Šis fondas, kaip ir jo pirmtakas, skirstys valstybės paramą žiniasklaidai.
Už pataisas balsavo 85 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, dešimt politikų susilaikė.
Praėjusią savaitę jos buvo įstrigusios, opozicijai atsisakant dalyvauti balsavime. Jie kėlė abejonių dėl būsimo finansavimo modelio skaidrumo, turėjo pastabų Medijų rėmimo fondo tarybos sudėčiai.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis tuomet tvirtino, kad naujas medijų rėmimo modelis užtikrins skaidresnį žiniasklaidos finansavimą.
Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama pertvarkyti paramos žiniasklaidai modelį ir įsteigti naują viešąją įstaigą – Medijų rėmimo fondą – pasiūlė Kultūros ministerija.
Numatyta, kad Medijų rėmimo fondą sudarys trys dalininkai: Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Kultūros periodinių leidinių asociacija. Tačiau jo taryboje tarp dešimties narių nebus nė vieno valdžios institucijų atstovo – tik žurnalistus rengiančios aukštosios mokyklos ir įvairių žiniasklaidos organizacijų pasiūlyti nariai.
Dabartinis fondas turi 21 dalininką – pradedant architektų ir baigiant teisininkų organizacijomis. Jo taryboje dirba po vieną Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovą.
Priimtose pataisose numatyta, kad parama bus skiriama kultūrinei, regioninei, tautinių mažumų ir lietuvių išeivijos žiniasklaidai, naujienų, tiriamajai ir šviečiamajai žurnalistikai bei projektams, pagal tarybos siūlomas programas.
Į fondo lėšas negalės pretenduoti LRT ar drauge su nacionaliniu transliuotoju įgyvendinami projektai, viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų projektai, taip pat knygų, garso, vaizdo studijų leidybos, politinių organizacijų projektai.
Medijų rėmimo fondas galės skirs stipendijas žurnalistams, vykdys projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą, vertins projektų rezultatų poveikį visuomenei, organizuos tyrimus, rengs ir skelbs projektų rezultatų apžvalgą.
Fondo direktorių viešojo konkurso būdu atrinks, skirs į pareigas ir iš jų atleis dalininkų susirinkimas.
Įstatyme numatyta, kad Medijų rėmimo fondas turėtų pradėti veikti ne vėliau kaip 2024 metais.
Panaikinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir vietoj jo įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą ketino ir praėjusios kadencijos Seimas. Tačiau tuomečio Kultūros komiteto pirmininko „valstiečio“ Ramūno Karbauskio vadovautos darbo grupės parengtas projektas buvo atmestas.
Kurti naują žiniasklaidos rėmimo modelį tuomet imtasi po kultūrinės spaudos atstovų priekaištų ir protestų dėl ydingos finansavimo tvarkos.
Šiemet Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekia 3,248 mln. eurų. Išskyrus valstybės subsidijas, kitų lėšų fondas neadministruoja.
