„Šiuo metu gerokai sumažėjęs žmonių, kurie gyvena apgyvendinimo centruose, skaičius, tai susiję su tuo, kad tie žmonės gali išeiti, grįžti. Kaip matome tendencijas, šiuo metu apie 600 žmonių yra likę“, – trečiadienį BNS sakė Agnė Bilotaitė.

„Ką noriu patikinti, tai tikrai visa sveikatos priežiūra, visos paslaugos yra teikiamos ir užtikrinamos. Žinoma, visada galima kritikuoti“, – pridūrė ji.

Ministrė priminė, kad šiuo metu kuriama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldi įstaiga, kuri bus atsakinga už migrantų priėmimą ir apgyvendinimą.

Ką noriu patikinti, tai tikrai visa sveikatos priežiūra, visos paslaugos yra teikiamos ir užtikrinamos. Žinoma, visada galima kritikuoti.

„Manau, kad ateityje tai palengvins visą procesą ir leis jį gerokai geriau organizuoti, nes dabar matome, kad, kai pareigūnai turi tuo užsiimti, žinoma, kyla įvairių klausimų“, – sakė A. Bilotaitė.

Ji tvirtino negalinti detaliau komentuoti kritikos dėl sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimo, tačiau akcentavo, jog Lietuvos pareigūnai nuo pat neteisėtos migracijos pradžios bendradarbiavo su nevyriausybinėmis, tarptautinėmis organizacijomis, reagavo į jų pastabas.

Antradienį „Medikai be sienų“ paskelbė pranešimą spaudai, kuriame pasmerkė Lietuvos elgesį su neteisėtai į šalį patekusiais ir sprendimo dėl prieglobsčio laukiančiais migrantais, jį pavadino „sistemine diskriminacija“.

Pasak organizacijos, laikinas sulaikymas kai kurių tautybių migrantams pratęsiamas dažniau nei kitiems, pažeidžiamoms grupėms priklausantys migrantai ilgą laiką praleidžia sulaikyti, o tai neigiamai veikia jų psichinę būklę. Pranešime teigiama, kad daugelis sulaikytų asmenų ištvėrė „giliai traumuojančias patirtis“, o Lietuvos pareigūnai, užuot pasirūpinę jų poreikiais, didina traumuotų žmonių kančią laikydami juos nežinioje ir nelaisvėje.

„Medikai be sienų“ reikalavo nedelsiant nutraukti ilgalaikį sulaikymą Lietuvoje.

Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka ir kaltina jį neteisėtos migracijos organizavimu.

Šie migrantai buvo apgyvendinti Užsieniečių registracijos centruose.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šiemet paskelbė, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

Šiuo metu migrantų judėjimas gali būti ribojamas iš viso iki 18 mėnesių, tačiau daugelis jų paleidžiami po 12-os.

Statistika rodo, kad gavę teisę laisvai judėti po Lietuvos teritoriją migrantai pabėga į užsienį.

Teismas leido 10-čiai parų suimti kaltės nepripažįstantį įmonės finansų direktorių Algirdą Šakinį. Prokuroras prašė suimti šį asmenį mėnesiui.

Pas šį įtariamąjį rasta apie 300 tūkst. eurų.

Kitų įtariamųjų, pasak Klaipėdos apygardos prokuroro Lino Kiaurakio, suimti nebuvo reikalo.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas Klaipėdoje, todėl visi įtariamieji buvo atvežti į uostamiestį.

Penktadienį ryte Klaipėdos apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymus davė įmonės vadovas Algirdas Usonis, Algirdo Brazausko žentas.

A. Usoniui skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paimti jo dokumentai.

A. Usonio žmonos, dirbančios toje pačioje klinikoje, pavardė kol kas į įtariamųjų sąrašą neįtraukta.

Algirdas Šakinis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Iš įmonės Klaipėdos padalinio įtarimai pareiški dviem asmenims, nepatvirtintais duomenimis, padaliniui vadovaujantis gydytojas taip pat neįtariamas.

Neoficialiais duomenimis, kai kurie įtariamieji pripažįsta kaltę, kai kurie ją kategoriškai neigia.

Priminsime, kad tyrimą pradėję Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai įtariamaisiais vadino 12 asmenų, dirbančių įmonės „Vaisingumo klinika“ Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos padaliniuose.

Kaip pranešta ketvirtadienį, teisėsauga įtaria, kad trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose veikianti bendrovė „Vaisingumo klinika“ galėjo neapskaityti apie milijono eurų pajamų.

„Įtariama, kad gydymo įstaigoje buvo slepiamos pajamos: neapskaityta suma, preliminariais duomenimis, gali sudaryti apie milijoną eurų“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė.

Pasak prokurorės, atlikus apie pusšimtį kratų, rasta pusė milijono eurų grynųjų, buvo sulaikyti devyni asmenys, tarp jų – vadovai.

Policijos nuotr.

„Registrų centro“ duomenimis, „Vaisingumo klinikos“ akcininkai yra Algė Ivaškevičė, Virginijus Diržauskas, Algirdas Usonis ir Dov Feldberg.

Ši klinika savo puslapyje skelbia esanti didžiausia nevaisingumo problemas sprendžianti gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje atliekama daugiausia pagalbinio apvaisinimo procedūrų šalyje. Nuo 2000-ųjų veikianti klinika turi padalinius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jai vadovauja Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko dukros Audronės Brazauskaitės-Usonienės sutuoktinis Algirdas Usonis.

Algirdas Usonis/Redakcijos montažas

Ikiteisminis tyrimas atliekama dėl įmonės vadovų ir bei kitų asmenų galimai vykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su apgaulinga įmonės finansų apskaita.

Beveik pusšimtis kratų

Labiausiai nukentėjo čia valstybė, kuriai nesumokėti mokesčiai.

Kaip pranešė policija, ikiteisminiame tyrime buvo atliktos kratos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje esančiose įmonės patalpose, sulaikytų asmenų gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėse bei kitur.

„Kratos buvo atliekamos privačioje medicinos paslaugas teikiančioje įmonėje bei jų darbuotojų bei vadovų gyvenamosiose vietose, automobiliuose“, – sakė prokurorė.

Šiuo metu turimais duomenimis, kratų metu buvo rasti apie 500 tūkst. eurų grynais pinigais, taip pat įvairūs tyrimui reikšmingi buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, kompiuterinės laikmenos bei kiti daiktai.

Pasak policijos, surinkti duomenys leidžia įtarti, jog siekdami išvengti mokesčių ir veikdami pagal iš anksto sugalvotą nusikalstamos veikos planą, šios įmonės vadovai atsakingiems darbuotojams buvo nurodę neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą dalies iš pacientų gautų pajamų.

„Iš pacientų gaunami pinigai buvo netraukiami į apskaitą, o tuos pinigus pasisavindavo, mūsų turimais duomenimis, įmonės savininkai, vadovai, tiek buvo mokami atlyginimai“, – sakė R. Vaitkevičius.

Dirbo gausios pareigūnų pajėgos

Taip pat įtariama, kad vėliau šie žinomai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ar turtą buvo įrašyti pateikiant deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Valstybei galimai padaryta žala bus nustatyta vėlesniame tyrimo etape.

„Labiausiai nukentėjo čia valstybė, kuriai nesumokėti mokesčiai“, – teigė policijos atstovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ikiteisminis tyrimas šiuo metu atliekamas dėl apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo, padėjimo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikimo ir piktnaudžiavimo.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyrius, jį atlieka Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, kartu su Kriminalinės policijos biuro, Kauno apskrities policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais.

Iš viso šiuose proceso veiksmuose dalyvavo apie 100 pareigūnų ir specialistų.

„Įtariama, kad gydymo įstaigoje buvo slepiamos pajamos: neapskaityta suma, preliminariais duomenimis, gali sudaryti apie milijoną eurų“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė.

„Tai yra uždaroji akcinė bendrovė „Vaisingumo klinika““, – sakė ji.

Pasak prokurorės, atlikus apie pusšimtį kratų, rasta pusė milijono eurų grynųjų, sulaikyti devyni asmenys, tarp jų – vadovai, iš viso įtarimai pareikšti 12 asmenų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Registrų centro“ duomenimis, „Vaisingumo klinikos“ akcininkai yra Algė Ivaškevičė, Virginijus Diržauskas, Algirdas Usonis ir Dov Feldberg.

Ši klinika savo puslapyje skelbia esanti didžiausia nevaisingumo problemas sprendžianti gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje atliekama daugiausia pagalbinio apvaisinimo procedūrų šalyje. Nuo 2000-ųjų veikianti klinika turi padalinius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jai vadovauja Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko dukros Audronės Brazauskaitės-Usonienės sutuoktinis Algirdas Usonis.

Sulaikyti įstaigos vadovai

Prokurorės teigimu, apklausiami įtariamieji bendrauja su teisėsauga.

„Buvo sulaikyti devyni asmenys. Jie šiuo metu išlieka sulaikyti. Įtariamojo statusas suteiktas 12 asmenų ir šiuo metu yra atliekamos apklausos, kiti procesiniai veiksmai“, – sakė D. Pocienė.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo Raimondo Vaitkevičiaus, sulaikytas įmonės vadovas, vadovaujantys asmenys bei asmenys, atsakingi už finansus ir apskaitą.

Ikiteisminis tyrimas atliekama dėl įmonės vadovų ir bei kitų asmenų galimai vykdytų nusikalstamų veikų, susijusių su apgaulinga įmonės finansų apskaita.

Iš pacientų gaunami pinigai buvo netraukiami į apskaitą, o tuos pinigus pasisavindavo, mūsų turimais duomenimis, įmonės savininkai, vadovai, tiek buvo mokami atlyginimai.

Kaip pranešė policija, ikiteisminiame tyrime buvo atliktos kratos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje esančiose įmonės patalpose, sulaikytų asmenų gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėse bei kitur.

„Kratos buvo atliekamos privačioje medicinos paslaugas teikiančioje įmonėje bei jų darbuotojų bei vadovų gyvenamosiose vietose, automobiliuose“, – sakė prokurorė.

Šiuo metu turimais duomenimis, kratų metu buvo rasti apie 500 tūkst. eurų grynais pinigais, taip pat įvairūs tyrimui reikšmingi buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, kompiuterinės laikmenos bei kiti daiktai.

Pasak policijos, surinkti duomenys leidžia įtarti, jog siekdami išvengti mokesčių ir veikdami pagal iš anksto sugalvotą nusikalstamos veikos planą, šios įmonės vadovai atsakingiems darbuotojams buvo nurodę neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą dalies iš pacientų gautų pajamų.

„Iš pacientų gaunami pinigai buvo netraukiami į apskaitą, o tuos pinigus pasisavindavo, mūsų turimais duomenimis, įmonės savininkai, vadovai, tiek buvo mokami atlyginimai“, – sakė R. Vaitkevičius.

Dirbo gausios pareigūnų pajėgos

Taip pat įtariama, kad vėliau šie žinomai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ar turtą buvo įrašyti pateikiant deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Valstybei galimai padaryta žala bus nustatyta vėlesniame tyrimo etape.

„Labiausiai nukentėjo čia valstybė, kuriai nesumokėti mokesčiai“, – teigė policijos atstovas.

Ikiteisminis tyrimas šiuo metu atliekamas dėl apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo, padėjimo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikimo ir piktnaudžiavimo.

Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyrius, jį atlieka Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, kartu su Kriminalinės policijos biuro, Kauno apskrities policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnais.

Iš viso šiuose proceso veiksmuose dalyvavo apie 100 pareigūnų ir specialistų.

„Kratos truko praktiškai iki ryto nuo vakar vakaro“, – sakė Klaipėdos policijos atstovas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Proceso veiksmai atliekami ir šiuo metu.

„Pareigūnai dirbo nuo vakar dienos praktiškai apskritą parą ir procesiniai veiksmai tęsiami šiandien“, – sakė prokurorė.

Nuo šiol ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriai bei paliatyviosios pagalbos korpusas atnaujinti iš esmės: suremontuotos palatos su šalia jų esančiais sanitariniais mazgais, palatose įrengtos naujos daugiafunkcinės lovos su visa reikalinga, pačia naujausia šiuolaikiškos slaugos ir medicinine įranga (deguonies koncentratoriai, priešpraguliniai čiužiniai, pacientų judėjimą lengvinančios priemonės ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ligoninėje teikiamų specifinių paslaugų poreikis auga visame pasaulyje, nes ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, kartu daugėja ir piktybinių navikų, kitų sunkių susirgimų skaičius. Klaipėdos medicininėje slaugos ligoninėje padaryta viskas, kad pacientas jaustųsi patogiai ir saugiai. Siekdama pasiūlyti klaipėdiečiams dar geresnes slaugos paslaugas ligoninė jau antrus metus dalyvauja Europos Sąjungos finansuojamame projekte „Slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugų plėtra pasienio regione“.

KMS ligoninės nuotr.

Kokybės standartus atitinkantį paslaugų paketą Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje sudaro profesionalios palaikomojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos bei reabilitacijos paslaugos. Ligoninėje dirbanti kineziterapeutų komanda užtikrina pacientams savalaikę reabilitacinę pagalbą ne tik mankštų, bet ir medicininės įrangos pagalba – įsigyta šiuolaikinė fizioterapijos įranga, taikomi inovatyvūs kineziterapijos metodai. Atsižvelgiant į naujausias pacientų maitinimo rekomendacijas ligoninėje iš esmės atnaujinta pacientų maitinimo tvarka, užtikrinant ne tik reikalavimus, bet ir estetinį maisto vaizdą.

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė nuolat diegia naujoves gerindama palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas. Nuo šių metų ligoninėje pradėjo dirbti nauja gydytoja geriatrė su savo komanda (slaugytojai, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas), tad ypatingas dėmesys bus skiriamas lėtinių ligų ir pacientų po insultų sveikatos palaikomajam gydymui. Ligoninė gali pasidžiaugti ir naujai į kolektyvą prisijungusiomis bendrosios praktikos slaugytojomis ir jų padėjėjomis. Dar viena naujovė – ypatingai sunkių pacientų, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, slauga – įsigyta ir praktikoje jau naudojama dirbtinės plaučių ventiliacijos įranga. Visos šios priemonės suteikia galimybę kiekvienam sunkiai sergančiam žmogui Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje gauti kokybiškas ir savalaikes slaugos paslaugas.

KMS ligoninės nuotr.

Ligoninės vertybinis pamatas – čia dirbantys sveikatos priežiūros specialistai. Kiekviena gydymo įstaiga žino, kad kokybiškas, saugias, savalaikes paslaugas užtikrins tik pasirūpindama savo personalu, todėl didelis dėmesys skiriamas personalo darbo sąlygoms gerinti ir motyvacijai didinti. Covid-19 ligos pandemijos akivaizdoje visiems darbuotojams taikytos motyvacinės priemonės už darbą ypač pavojingomis sąlygomis, tobulinta slaugytojų ir gydytojų profesinė kvalifikacija.

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė, rūpindamasi pacientų slaugos kokybe, personalo darbo sąlygomis, novatoriškomis idėjomis yra sunkiai sergančių ligonių slaugos lyderė Klaipėdos mieste.

„Anglijoje norint užsiregistruoti pas šeimos gydytoją, o vėliau – reikalingą specialistą, tenka laukti keletą mėnesių, o privačių klinikų kainos tokios, kad jas sunkiai įperka net ir patys anglai,“ – pasakoja dviejų vaikų mama, su šeima į Lietuvą grįžusi suplanuotai vaiko operacijai.

Naudojasi proga 

„Sūnui augant pastebėjome, kad jo ausytės atlėpusios. Gydytojai rekomendavo operuotis suėjus šešeriems metams, kai ausys galutinai susiformuoja ir nustoja augti. Pradėjus domėtis plastikos chirurgų paslaugomis Anglijoje, mane šokiravo operacijos kainos – vidutiniškai 3000 svarų. Lietuvoje tokia pati operacija su puikia gydytojų priežiūra 4 kartus mažiau. Net ir įskaičiuojant kelionės išlaidas, mūsų šeima akivaizdžiai sutaupė pasirinkus Lietuvą,“ – apie kainų skirtumus pasakoja Rasa.

Rasa su gydytoju buvo iš anksto aptarusi sūnaus gydymo planą elektroniniais laiškais bei telefonu, tad atvykęs mažasis pacientas tą pačią dieną jau žygiavo į operacinę. „Viskas buvo suorganizuota, paruošta tai dienai, kada atvyksime - juk dėl operacijos bendravome su plastikos chirurgu keletą savaičių.  Kol sūnų operavo, turėjau laiko pasižvalgyti po kliniką. Nustebau, jog toje pačioje vietoje dirbo tiek daug skirtingos srities specialistų. Pasinaudojau proga, ir per tas kelias dienas, kol buvome Lietuvoje, apsilankiau pas „Estetinės chirurgijos centre“  dirbančią mamologę,  kuri atliko profilaktinę krūtų echoskopiją, pakonsultavo ir patikino, kad esu sveika. Tokios konsultacijos ir procedūros Anglijoje man tektų laukti pusę metų, o čia – vos pora dienų. Tą pačią savaitę su sūnumi apsilankėme pas LOR gydytoją bei odontologą,“ – pasakoja emigrantė Rasa. – „Jei lietuviai skundžiasi eilėmis pas gydytojus, jiems reikėtų pagyventi Anglijoje“.

Rasos vaiką operavusio plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo Martyno Norkaus teigimu, Lietuvoje emigrantams bei užsieniečiams patrauklios ne tik medicininių paslaugų kainos, bet ir greitas priėmimas, patogios nuotolinės konsultacijos lietuvių kalba.

Paradoksas, bet į Lietuvą, kurios sveikatos sistema tautiečiams įprasta skųstis, grįžta ne tik emigrantai, bet atvyksta ir užsieniečiai. Dažniausiai atvykdami vienai operacijai ar procedūrai, pacientai siekia tuo pačiu pasidaryti daugiau bendros sveikatos profilaktinio patikrinimo procedūrų: kraujo tyrimus,  echoskopijas, ginekologinį profilaktinį patikrinimą, susiorganizuoti vizitą pas odontologą. Laboratorijų, kurios sertifikuotos pagal ES reikalavimus, atsakymus pacientai vežasi pas savo šeimos gydytojus.

Anot klinikos vadovo, viena populiariausių paslaugų mažamečiams – tai dantukų tvarkymas su bendrine nejautra. „Būna atvejų, kai gydyti tenka ne vieną ar du dantis, tad siūlome sutvarkyti visus dantukus taikant narkozę. Tai gana kraštutinis atvejis, tačiau patrauklus tiems, kurie negali reguliariai lankytis pas odontologą, o problemą reikia spręsti sparčiai, ypač jei susidaro pūlinys ir dantis tampa skausmingas, esant didžiulei dantų gydytojo baimei,“ - pasakoja gydytojas.

Atvyksta planinėms operacijoms

Rasos pasakojimu, paskelbus „Brexit“ Anglijoje paaštrėjo gydytojų trūkumo problema, mat mažiau atvyksta patyrusių specialistų iš užsienio.

„Sūnus dažnai sirgdavo, vos tik atšaldavo orai, iškart prasidėdavo sloga ar gerklės skausmai. Kartais būdavo skiriami vaistai gydytojui net neapžiūrėjus. Žinau, jog dėl įprasto viruso ar gerklės skausmo, Anglijoje gyvenantys lietuviai į gydytojus paprastai nesikreipia. Lietuvoje labai greitai susiorganizavome LOR specialisto Giedriaus Gylio konsultaciją, kuris nustatė, kad nesibaigiančią slogą sukelia padidėję adenoidai. Būtent todėl tiek nosies lašai, tiek kiti skiriami vaistai infekcijos židinio nepasiekė. Nusprendėme po pusmečio atvykti operacijai, o iki to laiko stiprinti imunitetą,“ – pasakoja į Lietuvą atvykusi Rasa.

Rasa teigia, kad tokią operaciją galėtų darytis ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau vargu ar per pusmetį sūnui pavyktų patekti pas reikiamą gydytoją: „Lietuvoje gydymas yra daug pigesnis, gydytojai kompetentingi, o  turintys ES sveikatos draudimo kortelę  už tam tikras medicinines paslaugas gali atgauti pinigus ligonių kasose, pateikus sąskaitas-faktūras už gydymą.“

Pašnekovės teigimu, daugelis draugų emigrantų iš Lietuvos elgiasi labai panašiai. Prireikus skubiai kreipiasi į vietinius gydytojus, tačiau planiniams vizitams vyksta į Lietuvą.

„Tokį pasirinkimą lemia ne tik  kaina, bet ir pasitikėjimas gydytojais, paprastesnis komunikavimas. Yra tokių, kurie gerai nemoka anglų kalbos, tad medicininė terminologija sudaro daug kliūčių išsiaiškinti ligos simptomus bei gydymą,“ – pasakoja emigrantė.

Grožio procedūros

Lietuvaitės atvyksta ir grožio procedūroms, kuriomis dažnai siekia išspręsti fizines problemas, kaip suglebę pilvo audiniai, nugaros skausmai dėl per didelės krūtinės, venų varikozės sukeliami nemalonūs pojūčiai ar kitos problemos.

„Turėjome ne vieną atvejį, kai užsienyje pagimdžiusios lietuvės atvyko pasidaryti pilvo plastikos operaciją dėl suglebusios ir perteklinės pilvo odos.  Paprastai operacijai pasiryžtama tada, kai sportas ar sveika mityba nebepadeda, nes audiniai jau būna praradę savo elastingumą ir negali sugrįžti į pradinę padėtį. Didžiojoje Britanijoje arba Norvegijoje ši operacija yra žymiai brangesnė, “ – pasakoja klinikos vadovas.

Nors nėra bendrų tikslių statistikos duomenų, emigrantai ir užsieniečiai dažniau renkasi privačias klinikas, nes neturint socialinio sveikatos draudimo, paslaugų kaina viešosiose medicinos įstaigose labai panaši kaip ir privačiose klinikose, – teigia specialistas. – Dažniausiai su tautiečių rekomendacijomis atvyksta užsieniečiai iš tokių šalių kaip Didžioji Britanija, Norvegija, Švedija, Danija, Airija“.

Estetinės chirurgijos srityje brangiausiomis šalimis įvardijamos Airija ir Didžioji Britanija, beveik tris kartus kainos skiriasi Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje. Todėl Lietuva pastaraisiais metais stipriai auga kaip medicininio turizmo šalis.

Antradienį susitikę su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu Sausio 13-osios draugijos vadovai teigė, kad nebeveikia anksčiau buvęs mechanizmas, suteikęs jiems lengvatų dėl reabilitacijos, vaistams, tam tikrų socialinių garantijų.

„1995 metais, kai buvo priimtos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, mes nebetekome to mechanizmo, kuris buvo – reabilitacijai, vaistams, tam tikrų socialinių lengvatų. Jis nustojo veikti, ir šiandien esame prilyginti visiems neįgaliesiems“, – po susitikimo su parlamento vadovu BNS sakė Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos valdybos narė Jūra Jaramaitienė.

Draugijos pirmininkas Arnoldas Barysas tvirtino, kad nukentėjusiųjų per 1991 metų sausio įvykius, kuriems pripažintas toks statusas, yra vos per 100. Dauguma jų – garbaus amžiaus, jauniausiajam – jau 50 metų, todėl vis aktualesnis darosi medicinos paslaugų prieinamumo klausimas.

„Yra medicinos klausimas sudėtingas. Žinote, kad visur yra eilės. Mūsų žmonės, kadangi sužaloti, ir amžius jų, jauniausiajam – 50 metų, kiti – per 80 ir 90 metų yra sulaukę, aišku, sveikata negerėja su metais. Jiems reikia ypatingos medicinos priežiūros, o jie eina bendra tvarka. Pas šeimos gydytoją gali patekti per savaitę geriausiu atveju. Šeimos gydytojas siunčia pas specialistą, šis ieško „lango“, jis gali būti ir po trijų dienų, ir po trijų savaičių. Prašome, ką nors daryti, kad tie žmonės galėtų patekti (pas gydytojus), kuriems yra krizinė situacija. Kad būtų prioritetas, nes toks amžius yra, kad kartais būna valandų klausimas“, – sakė A.Barysas.

Jis taip pat sakė, kad norėtų, jog greičiau būtų grąžinta per sunkmetį sumažinta valstybinių pensijų dalis.

Seimas gruodį patvirtino, kad valstybinių pensijų kompensacijos turėtų būti išmokėtos 2017 metų kovą.

„Laisvės gynėjai mums yra labai svarbūs žmonės. Sutarėme, kad žiūrėsime įstatyminę bazę, kas netenkina, kokie yra poreikiai“, – po susitikimo žurnalistams sakė Seimo pirmininkas V.Pranckietis.

Anot jo, bus vertinama, ar nepriklausomybės gynėjams reikia priimti specialų įstatymą, ar tik patobulinti esamus.

„Manau, kad dar kalbėsime su Vyriausybe, kaip spręsti, kad tai vyktų, o ne būtų imitacinė veikla“, – pabrėžė parlamento vadovas.

1991 metų sausio 13-osios naktį dėl sovietų karių vykdytų veiksmų prie Spaudos rūmų, Televizijos bokšto bei Lietuvos radijo ir televizijos pastato nužudyta 14 civilių. Šimtai žmonių buvo sužeisti.