Kaip antradienį pranešė Kultūros ministerija, įvairiems Lietuvos etnokultūriniams regionams atstovaujantys mažųjų kultūros sostinių atrankos laimėtojai didelį dėmesį skyrė pristatyti mažosios kultūros sostinės renginius, vietos tapatybę ir įvaizdį įtvirtinančias veiklas, kurios stiprina partnerystę ir ryšius bendruomenėje.

Jos taip pat siekia kurti naujas kultūros tradicijas bei atgaivinti ir puoselėti esamas, taip pat minėti bendruomenių jubiliejines datas.

Nuo 2018 metų Lietuvos kultūros taryba kasmet skiria 50 tūkst. eurų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių svarbiausiems jų projektams.

„Daugelyje mažųjų sostinių vietinių entuziastų, kultūros darbuotojų ir savanorių pastangomis sukuriami įsimintini kultūriniai renginiai vietos bendruomenei, auga profesionalaus meno prieinamumas ir sklaida, atsiranda naujų kultūrinio turizmo iniciatyvų“, – rašoma pranešime.

Lietuvos mažosios kultūros sostinės kasmet išrenkamos konkurso būdu.

Mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Kultūros ministerija, Savivaldybių asociacija, Seniūnų asociacija.

„Kultūros ministerija palaiko Lietuvos mažųjų kultūros sostinių iniciatyvą. Ji padeda sutelkti vietos bendruomenes, aktyviau įtraukti jas į kultūrinį vyksmą, o visuomenei suteikiama puiki proga artimiau susipažinti su regionų savitumu“, – sakė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, linkėdamas mažųjų kultūros sostinių programų organizatoriams sėkmingai jas realizuoti.

Nuo 2018 m. Lietuvos kultūros taryba kasmet skiria 50 tūkst. eurų svarbiausiems jų projektams. Daugelyje mažųjų sostinių vietos entuziastų, kultūros darbuotojų ir savanorių pastangomis sukuriami įsimintini kultūriniai renginiai vietos bendruomenei, auga profesionalaus meno prieinamumas ir sklaida, atsiranda naujų kultūrinio turizmo iniciatyvų. Lietuvos mažosios kultūros sostinės kasmet išrenkamos konkurso būdu.

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių programos koordinatorės Jolantos Marijos Malinauskaitės teigimu, 2021 metų mažosioms kultūros sostinėms į organizacines grupes pavyko suburti įvairių sektorių žmones, aktyviai įsijungia verslo atstovai, žymūs kraštiečiai, tikimasi realios pagalbos ir finansinės paramos iš vietos valdžios.

Kultūros sostinėms pavyksta prisitaikyti prie pandemijos iššūkių, paskatinusių kūrybiškumą ir naujų renginių formų paiešką. Kol renginiai vyksta virtualiai, didelis dėmesys skiriamas kultūros paveldui, išliekamąją vertę turintiems kūriniams. Taip pat bendradarbiaujama su 2020 metų mažosiomis kultūros sostinėmis, dalijamasi patirtimi ir žiniomis.

2021 metų Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis paskelbta: Alytaus apskrityje – Valkininkai (Varėnos r.), Kauno apskrityje – Krakės (Kėdainių r.), Klaipėdos apskrityje – Barstyčiai (Skuodo r.), Marijampolės apskrityje – Klausučiai (Vilkaviškio r.), Panevėžio apskrityje – Tiltagaliai (Panevėžio r.), Šiaulių apskrityje – Juodeikiai (Joniškio r.), Tauragės apskrityje – Veliuona (Jurbarko r.), Telšių apskrityje – Nevarėnai (Telšių r.), Utenos apskrityje – Vyžuonos (Utenos r.), Vilniaus apskrityje – Deltuva (Ukmergės r.).

Jomis tapo Alytaus apskrityje – Valkininkai (Varėnos r.), Kauno apskrityje – Krakės (Kėdainių r.), Klaipėdos apskrityje – Barstyčiai (Skuodo r.), Marijampolės apskrityje – Klausučiai (Vilkaviškio r.), Panevėžio apskrityje – Tiltagaliai (Panevėžio r.), Šiaulių apskrityje – Juodeikiai (Joniškio r.), Tauragės apskrityje – Veliuona (Jurbarko r.), Telšių apskrityje – Nevarėnai (Telšių r.), Vilniaus apskrityje – Deltuva (Ukmergės r.), Utenos apskrityje – Vyžuonos (Utenos r.), pranešė Kultūros ministerija.

Savo projektuose dalyviai didelį dėmesį skyrė mažosios kultūros sostinės renginių pristatymui, vietos tapatybę ir įvaizdį įtvirtinančioms, partnerystės tinklaveiką bendruomenėje stiprinančioms veikloms, naujų kultūros tradicijų kūrimui bei senų atgaivinimui ir puoselėjimui, bendruomenių jubiliejinių datų minėjimui.

Šiemet šį titulą turėjo Simnas, Kačerginė, Veiviržėnai, Lekėčiai, Juodupė, Akmenė, Skaudvilė, Žlibinai, Musninkai, Tauragnai.

Nuo 2018 metų Lietuvos kultūros taryba mažųjų Lietuvos kultūros sostinių svarbiausiems projektams skiria 50 tūkst. eurų – taip vietos entuziastų jėgomis kuriami kultūriniai renginiai vietos bendruomenei, siekiama pritraukti profesionalaus meno, skatinti kultūrinį turizmą.

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos seniūnų asociacija.

Šis titulas kitąmet bus suteiktas Alytaus apskrityje esančiam Simnui, Kauno apskrityje – Kačerginei, Klaipėdos apskrityje – Veiviržėnams, Marijampolės apskrityje – Lekėčiams. Mažosiomis kultūros sostinėmis 2020-aisiais taps ir  Panevėžio apskrityje esanti Juodupė, Šiaulių apskrityje – Akmenė, Tauragės apskrityje – Skaudvilė, Telšių apskrityje – Žlibinai, Vilniaus apskrityje – Musninkai, Utenos apskrityje – Tauragnai.

Pasak Kultūros ministerijos, mažųjų kultūros sostinių atrankos dalyviai didelį dėmesį skyrė mažosios kultūros sostinės renginių pristatymui, naujų kultūros tradicijų kūrimui bei senų atgaivinimui ir puoselėjimui, bendruomenių jubiliejinių datų minėjimui.

Nuo 2018 metų Lietuvos kultūros taryba mažųjų Lietuvos kultūros sostinių svarbiausiems projektams skiria 50 tūkst. eurų – taip vietos entuziastų jėgomis kuriami kultūriniai renginiai vietos bendruomenei, siekiama pritraukti profesionalaus meno, skatinti kultūrinį turizmą.

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių konkursą inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga. Projekto partneriai – Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos seniūnų asociacija.