Nobelio komiteto pareiškime pažymima, kad laureatas „sukūrė visiškai naują mokslinę discipliną – paleogenomiką“.

„Atskleisdamas genetinius skirtumus, kuriais visi gyvi žmonės skiriasi nuo išnykusių homininų, savo atradimais jis padėjo pagrindą tyrinėti, kas daro mus išskirtinai žmonėmis“, – priduriama jame.

S. Paabo taip pat „padarė sensacingą išnykusio hominino – Denisovo žmogaus – atradimą, remdamasis vien tik genomo duomenimis, gautais iš mažojo piršto kaulo pavyzdžio“.

Scanpix nuotr.

Praeitų metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių tyrėjui Davidui Juliusui (Deividui Džuliasui) ir armėnų kilmės amerikiečių tyrėjui Ardemui Patapoutianui (Ardemui Pataputianui) už temperatūros ir lytėjimo receptorių atradimą,

Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų).

Sukūrė visiškai naują mokslinę discipliną – paleogenomiką.

Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos premijos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laureatai.

Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

Ne taip, kaip tradiciškesnių vėžio gydymo metodų atvejais, kai tiesiogiai taikomasi į vėžines ląsteles, J. P. Allisonas ir T. Honjo išsiaiškino, kaip padėti paties paciento imuninei sistemai greičiau kovoti su vėžiu.

Paskelbęs laureatus Nobelio komitetas pažymėjo, kad ši terapija „dabar įvykdė perversmą vėžio gydymo srityje ir iš esmės pakeitė mūsų požiūrį į tai, kaip galima valdyti vėžį“.

Vėžys kasmet pareikalauja milijonų žmonių gyvybių ir yra vienas didžiausių žmonijos sveikatos iššūkių. Šių metų Nobelio premijos laureatai nustatė visiškai naują vėžio terapijos principą, nurodė Nobelio komitetas.

Teksaso universiteto M. D. Andersono vėžio centro profesorius J. P. Allisonas tyrinėjo baltymus, veikiančius kaip imuninės sistemos stabdžiai. 1995 metais jis su kolega identifikavo ligandą CTLA-4 kaip slopinantį T limfocitų receptorių. T limfocitai yra baltieji kraujo kūneliai, sudarantys pagrindinį natūralaus organizmo imuniteto elementą.

J. P. Allisonas suvokė potencialą, suteikiamą galimybės „atleisti stabdžius“ ir paskatinti žmogaus organizmo imunines ląsteles pulti navikus, nurodė Nobelio komitetas. Šią koncepciją mokslininkas išplėtojo į naują pacientų terapijos metodą.

Maždaug tuo pačiu metu Kioto universiteto Medicinos mokyklos profesorius T. Honjo nustatė, kad vienas jo atrastas imuninių ląstelių baltymas, ligandas PD-1, irgi veikia kaip stabdis, tik kitame imuninio atsako mechanizme. Remiantis šiuo atradimu sukurti vėžio terapijos metodai pasirodė esą itin veiksmingi.

Antikūnus prieš PD-1 JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino kaip tiriamą naują vaistą vėžiui gydyti.

Tuo tarpu J. P. Allisono komanda sudarė sąlygas sukurti monokloninių antikūnų vaistą, kurį FDA 2011 metais patvirtino melanomai gydyti.

Naujieji terapijos metodai yra nukreipti prieš baltymus, kuriuos gamina kai kurios imuninės sistemos ląstelės ir, taip pat, kai kurios vėžinės ląstelės. Šie baltymai gali „stabdyti“ natūralią organizmo gynybą, todėl naujaisiais metodais stengiamasi juos pašalinti, kad imuninė sistema galėtų greičiau kovoti su vėžiu.

„Daugiau kaip 100 metų mokslininkai bandė pasitelkti imuninę sistemą kovai su vėžiu. Iki šių dviejų laureatų vaisingų atradimų klinikinė pažanga... buvo kukli“, – pažymėjo Nobelio komitetas.

70 metų J. P. Allisonas ir 76 metų T. Honjo 2014-aisiais už savo tyrimus taip pat pelnė Tangų premiją, vadinamą Nobelio premijų Azijos versija.

Naujų metodų „itin reikia“

Nobelio premijomis anksčiau buvo pagerbta ir kitų vėžio gydymo metodų, įskaitant hormonų terapiją gydant prostatos vėžį, už kurią premija buvo paskirta 1966 metais, chemoterapiją (1988 metais) ir kaulų čiulpų transplantaciją gydant leukemiją (1990 metais).

„Tačiau pažengusį vėžį ir toliau nepaprastai sunku gydyti; itin reikia naujų gydymo strategijų“, – nurodė Nobelio komitetas.

2017-ųjų Nobelio medicinos laureatais tapo cirkadinio ritmo mechanizmą tyrę amerikiečiai Jeffrey C. Hallas (Džefris S.Holas), Michaelas Rosbashas (Maiklas Rosbašas) ir Michaelas W. Youngas (Maiklas V. Jangas).

Šiemetinis sutrumpintas Nobelio premijų sezonas, kai dėl „#MeToo“ skandalo pirmą kartą per 70 metų nebus paskirta literatūros premija, antradienį tęsis Nobelio fizikos premijos laureato paskelbimu. Trečiadienį turi būti paskirta Nobelio chemijos premija.

Tuo tarpu Nobelio literatūros premiją skirianti Švedijos akademija dėl ją sukrėtusio ir suskaldžiusio skandalo paskelbė 2018 metų Nobelio literatūros premijos paskyrimą atidėjusi iki 2019 metų.

Nobelio literatūros premija atidėta pirmą kartą nuo to laiko, kai Williamo Faulknerio (Viljamo Folknerio) 1949-ųjų premija buvo paskirta 1950-aisiais.

Kadangi šiemet literatūros premijos laureatas nebus paskelbtas, labiausiai laukiama taikos premijos paskyrimo šį penktadienį Osle.

Nobelio premijų sezonas baigsis ekonomikos premijos paskyrimu pirmadienį, spalio 8 dieną.

Tradiciškai Nobelio premiją laureatams oficialiai įteiks karalius Carlas XVI Gustafas (Karlas XVI Gustafas) per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.

Šiemet kiekvieną Nobelio premiją sudaro 9 mln. kronų (871 tūkst. eurų). Jei kurios nors premijos laureatų būna daugiau nei vienas, suma jiems padalijama.