Programoje – vienuolikos filmų pristatymai, Arūno Kulikausko fotografijų paroda „Everyday life of Jonas“, diskusijos, interviu, pokalbiai dalyvaujant kūrėjo sūnui Sebastianui Mekui, fotografui Arūnui Kulikauskui, Danijos rašytojui, kino kūrėjui, Amerikos avangardo meno ekspertui, J. Meko 100-mečiui paminėti skirtos renginių programos kuratoriui Larsui Movinui bei Lietuvos Respublikos kultūros atašė Švedijoje, Suomijai ir Danijai Lianai Ruokytei-Jonsson.

Renginių programoje, kuri vyks iki rugsėjo 29 dienos, pristatomi šie filmai: „Jonas Mekas Anthology“, „Reminiscences of a Journey to Lithuania“, „Walden“, „The Brig“, „The Sixties Quartet“, „Lost, Lost, Lost“, „As I Was Moving Ahead Occasionally I Saw Brief  Glimpses of Beauty“, „The Misfits“ ir kiti. Rugsėjo 6 dieną J. Meko 100-metis buvo paminėtas taip pat ir Danijos mieste Orhuse, kur kino teatre „Øst for Paradis“ pristatytas J. Meko filmas „Reminiscences of a Journey to Lithuania“.

„J. Mekas, be abejonės, yra vienas iš svarbiausių XX amžiaus kino režisierių, ir mes didžiuojamės gavę progą surengti pirmąją Danijoje jo filmų retrospektyvą. Žiūrovai juos labai šiltai priima, ypač ilgus J. Meko filmus – vaizdo dienoraščius, kurie mus apstulbino. Pasak vieno iš programos svečių, mačiusių visus J. Meko filmus, jie puikūs savo vaizdais, melancholiški, kupini širdies šilumos ir poetiški. Mes nebūtume galėję pristatyti tokios plačios retrospektyvos be Lietuvos kultūros instituto ir ypač be kultūros atašė L. Ruokytės-Jonsson pagalbos. Tai buvo tobula ir unikali bendradarbiavimo patirtis“, – sakė Danijos nacionalinės filmotekos programų direktorius Jesperas Andersenas.

Danijoje pristatant J. Meko kūrybinį palikimą savaitraštyje „Weekendavisen“ pasirodė plati L. Movino publikacija „Amžina svajonė apie Semeniškius“, apžvelgianti J. Meko kūrybinį palikimą ir jo reikšmę pasaulio kultūroje.

„Nuo tos akimirkos, kai J. Mekas įkėlė koją Amerikos žemėje 1949 metų spalį ir paėmė į rankas 16 mm filmavimo kamerą, jis pradėjo kurti istoriją. Niekada nenutraukęs tvirto ryšio su savo lietuviškomis šaknimis, jis visada ėjo į priekį, septynis dešimtmečius nuolat vystydamas, šlifuodamas savo unikalų filmų kūrimo stilių ir pasiekęs šioje srityje tobulumo – kamerą jis naudojo tarsi plunksną rašant. Kartu jis paskyrė neįtikėtinai daug energijos ir pateikė gausybę įžvalgų prisidėdamas prie judėjimo, siekusio kurti personalinį, nekomercinį kiną. Šis judėjimas išgarsėjo pavadinimu „Naujasis Amerikos kinas“. J. Mekas taip pat buvo aktyvus organizatorius ir varomoji jėga tokiose institucijose kaip Film-Makers’ Cooperative, Film-Makers’ Cinematheque ir Anthology Film Archives. Mano manymu, J. Mekas buvo neabejotinai vienas svarbiausių XX amžiaus kino menininkų ir antreprenerių, visada keldavęs kinui aukščiausius meninius ir poetinius kriterijus. Mums buvo didelė garbė ir malonumas dalyvauti čia, Danijoje, pristatant jo gyvenimo darbus“, – mintimis dalijosi Danijos rašytojas, kino kūrėjas, J. Meko 100-mečiui paminėti skirtos renginių programos kuratorius L. Movinas.