Ketvirtadienį prie Kabulo oro uosto nugriaudėjo du sprogimai, per kuriuos žuvo daugybė afganistaniečių bei 13 JAV karių. Atakos prisidėjo prie logistinių sunkumų, su kuriais susiduria PSO, gabendama į šalį medicininę įrangą ir vaistus.
„Dabartinių atsargų pakaks vos kelioms dienoms ir mes aiškinamės visas galimybes, kaip į šalį atgabenti daugiau vaistų“, – teigė PSO ekstremaliųjų situacijų vadovas rytinės Viduržemio jūros pakrantės regione Rickas Brennanas.
Kalbėdamas su žurnalistais, R. Brennanas pripažino, kad esama „daugybės saugumo ir logistinių apribojimų“, ir pridūrė, jog po sprogimų atmesta galimybė gabenti į šalį atsargas per Kabulo oro uostą.
Jis dar prieš ketvirtadienio incidentus pabrėžė didėjančius Afganistano poreikius ir nurodė, kad PSO buvo suplanavusi į šalį tris skrydžius su atsargomis, tačiau po Talibano įsigalėjimo rugpjūčio 15 d. jie buvo atšaukti.
Anot R. Brennano, dabar Jungtinės Tautos (JT) ieško kitokių galimybių, įskaitant atsargų atskraidinimą per Mazari Šarifo oro uostą. Pirmieji lėktuvai turėtų pakilti per artimiausias kelias dienas.
Tačiau jis pateikė ir kiek pozityvesnę pastabą, pažymėdamas, kad karo draskomoje šalyje toliau veikia beveik visos iš 2,2 tūkst. sveikatos priežiūros įstaigų, kurias ten prižiūrėjo PSO.
Tačiau R. Brennanas taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį nerimą dėl medicinos personalo stygiaus, nes dauguma jų bėga iš šalies. „Gauname pranešimus apie išvykstančius sveikatos priežiūros darbuotojus“, – teigė jis.
Negana to, nemažai moteriškosios lyties sveikatos darbuotojų laikosi atokiau nuo darbo, veikiausiai iš baimės, teigė R. Brennanas.
Daugelis šalies gyventojų baiminasi, kad į Afganistaną sugrįš griežtas šariatas, koks buvo per pirmąjį Talibano valdymą 1996–2001 m., o žmonės, per pastaruosius du dešimtmečius dirbę su JAV remiama vyriausybe ar Vakarų misijomis, sulauks atpildo.
Taip pat esama daug nerimo dėl moterų, kurioms ankstesnio talibų valdymo metu iš esmės buvo draudžiama mokytis ir jos galėjo palikti savo namus tik su vyriška palyda.
