis svarstyti valstybės tarnybos pertvarką, institucijų atstovai skirtingai vertino siūlymą joje atsisakyti priedų už valstybės tarnybos stažą.

E. Tamošiūnienės teigimu, į teismų sistemą, ypač aukščiausius teismus, dažnai siekiama pritraukti teisinės sistemos „žvaigždes“ iš kitų sričių – pavyzdžiui, didelį akademinio darbo stažą teisės srityje turinčius profesionalus.

„Jeigu išliktų ta pati sistema, kur yra priedas už stažą, tai jie atėję į Aukščiausiąjį Teismą, turėdami net ir 30-ies metų kito teisinio darbo stažą – teisės profesūros atveju, pretenduotų į itin mažą atlyginimą“, – sakė teisėja.

Valstybei yra per brangu turbūt mėtytis specialistais.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad tam reikėtų sutvarkyti kitas socialines garantijas ir motyvuojantį atlyginimą užtikrinti kitomis priemonėmis.

A. Černiausko teigimu, su problema dėl stažo susiduria ilgamečiai pareigūnai, nusprendę pereiti dirbti į valstybės tarnybą, nes taip pat yra laikomi pradedančiais specialistais.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad valstybės tarnyboje privalo būti motyvuojančios priemonės, kad ji kažkuo galėtų konkuruoti su privačiu sektoriumi.

„Aš nesakyčiau, kad čia kažkokios didelės socialinės garantijos: vienas procentas už vienerius metus ir kelios dienos atostogų. Argi tai tokios socialinės garantijos, kurios traukia ateiti į valstybės tarnybą?“, – klausė jis.

Profesinių sąjungų atstovas ragino galvoti apie tokias garantijas, kurios išties pritrauktų žmones – pavyzdžiui, pagalbą įsigyjant būstą.

Tuo tarpu prokurorai teigė, jog jų srityje priedai už stažą yra svarbūs, nes šios srities profesionalui yra būtina patirtis.

„Kiekvienas suprantame, kad specialistas kuo ilgiau dirba, tuo jis daugiau patirties įgauna ir valstybė investuoja į kiekvieną žmogų kaip į specialistą. Valstybei yra per brangu turbūt mėtytis specialistais“, – kalbėjo G. Ivanauskas.

Valstybės tarnybos pertvarka Seimui turėjo būti teikiama svarstyti pirmadienį. Teikimą nuspręsta atidėti po nepalankios Seimo kanceliarijos teisininkų išvados, kurią patvirtino ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Ministerija teigia girdinti protestuotojus ir teigia, jog sprendimai dėl jų reikalavimų bus priimti vėliau.

„Siekiame, kad minimum būtų padidintas darbo užmokestis bent 30 procentų, reaguojant į susidariusią sudėtingą ekonominę situaciją“, – žurnalistams pirmadienį sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkas Sigitas Vaitkevičius.

Į protestą susirinko maždaug 10-15 dėstytojų.

Ministerija teigia, jog šiuo metu kaip tik vyksta derybų procesas su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu ir Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ dėl 2017 m. sudarytos Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo.

Ragina atlyginimus kelti visiems

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, susitikę su protestuoti atvykusiais LAMPSS atstovais, pabrėžė, jog visi reikalavimai yra svarstomi, o sprendimai bus priimti vėliau rudenį.

„Apie reikalavimus didinti darbo užmokestį informuota ir Finansų ministerija. Atlyginimų kėlimo galimybės bus svarstomos kiek vėliau rudenį, atnaujinus valstybės ekonominės raidos projekcijas. Taigi ir sprendimai bus priimti kiek vėliau. Svarstymams rengiamos įvairios alternatyvos, tarp jų – ir toji, kurios reikalauja profesinės sąjungos“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Aukštųjų mokyklų atstovai reikalauja, kad kitąmet darbo užmokestis būtų didinimas ne 10 proc., kaip numatyta ikikrizinėje Vyriausybės programoje bei partijų susitarime, o 30 procentų.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Jei valstybė nesusirūpins piliečiais, jeigu nesiims didinti perkamosios galios, šiandien nukentės visi – tiek piliečiai, tiek ir verslai, iš kurių perka tie piliečiai. Pirmas žingsnis, ką privalo padaryti, tai iš esmės apsvarstyti Lietuvoje kelti darbo užmokesčius, nes vartoti vakarietiškomis kainomis su prosovietiniais atlyginimais tiesiog darosi nebeįmanoma“, – teigė S. Vaitkevičius.

Pirmas žingsnis, ką privalo padaryti, tai iš esmės apsvarstyti Lietuvoje kelti darbo užmokesčius, nes vartoti vakarietiškomis kainomis su prosovietiniais atlyginimais tiesiog darosi nebeįmanoma.

LAMPSS reikalauja, kad atlyginimai būtų keliami akademikams, dėstytojams, mokslininkams ir aukštojo mokslo visiems darbuotojams.

„Tačiau iš esmės puikiai suprantame, kad Vyriausybė neturėtų apsiriboti vien tik mūsų sektoriumi, iš esmės, jei visuose sektoriuose algos neišaugs, niekaip nesukontroliuosime ekonominės krizės“, – sakė pirmininkas.

Jo teigimu, patys universitetai nėra pajėgūs didinti dėstytojams atlyginimų iš savo biudžeto, nes studentams gerokai pabrangtų studijos.

„Mes turėtume pakelti studentams 30, gal ir 40 ar 50 proc. kainą už studijas, o tai yra segmentas, kur dar ne visi uždirba ir ne visi gali susimokėti tokį įkainį. Mūsų manymu, šiandien ta visa pareiga gula ant valstybės pečių. Iš esmės, pradžioje turėtų viskuo pasirūpinti valstybė, o po to automatiškai įsijungs visos kitos sistemos“, – sakė S. Vaitkevičius. 

Derasi dėl sąlygų

Anot ministerijos, parlamentinių politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos numatyta, kad 2024 m. mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Kolektyvinėje sutartyje su profesinėmis sąjungomis numatyta kitąmet ir 2024 metais užtikrinti, kad būtų skiriama lėšų šių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti ne mažiau kaip po 10 procentų kasmet.

Taip pat sutartyje numatyta, kad konkrečius darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimus ir terminus artimiausiems dvejiems metams šalys derina derybose dėl sutarties pakeitimo, rengiant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą.

Ministerijos duomenimis, valstybės lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui nuo šių metų sausio augo 12,5 proc. Tam valstybės biudžete buvo papildomai skirta 28,8 mln. eurų.

Ministerijos teigimu, universitetai yra autonomiški valstybės asignavimų valdytojai ir savarankiškai sprendžia dėl lėšų panaudojimo darbuotojų atlyginimams ir kitoms reikmėms.

Nustatant dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus, aukštosiose mokyklose nėra taikoma vieninga pareiginės algos koeficientų nustatymo schema. Tai lemia, kad dėstytojų darbo užmokestis ir darbo sąlygos aukštosiose mokyklose yra nevienodos, skelbia ministerija.

Statistikos departamento duomenimis, aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai nuosekliai didėja. Pernai antrą ketvirtį vidutinis dėstytojo atlyginimas buvo 2067 eurai. Šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis dėstytojo atlyginimas siekė 2273 eurus iki mokesčių, tai sudaro 127,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje, rašoma ministerijos pranešime.

Valstybės asignavimai šalies universitetams ir kolegijoms per dvejus metus padidėjo beveik trečdaliu. Valstybinėms aukštosioms mokykloms skiriamų lėšų suma 2020-2022 metais augo 32,7 proc. nuo 265,1 mln. eurų iki 351,9 mln. eurų

Lietuvos mokslo tarybai skiriami valstybės biudžeto asignavimai 2020-2022 metais padidėjo nuo 19,6 mln. eurų iki 27,2 mln. eurų. Dalis šių lėšų skiriama tyrėjų veiklai finansuoti, tyrėjų karjeros plėtrai ir mobilumui, kvalifikacijos tobulinimui, skelbia ministerija.

Siekiant ginti „teisėtą interesą gauti adekvatų ekonominei situacijai darbo užmokestį“ piketą dėl per mažo užmokesčio Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) Kaune buvo surengęs ir rugsėjo 1-ąją.

„Prezidentas situaciją teismuose, kai teisėjai traukiasi iš pareigų dėl didelio bylų skaičiaus ir per mažų atlyginimų, vertina kaip pavojingą“, – teigiama penktadienį BNS atsiųstame Prezidentūros komentare.

„Teismai yra teisinės valstybės pamatas, ne mažiau svarbi valstybės valdžia nei įstatymų leidžiamoji ar vykdomoji. Todėl grėsmė teismų sistemai yra grėsmė valstybei“, – teigiama jame.

Anot šalies vadovo, teisėjų atlyginimai turi būti konkurencingi ir patrauklūs aukščiausios kvalifikacijos teisininkams, todėl juos reikia peržiūrėti.

G. Nausėda dar pernai teigė, kad ekonominiai pokyčiai skatina peržiūrėti teisėjų atlyginimus.

Prezidentūra tikisi, kad Seimas rudens sesijoje imsis anksčiau šalies vadovo teiktų Teismo įstatymo pataisų, kuriomis tikimasi geriau subalansuoti teismų darbo krūvius.

Tačiau „vien siūlomų įstatymų pakeitimų negana, tam, kad visa teismų sistema taptų efektyviai veikianti ir būtų patraukli aukščiausios kvalifikacijos teisininkams“, teigiama komentare.

Anot Prezidentūros, teisėjų ir jų komandos narių atlyginimų klausimai turi būti sprendžiami nedelsiant, todėl G. Nausėda kviečia visas tris valdžios šakas ieškoti ir rasti geriausius sprendimus atkuriant teisėjo profesijos patrauklumą.

Teisėjų taryba penktadienį pritarė trijų teisėjų prašymams atleisti juos iš pareigų savo noru, kaip pagrindinės jų išėjimo priežastys įvardytos per mažas atlyginimas ir per didelis krūvis.

Liepą taip pat savo noru iš pareigų nusprendęs trauktis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariušas Lučinskis viešai teigė, kad darbo atsisako dėl mažos algos ir nesant perspektyvų, kad artimiausiu metu situacija pasikeis.

25 Kauno apygardos teismo teisėjai yra padavę į teismą valstybę dėl per ankstesnę ekonominę ir finansų krizę sumažinto ir vėliau neatstatyto darbo užmokesčio.

Liepos pradžioje Teismų asociacijos valdyba išplatino viešą kreipimąsi, kad per maži atlyginimai kelia grėsmę teisėjų profesijos patrauklumui ir teismų nepriklausomumui.

Asociacijos duomenimis, šiuo metu vidutinis apylinkės teisėjo, neturinčio pakankamo darbo stažo, atlyginimas po mokesčių siekia 1695 eurus, o didžiausias įmanomas šios profesijos atstovo atlyginimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme siekia 2611 eurų, jei šis turi 30 metų ar ilgesnį darbo stažą.

Tarnybai reikia kvalifikuotų žmonių, nes ji prižiūrės DNR plano įgyvendinimą. Pasak Jovitos Petkuvienės, 2021 metais darbo užmokesčiui trūksta 106 tūkst. eurų.

„Tas sumažinimas 2021 metams, lyginant su 2020 metais, nėra labai didelis, bet jeigu mažinamas biudžetas darbo užmokesčiui, tai tikėtina, kad prisitraukti naujų žmonių bus labai sudėtinga. Dirbame ne pilnu pajėgumu, vis dar ieškome žmonių, turime personalo deficitą. Ir jeigu siekis būtų kitais metais prisitraukti žmonių ir motyvuoti turimus, tokių galimybių nebus“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetui svarstant 2021 metų valstybės biudžetą sakė J. Petkuvienė.

Anot VPT vadovės, DNR plano įgyvendinimas pareikalaus pakankamai didelių VPT personalo išteklių. 

„DNR planas yra vienas iš atvejų, kuris parodo, kad valstybėje neapgalvojama, kaip bus finansuojamos kontroliuojančios institucijos tada, kai numatomas pakankamai svarbus papildomų injekcijų įėjimas į rinką“, – aiškino J. Petkuvienė. 

Pasak jos, nuolatinio tarnybos vadovo paskyrimas taip pat reikalauja didesnio darbo užmokesčio fondo. Pernai iš VPT direktorės pareigų pasitraukus Dianai Vilytei, J. Petkuvienės teigimu, ji tarnyboje liko „viena vietoje vadovo ir dviejų pavaduotojų už pavaduotojo algą“.  

Konservatorius Jurgis Razma piktinosi sumažintu 2021-ųjų VPT biudžetu.

„Labai stebiuosi, kad sugalvota sumažinti tokiai svarbiai struktūrai finansavimą. Žinom, kiek šešėlyje dingsta pirkimų pinigų, kiek uždidintos kartais kainos dėl neskaidrumų, tai tarnybai reiktų daugiau duoti, kad padidintų tikrinimų apimtis“, – kalbėjo parlamentaras.

Biudžeto ir finansų komitetas bei Vyriausybė spręs, ar didinti VPT išlaidas darbo užmokesčiui.

2021 metų biudžeto projekte VPT numatyta skirti 2,801 mln. eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 2,278 mln. eurų.

„Šiuo metu ugniagesio mėnesinis darbo užmokestis yra apie 600 eurų per mėnesį. Tiek per mėnesį uždirba pareigūnai, kurie ne taip seniai kiaurais tarnybiniais batais ir pirštinėmis neskaičiavo savo tarnybos laiko gesindami Alytuje degančias padangas. Papildomų 9 mln. eurų reikalavome tam, kad kitais metais uždirbtumėm bent 850 eurų. Deja, Vyriausybė mūsų neišgirdo, o Seime šiam sprendimui pritrūko vieno balso. Todėl dabar Prezidentas ir jo veto yra mūsų vienintelė galimybė. Juolab kad šalies vadovas daug kalba apie tai, kad jis pasirengęs tapti svarbių šaliai pokyčių garantu. Taip pat apie gerovės valstybę visiems jos piliečiams. Pažiūrėsime, ar į tą visų kategoriją patenka ir ugniagesiai gelbėtojai”, – sako UGPS pirmininkas Saulius Džiautas. 

Valdančioji dauguma ciniškai spjovė į dar kadencijos pradžioje ugniagesiams duotus ir parašais patvirtintus įsipareigojimus.

UGPS taip pat siekia susitikti su Prezidentūros atstovais ir gyvai aptarti susidariusią padėtį.

„Valdančioji dauguma ciniškai spjovė į dar kadencijos pradžioje ugniagesiams duotus ir parašais patvirtintus įsipareigojimus, o į teisėtus mūsų reikalavimus vykdyti šiuos įsipareigojimus politikai numoja ranka. Premjeras mums žadėjo, kad 2020 m. pareigūnai uždirbs ne mažiau kaip 1000 eurų, tačiau mes negalime išsireikalauti ir mažesnės sumos. Ne už gražias akis, o už sunkų darbą kartais sunkiai įsivaizduojamomis sąlygomis, gelbstint Lietuvos žmonių gyvybes ir sveikatą”, – pabrėžia S. Džiautas. 

UGPS priklauso Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui.