Autovežių kamšatis Klaipėdoje
Per Klaipėdos uostą keliauja daug automobilių. Ne kiekvienas žmogus juos ir pastebi. Automobiliai iš trečiųjų šalių dažniausiai atgabenami konteineriuose. Tai, kad jie atvyko į Lietuvą, matoma tik jų iškrovimo vietose įvairiose aikštelėse.
Pastaruoju metu per uostą konteineriais gabenamų automobilių srautas smarkiai išaugo. Iš dalies tuo galima paaiškinti tai, kad pastaruosius kelerius metus konteinerių srautas Klaipėdos uoste smarkiai didėjo.
Atsiranda naujų automobilių iškrovimo vietų. Dalis jų įrengta Klaipėdos mieste.
Į iškrovimo vietas dažnai atvyksta autovežiai paimti automobilių. Kartais tarp autovežių vairuotojų ir gyventojų kyla konfliktai. Autovežiai užkiša gatves, atskiras, netoli automobilių aikštelių esančias žmonių įvažas į kiemus.
Apie tai informacija viešuosiuose tinkluose dalijosi ir kai kurie Seimo nariai klaipėdiečiai, į kuriuos gyventojai kreipėsi pagalbos. Įprasta, kad kai koks nors verslas greitai suklesti, paskui jį tempiasi ir nemažos chaoso gijos.
Automobilių pardavimo verslas šiuo metu yra ant bangos. Nors Ukrainoje vyksta karas, automobilių paklausa šioje šalyje yra didžiulė. Klaipėdoje lankosi nemažai autovežių vairuotojų iš Ukrainos, kurie iš Lietuvos verslininkų perka automobilius. Autovežius su Ukrainos numeriais galima pamatyti ne tik prie aikštelių, bet ir Lietuvos degalinėse, būriais po 3–5 važiuojančius autostradoje iš Klaipėdos iki Kauno, toliau iki Marijampolės ir per Lenkiją į Ukrainą.
Per Klaipėdos uostą eina Ukrainos aprūpinimo senais automobiliais vienas iš srautų. Kiti srautai, veikiausiai dar didesni nei Klaipėdoje, eina per Lenkijos, Rumunijos uostus.
Srautas: iš Klaipėdos nemažai naudotų ir daužtų automobilių išveža ukrainiečiai. / „VK.com“ nuotr.
Galimi ir organizuoti nusikaltimai
Tai, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro sunkių ir organizuotų nusikaltimų tyrėjai tyrė iš trečiųjų šalių, daugiausia iš JAV keliaujančius automobilių srautus, gali reikšti, kad šioje srityje yra daug nelegalios veiklos.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta byla, pagal kurios duomenis matyti, kad iš JAV į Lietuvą konteineriais per Klaipėdos uostą būdavo įvežami naudoti apgadinti automobiliai su neteisingai deklaruotomis jų vertėmis.
Automobilių vertės dažniausiai būdavo sumažinamos tam, kad už juos mažiau reikėtų mokėti importo muito ar importo pridėtinės vertės mokesčio. Dažnai nuo kiekvieno automobilio būdavo „sutaupoma“ po 3–4 tūkst. eurų importo ir muito mokesčio dalis.
Kadangi per uostą konteineriais keliaujančių automobilių srautai yra dideli, galėjo susidaryti šimtatūkstantinės sumos. Iš dalies dėl to kriminalinė policija ir susidomėjo automobilių srautais.
Bet gali būti ir taip, kad per uostą konteineriais atvežami ir vogti automobiliai. Už to gali stovėti tiek Lietuvos, tiek JAV organizuotų nusikaltėlių gaujos. Giliau nepakapsčius sunku ir suprasti, kas stovi už vienos ar kitos lyg ir legalios bendrovės, muitinės tarpininko kompanijos ir panašiai.
Priteisė sumokėti mokesčius
Įprasta, kad kriminalinė policija tiria tokias bylas, kur automobilių gabenimo versle yra įžvelgiami sukčiavimo, neteisingų duomenų apie turtą ar pelną pateikimo, dokumentų klastojimo atvejai, kaip tai numato Lietuvos baudžiamasis kodeksas.
Pastaruoju metu per uostą konteineriais gabenamų automobilių srautas smarkiai išaugo.
Yra duomenų, kad organizuotos grupės nariai, sukūrę fiktyvias įmones, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus, juose nurodė netikrus pardavėjus, kelis kartus mažesnes mašinų įsigijimo vertes.
Konkrečioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija šių metų vasario pradžioje patvirtino galutinį neskundžiamą sprendimą, kuriuo už du iš JAV įvežtus konkrečius automobilius priteisė iš vienos Lietuvos bendrovės sumokėti papildomai per 8 tūkst. eurų.
Ginčai bylose dėl šios palyginti nedidelės, bet konkrečios sumos vyko nuo 2022 m. Įprasta, kad tokios bylos nebūna itin sudėtingos ir dažniausiai teismuose sprendžiamos ne automobilių importuotojų, o muitininkų naudai. Minėtoje konkrečioje byloje dėl dviejų automobilių nesumokėto papildomo muito kaip tik ir buvo Kriminalinės policijos pažyma apie tai, kaip iš JAV per Klaipėdos uostą gabenami smarkiai nupiginti naudoti ir sudaužyti automobiliai.
Policija tyrė konkretų maždaug pusmečio laikotarpį ir nustatė, kad per kelis mėnesius buvo įvežti net 153 nupiginti naudoti sudaužyti automobiliai. Jų patekimas į rinką buvo sustabdytas, analizuota, ar automobiliai nėra vogti.
Išsiaiškinus, kad automobiliai nevogti, muitininkai jiems išrašė sumokėti papildomas muito ir pridėtinės vertės sumas. Tik nedidelė dalis automobilių savininkų kreipėsi į teismą, dauguma sumokėjo papildomus mokesčius ir atsiėmė automobilius.
