Lemtingas priepuolis

Kaip jau rašyta, iš pradžių šią bylą, pradėtą po visuomenę sukrėtusio 2018-ųjų vasaros įvykio, į kurios teisiamųjų suolą buvo pasodinti apie 20 metų darbo stažą greitojoje medicinos pagalboje turintis Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus slaugos specialistas Vigintas Balsys bei panašų darbo stažą šioje srityje turėjęs buvęs šio skyriaus vairuotojas-sanitaras Ričardas Survila, nagrinėjo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai. Beveik trejus metus – nuo 2019-ųjų iki pernykštės vasaros.

Beveik vienerius metus truko ir Kauno teisėsaugininkų ikiteisminis tyrimas dėl šio neeilinio įvykio. Teistų paramedikų pacientas, kuriam buvo 85-eri, mirė, praėjus aštuonioms dienoms po šio incidento.

Kauno klinikų neurochirurgai jau negalėjo niekuo senoliui padėti. Į šią gydymo įstaigą jis buvo atvežtas ir iš karto po įvykio. Tačiau po skubios operacijos vėliau grąžintas į Kėdainių ligoninę, kur pablogėjus sveikatos būklei, vėl atvežtas į Kauno klinikas.

Šeštą dešimtį įpusėjusį V. Balsį ir į septintą įkopusį R. Survilą į teisiamųjų suolą pasodino vienas 2018-ųjų liepos 29-ąją jiems tekęs iškvietimas. Tos dienos popietę minėtam senoliui žiūrint su žmona detektyvinį serialą, staiga skubiai prireikė į tualetą. Po kurio laiko žmona sunerimo, kad sutuoktinis pernelyg ilgai iš ten negrįžta. Tačiau iš pradžių dar manė, kad dėl to, jog beskubėdamas pamiršo lazdą, kuria pasiramsčiuodavo vaikščiodamas.

Po kurio laiko žmonai nuėjus į tualetą, sutuoktinis teigė, kad jam labai bloga. Bet nenorėjo, kad žmona kviestų greitąją. Dėl to ji puolė skambinti sūnui. O šis, parskubėjęs į namus ir pamatęs, kaip atrodo tėvas, liepė mamai nedelsiant kviesti medikus.

Šie, anot velionio artimųjų, atvyko labai greitai. Ir vyresnysis iš jų pagal pareigas – V. Balsys, apžiūrėjęs senolį, nusprendė skubiai vežti jį į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių.

Karščio įkaitai

Ištempti iš tualeto jame susmukusį nesąmoningą virš 100 kilogramų sveriantį pacientą šiaip taip pavyko dviese – jo sūnui su V. Balsiu.

Tačiau užkelti ligonį ant neštuvų su ratukais, nuleistais į minimalų aukštį, jau reikėjo trijų vyrų jėgos – prie jau minėtų prisijungė ir V. Balsio kolega R. Survila.

Susidorojus su šia užduotimi ir pritvirtinus pacientą trimis diržais prie neštuvų, šie pakelti iki 120 cm aukščio. Iš paciento kiemo į gatvę juos jau stūmė tik greitosios darbuotojai. Tačiau likus iki tarnybinio automobilio keliems metrams, V. Balsys nusprendė, kad prieš nukeliant neštuvus nuo šaligatvio į važiuojamąją kelio dalį, reikia padėti į automobilį sunkų nešulį su medicinos įranga, kabojusį jam ant peties.

Anot V. Balsio, tai buvo būtina tvyrant 28 laipsniams karščio, nes nešulys labai trukdė. Jis tikino perspėjęs kolegą, ką ketina daryti. Ir šis esą pasakė, kad viskas gerai. Nors R. Survila buvo linkęs teigti, kad neprisimena, ar V. Balsys jį perspėjo. Ir negali pasakyti, kas netrukus nutiko, nes neštuvai staiga pasviro į vieną pusę. Ir jis vienas šių tiesiog neišlaikė. O paciento artimieji taip pat buvo per toli.

Neštuvams nuvirtus ant šono, juose pritvirtintas pacientas trenkėsi galva į asfaltą.

Iškalbingi akcentai

V. Balsys tikino, kad nelaimė įvyko vos jam įlipus į greitosios automobilį. O atsisukęs į netikėtą triukšmą, jis pamatė ne tik ant šono gulinčius neštuvus su pacientu, bet ir kad jų ratai ties ligonio kojomis užsilenkę pusiau, o esantys prie galvos – statūs.

Anot nukentėjusiojo sutuoktinės, tuo metu, kai pasigirdo greitosios vairuotojo šūksnis: „Griūna!“, ji spėjo atkreipti dėmesį, kad du trečdaliai neštuvų – jau ant važiuojamosios kelio dalies, o galiniai ratai – dar ant šaligatvio. Dar po akimirksnio vienas iš pastarųjų jau buvo pakibęs ore. O tai, kas įvyko dar po sekundės, jau sutilpo į jos šūksnį: „Užmušė!“

Į šį sureagavo ir priešais gyvenanti kaimynė, kaip tik tuo metu išėjusi su draugėmis iš namų. Ji pasakojo teisėsaugininkams, kad apibėgus įvykio vietą užstojusį greitosios automobilį, išvydo kraujo dėmę. Ši buvo važiuojamojoje kelio dalyje – šalia jau ant ratukų pastatytų neštuvų, kuriuos medikai nesėkmingai bandė įstumti į savo automobilį. Pasiteiravus šių, ar nereikia padėti, sulaukta atsakymo, kad nieko čia nenutiko. Nors pristačius pacientą į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, ir V. Balsys, ir R. Survila, anot nukentėjusiojo artimųjų, atsiprašė jų už šį įvykį.

Teisinosi skirtingai

V. Balsį ir R. Survilą į teisiamųjų suolą pasodino teismo medicinos ekspertų išvada. Šioje buvo teigiama, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, kurį patyrė jų pacientas, prilygsta sunkiam sveikatos sutrikdymui. Ir šis dėl paciento sveikatos būklės iki traumos bei vartotų medikamentų tapo jo mirties priežastimi.

V. Balsiui ir R. Survilai buvo pareikšti kaltinimai pažeidus ne vieną jų darbą reglamentuojančią instrukciją, akcentuojančią, kad, organizuojant paciento transportavimą neštuvais, privalu užtikrinti jo saugumą. O esant per dideliam svoriui, – kviesti aplinkinius žmones arba ugniagesius gelbėtojus. Ir taip dėl neatsargumo – pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sutrikdžius paciento sveikatą. V. Balsys kaltintas, kad neįsitikinęs, jog R. Survila vienas išlaikys neštuvus, paliko šį vieną. O R. Survila – kad saugiai neišlaikė neštuvų.

Asociatyvi Evaldo Šemioto nuotr.

Nei V. Balsys, nei R. Survila savo kaltės nepripažino. Nors neštuvų, kuriais transportuotas iš jų išmestas senolis, naudojimo instrukcijoje, kaip akcentuota kaltinamajame akte, nurodyta, kad jų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių bei buvimo su pacientu visą laiką.

V. Balsys teisinosi, kad paliko pacientą vieną su kolega, kai šis esą užfiksavo neštuvų, atstumtų iki pačios lygiausios vietos, stabdžius. O R. Survila – kad, jo nuomone, neštuvai apvirto todėl, kad „atsifiksavo jų priekinių ratų pakėlimo fiksatorius, kuriuo jie pakeliami ir užfiksuojami.“

Teigiamas kaltinamųjų sunkiu paciento sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo charakteristikas pateikė ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro administracija.

Atvirkštinis efektas

Su minėta ekspertų išvada, kad nukentėjusysis mirė dėl to, jog dėl turėtų lėtinių senatvės ligų gėrė kraują skystinančius vaistus, lėmusius patirtos galvos hematomos, numetus jį nuo neštuvų, išsiplėtimą, nesutiko ir nukentėjusiaisiais pripažinti velionio sutuoktinė bei sūnus.

Jų atstovas prašė perkvalifikuoti kaltinimą į sunkesnį – dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. O patys nukentėjusieji prašė priteisti iš abiejų teisiamųjų po 100 tūkst. eurų moralinį atlygį kiekvienam iš jų.

Tuo tarpu draudimo bendrovės, kurioje kaltinamieji buvo apdrausti, atstovas teisme pareiškė, kad jie padengia apdraustųjų padarytus nuostolius iki 35 tūkst. eurų. Tačiau, tik tada, jeigu civilinė atsakomybė neperauga į baudžiamąją.

V. Balsio advokatas po nukentėjusiųjų atstovo prašymo perkvalifikuoti kaltinimą į sunkesnį paprašė pakartotinės ekspertizės – ar paciento mirtis nebuvo nulemta jo turėtų gretutinių ligų, o ne įvykio metu patirtos galvos traumos. Ir šią bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis tokią ekspertizę skyrė.

Tačiau viskas baigėsi tuo, kad, atlikus pakartotinę ekspertizę, dėl kurios teko skelbti net aštuoniolikos mėnesių priverstinę pertrauką, per tą laiką ankstesnę prokurorę pakeitusi nauja – Ina Zabielienė pati paprašė pasunkinti kaltinimą teisiamiesiems, perkvalifikuojant jį į neatsargų gyvybės atėmimą. Tokį prašymą ji motyvavo tuo, kad papildomai apklausus teisme pakartotinę ekspertizę atlikusius Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertus bei specialistą-gydytoją, paaiškėjo naujos aplinkybės – kad velionio mirties priežastis – patirta galvos trauma.

Ilgai laukta kulminacija

Už neatsargų gyvybės atėmimą, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Ir jokios kitos alternatyvos nenumatyta.

Prokurorė I. Zabielienė siūlė V. Balsiui ir R. Survilai trejų metų įkalinimą, t. y. artimą vidurkiui bausmę, numatytą už neatsargų gyvybės atėmimą. Tai motyvuota tuo, kad nėra jokių jų kaltę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamieji net jos nepripažino.

Su prokurorės siūloma bausme sutiko nukentėjusieji bei jų atstovas, kurie labiau buvo susikoncentravę į argumentus, kodėl jiems turi būti priteisti prašomi ieškiniai. Be jau minėto šešiaženkle suma įkainoto moralinio atlygio velionio sutuoktinė dar prašė priteisti jai ir patirtą beveik 2 tūkst. eurų turtinę žalą.

Teisiamųjų advokatai prašė jų ginamuosius išteisinti, teigdami, kad į tokią situaciją, kaip šie, gali patekti kiekvienas iš mūsų.

Yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Savo advokatams antrino ir patys teisiamieji, sunkiai slėpę sutrikimą dėl prokurorės pasiūlytos bausmės ir net ašaras.

Bylą nagrinėjęs teisėjas R. Juodis pernai liepą paskelbė, kad V. Balsys ir R. Survila padarė jiems inkriminuotą nusikaltimą ir skyrė abiem dvejų metų laisvės atėmimą, atidedant jo vykdymą vieneriems metams ir įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiųjų.

„Yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo,“ – teigta R. Juodžio nuosprendyje V. Balsiui ir R. Survilai, akcentuojant, kad jiedu padarė neatsargų nusikaltimą ir yra krištolinių biografijų – iki šiol ne tik neteisti, bet ir nebausti už administracinius nusižengimus.

Tik iš dalies tenkinti ir nukentėjusiųjų ieškiniai dėl moralinio atlygio. Velionio sutuoktinei iš draudimo bendrovės „Gjensidige“, kurioje buvo apdrausti teisiamieji, priteista 18 tūkst. eurų, o sūnui – 12 tūkst. eurų. Tačiau velionio sutuoktinės 1948,10 eurų ieškinys dėl patirtos turtinės žalos iš Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro priteistas pilnai. Kaip ir Kauno teritorinės ligonių kasos 3680,56 eurų ieškinys už medikų pastangas išgelbėti senolio gyvybę. Jis taip pat priteistas iš nuteistųjų darbovietės.

Dalis nuosprendžio pakeista

Minėtą nuosprendį apskundė ir nuteistieji, ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, ir nukentėjusieji.

Nagrinėjant šiuos skundus Kauno apygardos teisme V. Balsį ir R. Survilą jau atstovavo nauja advokatė – Aušra Ručienė.

Daugiau kaip pusmetį šiuos skundus nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės kolegija šiandien paskelbė, kad tenkina tik Všį Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro skundą, ir iš jo Kauno apylinkės teismo priteistą turtinę 1948,10 eurų žalą velionio sutuoktinei bei 3680,56 eurų žalą Valstybinei ligonių kasai už medikų pastangas išgelbėti velionio gyvybę taip pat peradresuoja draudimo bendrovei „Gjensidige“, kurioje šis centras buvo apsidraudęs. O nuteistųjų ir nukentėjusiųjų, iš kurių nė vienas skelbiant šį teismo sprendimą nedalyvavo, skundus atmeta.

Paskelbus šią nutartį, ji įsiteisėjo tą pačią akimirką. Nors teoriškai ir šis sprendimas dar gali būti apskųstas Aukščiausiajam Teismui, tačiau šis priima nagrinėti jau ne visus skundus.

Lemtingas priepuolis

Ši neeilinė byla dėl visuomenę 2018-ųjų vasarą sukrėtusio įvykio, į kurios teisiamųjų suolą pasodintas apie 20 metų darbo stažą greitojoje medicinos pagalboje turintis Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus slaugos specialistas Vigintas Balsys bei panašų darbo stažą šioje srityje turėjęs buvęs šio skyriaus vairuotojas-sanitaras Ričardas Survila buvo nagrinėjama šiame teisme nuo 2019-ųjų vasaros.

Beveik vienerius metus truko ir Kauno teisėsaugininkų ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio. Teisiamųjų pacientas, kuriam buvo 85-eri, mirė už aštuonių dienų po jo.

Kauno klinikų neurochirurgai jau negalėjo niekuo senoliui padėti. Į šią gydymo įstaigą jis buvo atvežtas ir netrukus po įvykio bei skubiai operuotas. Tačiau po to vėl grąžintas į Kėdainių ligoninę, kur pablogėjus jo sveikatos būklei, vėl atvežtas į Kauno klinikas.

54-erių V.Balsį ir 63-ejų R.Survilą į teisiamųjų suolą pasodino vienas 2018-ųjų liepos 29-ąją jiems tekęs iškvietimas. Tos dienos popietę minėtam senoliui žiūrint su žmona detektyvinį serialą, jam staiga skubiai prireikė į tualetą. Po kurio laiko žmona sunerimo, kad sutuoktinis pernelyg ilgai iš ten negrįžta. Tačiau iš pradžių dar manė, kad dėl to, jog beskubėdamas pamiršo lazdą, kuria pasiramsčiuodavo vaikščiodamas.

Po kurio laiko žmonai nuėjus į tualetą, sutuoktinis teigė, kad jam labai bloga. Bet nenorėjo, kad žmona kviestų greitąją. Dėl to ji puolė skambinti sūnui. O šis, parskubėjęs į namus ir pamatęs, kaip atrodo tėvas, liepė mamai nedelsiant kviesti greitosios medikus.

Šie, anot velionio artimųjų, atvyko labai greitai. Ir vyresnysis iš jų pagal pareigas – V.Balsys, apžiūrėjęs senolį, nusprendė skubiai vežti jį į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių.

Karščio įkaitai

Ištempti iš tualeto jame susmukusį nesąmoningą virš 100 kilogramų sveriantį pacientą šiaip taip pavyko dviese – jo sūnui su V.Balsiu.

Tačiau užkelti ligonį ant neštuvų su ratukais, nuleistais į minimalų aukštį, jau reikėjo trijų vyrų jėgos – prie jau minėtų prisijungė ir V.Balsio kolega R.Survila.

Susidorojus su šia užduotimi ir pritvirtinus pacientą trimis diržais prie neštuvų, šie pakelti iki 120 cm aukščio. Iš paciento kiemo į gatvę juos jau stūmė tik greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Tačiau likus iki tarnybinio automobilio keliems metrams, V.Balsys nusprendė, kad prieš nukeliant neštuvus nuo šaligatvio į važiuojamąją kelio dalį, reikia padėti į automobilį sunkų nešulį su medicinos įranga, kabojusį ant jo peties.

Anot V.Balsio, tai buvo būtina tvyrant 28 laipsniams karščio, nes nešulys labai trukdė. Jis tikina perspėjęs kolegą, ką ketina daryti. Ir šis esą pasakė, kad viskas gerai. Nors R.Survila linkęs teigti, kad neprisimena, ar V.Balsys jį perspėjo. Ir negali pasakyti, kas netrukus nutiko, nes neštuvai staiga pasviro į vieną pusę. Ir jis vienas šių tiesiog neišlaikė. O paciento artimieji taip pat buvo per toli.

Neštuvams nuvirtus ant šono, juose pritvirtintas pacientas trenkėsi galva į asfaltą.

Iškalbingi akcentai

Ikiteisminio tyrimo metu V.Balsys teigė, kad nelaimė įvyko jam vos spėjus įlipti į greitosios automobilį. O atsisukęs į netikėtą triukšmą, jis pamatė ne tik ant šono gulinčius neštuvus su pacientu, bet ir kad jų ratai ties ligonio kojomis užsilenkę pusiau, o esantys prie galvos stovi statūs.

Anot nukentėjusiojo, patyrusio šio įvykio metu galvos traumą, žmonos, tuo metu, kai pasigirdo greitosios vairuotojo šūksnis: „Griūna!“, ji spėjo atkreipti dėmesį, kad du trečdaliai neštuvų – jau ant važiuojamosios kelio dalies, o galiniai ratai – dar ant šaligatvio. Dar po akimirksnio vienas iš pastarųjų jau buvo pakibęs ore. O tai, kas įvyko dar po sekundės, jau sutilpo į jos šūksnį: „Užmušė!“

Į šį sureagavo ir priešais gyvenanti kaimynė, kaip tik tuo metu išėjusi su draugėmis iš namų. Apibėgusios įvykio vietą joms užstojusį greitosios automobilį, moterys atkreipė dėmesį į kraujo dėmę važiuojamojoje kelio dalyje – šalia jau ant ratukų pastatytų neštuvų, kuriuos medikai nesėkmingai bandė įstumti į savo automobilį. Pasiteiravus šių, ar nereikia padėti, sulaukta atsakymo, kad nieko čia nenutiko. Nors pristačius pacientą į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, ir V.Balsys, ir R.Survila atsiprašė jo artimųjų už šį įvykį.

A. Primost/BNS nuotr.

Teisinosi skirtingai

V.Balsį ir R.Survilą į teisiamųjų suolą pasodino teismo medicinos ekspertų išvada, kad paciento patirtas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu prilygsta sunkiam sveikatos sutrikdymui, kuris dėl jo sveikatos būklės iki traumos bei vartotų medikamentų tapo mirties priežastimi.

V.Balsiui ir R.Survilai buvo pareikšti kaltinimai pažeidus ne vieną jų darbą reglamentuojančią instrukciją, akcentuojančią, kad, organizuojant paciento transportavimą neštuvais, privalu užtikrinti jo saugumą. O esant per dideliam svoriui, – kviesti aplinkinius žmones arba ugniagesius gelbėtojus. Ir taip dėl neatsargumo – pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sutrikdžius jo sveikatą. V.Balsiui pareikštas kaltinimas, kad neįsitikinęs, jog R.Survila vienas išlaikys neštuvus, paliko šį vieną. O R.Survilai – kad saugiai neišlaikė neštuvų.

Nei V.Balsys, nei R.Survila savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino. Nors neštuvų, kuriais transportuotas vėliau iš šių išmestas senolis, naudojimo instrukcijoje, kaip akcentuojama kaltinamajame akte, nurodyta, kad jų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių bei buvimo su pacientu visą laiką.

V.Balsys teisinosi, kad paliko pacientą vieną su kolega, kai šis esą užfiksavo neštuvų, atstumtų iki pačios lygiausios vietos, stabdžius. O R.Survila – kad, jo nuomone, neštuvai apvirto todėl, kad „atsifiksavo jų priekinių ratų pakėlimo fiksatorius, kuriuo jie pakeliami ir užfiksuojami.“

Teigiamas kaltinamųjų sunkiu paciento sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo charakteristikas teisėsaugininkams pateikė ir VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro administracija.

Atvirkštinis efektas

Nepripažino savo kaltės V.Balsys su R.Survila ir stoję prieš teismą.

Be to, su ekspertų išvada, kad nukentėjusysis mirė dėl to, jog dėl turėtų lėtinių senatvės ligų gėrė kraują skystinančius vaistus, kurie ir lėmė patirtos galvos hematomos, numetus jį nuo neštuvų, išsiplėtimą, kuo remiantis V.Balsiui ir R.Survilai buvo pareikštas kaltinimas sunkiai sutrikdžius šio savo paciento sveikatą dėl neatsargumo, nesutiko ir nukentėjusiaisiais pripažinti velionio sutuoktinė bei sūnus. Jų atstovas prašė perkvalifikuoti kaltinimą į sunkesnį – dėl neatsargaus gyvybės atėmimo. O patys nukentėjusieji prašė priteisti iš abiejų teisiamųjų po 100 tūkst. eurų atlygį kiekvienam iš jų. Perkvalifikavus kaltinimą į neatsargų gyvybės atėmimą, už kurį gresia vieneriais metais griežtesnė bausmė nei dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, galima tikėtis didesnės teismo priteistos sumos. Nes draudimo bendrovės, kurioje kaltinamieji buvo apdrausti, atstovas teisme pareiškė, kad jie padengia apdraustųjų padarytus nuostolius iki 35 tūkst. eurų. Tačiau, tik tada, jeigu civilinė atsakomybė neperauga į baudžiamąją.

Tačiau V.Balsio advokatas po minėto nukentėjusiojo atstovo prašymo paprašė pakartotinės ekspertizės – ar paciento mirtis nebuvo nulemta jo turėtų gretutinių ligų, o ne įvykio metu patirtos galvos traumos. Ir šią bylą nagrinėjantis teisėjas Ričardas Juodis tokią ekspertizę skyrė.

Tačiau viskas baigėsi tuo, kad, atlikus pakartotinę ekspertizę, dėl kurios teko skelbti net aštuoniolikos mėnesių priverstinę pertrauką, per tą laiką ankstesnę prokurorę pakeitusi nauja paprašė pasunkinti kaltinimą teisiamiesiems, perkvalifikuojant jį į neatsargų gyvybės atėmimą. Tokį prašymą ji motyvavo tuo, kad papildomai apklausus teisme pakartotinę ekspertizę atlikusius Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertus bei specialistą-gydytoją, paaiškėjo naujos aplinkybės – kad velionio mirties priežastis – patirta galvos trauma.

T. Merkelevičiaus/BNS nuotr.

Ilgai laukta kulminacija

Už neatsargų gyvybės atėmimą gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Ir jokios kitos alternatyvos nenumatyta. Tik laisvės atėmimas.

Vakar įvykusiose šios bylos baigiamosiose kalbose prokurorė pasiūlė kaltinamiesiems trejų metų įkalinimą, t. y. artimą vidurkiui bausmę, numatytą už neatsargų gyvybės atėmimą. Tai motyvuota tuo, kad nėra jokių jų kaltę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamieji net jos nepripažino.

Su prokurorės siūloma bausme sutiko nukentėjusieji bei jų atstovas, kurie labiau buvo susikoncentravę į argumentus, kodėl jiems turi būti priteisti prašomi ieškiniai. Be jau minėto šešiaženkle suma įkainoto moralinio atlygio velionio sutuoktinė dar prašo priteisti jai ir patirtą beveik 2 tūkst. eurų turtinę žalą.

Teisiamųjų advokatai prašė jų ginamuosius išteisinti, teigdami, kad į tokią situaciją, kaip šie, gali patekti kiekvienas iš mūsų.

Savo advokatams antrino ir patys teisiamieji, sunkiai slėpę sutrikimą dėl prokurorės pasiūlytos bausmės ir net ašaras.

Teismas savo sprendimą skelbs kitą mėnesį.

Viskas dėl pinigų?

Atlikti šią ekspertizę teismo prašė vieno iš teisiamųjų advokatas. Tai buvo jo atsakas į nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažintų velionio sutuoktinės bei sūnaus atstovo prašymą perkvalifikuoti teisiamiesiems pareikštą kaltinimą į neatsargų gyvybės atėmimą.

Atsakomybė už tai – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, yra vieneriais metais griežtesnė, negu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo, kuo yra kaltinami teisiamieji. Ir taip pat nenumatyta jokios kitos alternatyvos – tik laisvės atėmimas.

Be to, pripažinus teisiamuosius kaltais dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, iš jų būtų galima prisiteisti ir didesnius ieškinius. O velionio sutuoktinė ir sūnus prašo priteisti iš abiejų teisiamųjų po 100 tūkst. eurų atlygį kiekvienam iš jų.

Teisme apklaustas draudimo bendrovės, kurioje teisiamieji buvo apdrausti, atstovas pareiškė, kad jie padengia apdraustųjų padarytus nuostolius iki 35 tūkst. eurų. Tačiau, tik tada, jeigu civilinė atsakomybė neperauga į baudžiamąją, kaip yra šiuo atveju. Pastaruoju draudimo bendrovė nedengia jokių nuostolių.

Į šios bylos teisiamųjų suolą pasodintiems Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos skyriaus slaugos specialistui Vigintui Balsiui bei vairuotojui-sanitarui Ričardui Survilai pareikštas kaltinimas remiasi ekspertų išvada, kad jų pacientas mirė dėl to, jog dėl turėtų lėtinių senatvės ligų gėrė kraują skystinančius vaistus, kurie ir lėmė patirtos galvos hematomos, numetus jį nuo neštuvų, išsiplėtimą. Tačiau, V.Balsio advokatas paprašė skirti pakartotinę ekspertizę – ar paciento mirtis nebuvo nulemta jo turėtų gretutinių ligų, o ne įvykio metu patirtos galvos traumos. Ir šią bylą nagrinėjantis teisėjas Ričardas Juodis tokią ekspertizę skyrė.

Lemtingas priepuolis

Ši neeilinė byla dėl visuomenę 2018-ųjų vasarą sukrėtusio įvykio, į kurios teisiamųjų suolą pasodinti apie 20-ies metų darbo stažą greitojoje medicinos pagalboje turintys 52-ejų metų V.Balsys ir 61-erių R.Survila, įstrigusi teisme jau vienerius metus. Beveik tiek pat truko ir Kauno teisėsaugininkų ikiteisminis tyrimas dėl šio įvykio.

Teisiamųjų pacientas, kuriam buvo 85-eri, mirė už aštuonių dienų po šio įvykio. Kauno klinikų neurochirurgai jau negalėjo niekuo jam padėti. Į šią gydymo įstaigą senolis buvo atvežtas ir netrukus po įvykio bei skubiai operuotas. Tačiau po to vėl grąžintas į Kėdainių ligoninę, kur pablogėjus jo sveikatos būklei, vėl atvežtas į Kauno klinikas.

V.Balsys ir R.Survila yra teisiami dėl 2018-ųjų liepos 29-osios įvykio, kai velionio artimieji išsikvietė juos pagalbon. Tos dienos popietę senoliui žiūrint su žmona detektyvinį serialą, jam staiga skubiai prireikė į tualetą. Po kurio laiko žmona sunerimo, kad sutuoktinis pernelyg ilgai iš ten negrįžta. Tačiau iš pradžių dar manė, kad dėl to, jog beskubėdamas pamiršo lazdą, kuria pasiramsčiuodavo vaikščiodamas.

Po kurio laiko žmonai nuėjus į tualetą, sutuoktinis teigė, kad jam labai bloga. Bet nenorėjo, kad žmona kviestų greitąją. Dėl to ji puolė skambinti sūnui. O šis, parskubėjęs į namus ir pamatęs, kaip atrodo tėvas, liepė mamai nedelsiant kviesti greitosios medikus.

Šie, anot velionio artimųjų, atvyko labai greitai. Ir vyresnysis iš jų pagal pareigas – V.Balsys, apžiūrėjęs senolį, nusprendė skubiai vežti jį į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių.

Trenkėsi galva į asfaltą

Ištempti iš tualeto jame susmukusį nesąmoningą virš 100 kilogramų sveriantį pacientą šiaip taip pavyko dviese – jo sūnui su V.Balsiu.

Tačiau užkelti ligonį ant neštuvų su ratukais, nuleistais į minimalų aukštį, jau reikėjo trijų vyrų jėgos – prie jau minėtų prisijungė ir V.Balsio kolega R.Survila.

Susidorojus su šia užduotimi ir pritvirtinus pacientą trimis diržais prie neštuvų, šie pakelti iki 120 cm aukščio. Iš paciento kiemo į gatvę juos jau stūmė tik greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Tačiau likus iki greitosios automobilio keliems metrams, V.Balsys nusprendė, kad prieš nukeliant neštuvus nuo šaligatvio į važiuojamąją kelio dalį, reikia padėti į automobilį ant peties pasikabintą sunkų nešulį su medicinos įranga.

Anot V.Balsio, tai buvo būtina tvyrant 28 laipsniams karščio, nes minėtas nešulys labai trukdė. Jis tikina perspėjęs kolegą, ką ketina daryti. Ir šis esą pasakė, kad viskas gerai. Nors R.Survila linkęs teigti, kad neprisimena, ar V.Balsys jį perspėjo. Ir negali pasakyti, kas netrukus nutiko, nes neštuvai staiga pasviro į vieną pusę. Ir jis vienas šių tiesiog neišlaikė. O paciento artimieji taip pat buvo per toli.

Neštuvams nuvirtus ant šono, juose pritvirtintas pacientas trenkėsi galva į asfaltą.

Kaltinimai – skirtingi

Ikiteisminio tyrimo metu V.Balsys teigė, kad nelaimė įvyko jam vos spėjus įlipti į greitosios automobilį. O atsisukęs į netikėtą triukšmą, jis pamatė ne tik ant šono gulinčius neštuvus su pacientu, bet ir kad jų ratai ties ligonio kojomis užsilenkę pusiau, o esantys prie galvos stovi statūs.

Anot nukentėjusiojo, patyrusio šio įvykio metu galvos traumą, žmonos, tuo metu, kai pasigirdo greitosios vairuotojo šūksnis: "Griūna!", ji spėjo atkreipti dėmesį, kad du trečdaliai neštuvų – jau ant važiuojamosios kelio dalies, o galiniai ratai – dar ant šaligatvio. O po akimirksnio vienas iš pastarųjų – jau pakibęs ore. Tai, kas įvyko dar po sekundės, jau sutilpo į jos šūksnį: "Užmušė!"

Į šį sureagavo ir priešais gyvenanti kaimynė, kaip tik tuo metu išėjusi su draugėmis iš namų. Apibėgusios įvykio vietą joms užstojusį greitosios automobilį, moterys atkreipė dėmesį į kraujo dėmę važiuojamojoje kelio dalyje – šalia jau ant ratukų pastatytų neštuvų, kuriuos medikai nesėkmingai bandė įstumti į savo automobilį. Pasiteiravus šių, ar nereikia padėti, sulaukta atsakymo, kad nieko čia nenutiko. Nors pristačius pacientą į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, ir V.Balsys, ir R.Survila atsiprašė jo artimųjų už šį įvykį.

V.Balsys ir R.Survila kaltinami pažeidę ne vieną jų darbą reglamentuojančią instrukciją, akcentuojančią, kad organizuojant paciento transportavimą neštuvais privalu užtikrinti jo saugumą. O esant per dideliam svoriui, kviesti aplinkinius žmones arba ugniagesius gelbėtojus. Ir taip dėl neatsargumo – pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sutrikdžius jo sveikatą. V.Balsys – kad neįsitikinęs, jog R.Survila vienas išlaikys neštuvus, paliko šį vieną. O pastarasis – kad saugiai neišlaikė neštuvų.

Kaltės nepripažįsta

Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad incidento metu paciento patirtas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu prilygsta sunkiam sveikatos sutrikdymui, kuris dėl pastarojo sveikatos būklės iki traumos bei vartotų medikamentų tapo jo mirties priežastimi.

Nei V.Balsys, nei R.Survila savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino. Nors neštuvų, kuriais transportuotas vėliau iš šių išmestas senolis, naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad jų naudojimas reikalauja mažiausiai dviejų treniruotų operatorių bei buvimo su pacientu visą laiką.

V.Balsys linkęs teisintis, kad paliko pacientą vieną su kolega, kai šis esą užfiksavo neštuvų, atstumtų iki pačios lygiausios vietos, stabdžius. O R.Survila – kad, jo nuomone, neštuvai apvirto todėl, kad "atsifiksavo jų priekinių ratų pakėlimo fiksatorius, kuriuo jie pakeliami ir užfiksuojami."

VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriame jiedu dirba ir toliau, administracija kaltinamuosius sunkiu paciento sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo linkusi charakterizuoti teigiamai.

Nė vienas iš jų parodymų teisme dar nedavė. Tačiau, pagarsinus kaltinamąjį aktą, abu pakartojo, kad savo kaltės nepripažįsta.

Vertė kaltę patiems nukentėjusiems

Kauno apylinkės teisme ketvirtadienį baigta nagrinėta minėtuose gimdymo namuose tebedirbančių anesteziologų-reanimatologų Virgilijaus Dimšos ir Jelenos Čiučiulkienės byla, kurioje jie kaltinami apgaulės būdu iš pacienčių ar jų vyrų išsireikalavę neteisėtą atlygį už nemokamas nuskausminimo procedūras, kurias apmoka teritorinės ligonių kasos.

Kaip jau rašyta, nė vienas iš teisiamųjų savo kaltės nepripažįsta.

„Tai – melas ir šmeižtas!“, – duodamas teisme parodymus, teigė V.Dimša, tikindamas, kad per 20 savo darbo metų niekada nėra reikalavęs jokio neteisėto atlygio ir iš nieko jo negavęs. Tačiau turėjęs konfliktų su pacienčių vyrais, vienas kurių, esą grasinęs, kad jam tai atsirūgs, yra pripažintas šioje byloje nukentėjusiuoju.

Be to, anot V.Dimšos, ši byla yra žiniasklaidos projektas, o dauguma pripažintųjų joje nukentėjusiais – suklaidinti žurnalistų.

Leido sau V.Dimša ir tokią repliką: „Vyrams, dalyvaujantiems savo žmonų gimdymuose, taip pat būna gimdymo traumų.“ Kaip ir J.Čiučiulkienė leido sau patyčias iš pacienčių: „Nėščioms moterims tynimas pasireiškia ne tik išoriškai. Smegenys irgi tinsta!“ Taip ši kaltinamoji sukčiavimu buvo linkusi aiškinti, kodėl viena iš pacienčių esą ją apkalba. Galiausiai J.Čiučiulkienė pareiškė, kad niekam nesiruošia nieko atlyginti, nes niekam nepadarė jokios žalos.

Virgilijus Dimša ir Jelena Čiučiulkienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

Grandininė reakcija

Nei V.Dimša, nei J.Čiučiulkienė nebuvo sulaikyti su įkalčiais.

Kaltinimai jiems pareikšti, remiantis nukentėjusiųjų parodymais. Visi jie teisme patvirtino, kad ir V.Dimša, ir J.Čiučiulkienė reikalavo iš jų pinigų už, kaip nustatė teisėsaugininkai, Teritorinės ligonių kasos apmokamą paslaugą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo šį ikiteisminį tyrimą 2016-ųjų lapkritį, gavus vienos minėtų gimdymo namų pacientės bei jos vyro pareiškimą apie tai, kad jie buvo priversti susimokėti 80 eurų už nuskausminimo procedūrą, kuriuos anesteziologė įsidėjo į kišenę. O paprašius čekio, jo nedavė.

STT kreipųsis į visuomenę – kad atsilieptų daugiau šių gimdymo namų pacienčių, taip pat buvusių priverstų susimokėti už šią nemokamą paslaugą, atsišaukė ir daugiau apgautųjų.

V.Dimšą ir J.Čiučiulkienę, skirtingai, negu kitus panašia nusikalstama veika įtartus jų kolegas, pavyko pasodinti į teisiamųjų suolą, tik konstatavus, kad jų nusikalstama veika buvo tęstinė. Ir jie apgaule per du kartus išsireikalavo 160 eurų.

Nuosprendis – dar šį mėnesį

V.Dimša kaltinamas padaręs šį baudžiamąjį nusižengimą 2015-aisiais. J.Čiučiulkienė – 2016-aisiais.

Anot nukentėjusiųjų, teisiamieji tiesiog naudojosi aplinkybėmis, kad nežmoniškus skausmus kenčiančios gimdyvės tuo metu yra pasiryžusios bet kam, kad tik viskas, kuo greičiau baigtųsi. Šiandien dauguma iš jų prašo, kad iš kaltinamųjų sukčiavimu būtų priteisti šių apgaule užvaldyti jų pinigai. Tokio ieškinio J.Čiučiulkienei atsisakė tik viena šiuo metu vėl nėščia nukentėjusioji,

besirengianti vėl gimdyti P.Mažylio gimdymo namuose. Tačiau kita prašo iš šios medikės priteisti ir 1000 eurų moralinį atlygį.

Prokuroras, siūlydamas nubausti teisiamuosius daugiau kaip 2800 eurų baudomis, kas yra vidurkis, numatytas už jiems inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, prašė teismo skirti V.Dimšai ir J.Čiučiulkienei ir baudžiamojo poveikio priemonę – daugiau kaip 940 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tuo pačiu priteisiant iš jų ir nukentėjusiųjų prašomą šiems padarytą 80 eurų žalą. O tuos 80 eurų, kurių kaip ieškinio atsisakė viena iš nukentėjusiųjų, iš J.Čiučiulkienės konfiskuoti kaip gautus darant baudžiamąjį nusižengimą. Tačiau prokuroras siūlė iki 300 eurų sumažinti kitos nukentėjusiosios iš J.Čiučiulkienės prašomo moralinio atlygio dėl prarasto pasitikėjimo P.Mažylio gimdymo namais ir jų medikais sumą.

Patys teisiamieji, kaip ir jų advokatai, prašė teismo išteisinimo.

Geriausia gynyba – puolimas?

„Kaltu neprisipažįstu! Tai – melas ir šmeižtas!“, – toks buvo minėtuose gimdymo namuose anesteziologu-reanimatologu tebedirbančio Virgilijaus Dimšos, teisiamo kartu su kolege Jelena Čiučiulkiene, atsakymas į teisėjo klausimą, ar jis pripažįsta savo kaltę.

Prieš metus už dokumentų klastojimą minėto teismo jau nubaustas V.Dimša tikino, kad per 20 savo darbo metų niekada nėra reikalavęs jokio neteisėto atlygio ir iš nieko jo negavęs. Todėl ir dirba keturiuose darbuose. Kaip jau rašyta, minėtas jo teistumas susijęs su vienos Savanorių prospekte įsikūrusios odontologijos klinikos, kuriai V.Dimša vadovauja, dokumentų klastojimu.

Virgilijus Dimša/Vilmanto Raupelio nuotr.

V.Dimšos advokatas taip pat teigė negalintis suprasti, kodėl iš 100 pacienčių, kurioms jo ginamajam per kaltinamajame akte nurodytą dešimties mėnesių laikotarpį tenka atlikti nuskausminimo procedūras, sukčiavimu jį apkaltino tik dvi.

Nenustebsiu, jeigu žurnalistai parašys, kad teisėjas ima pinigus teismo salėje!

V.Dimša tai buvo linkęs aiškinti esą turėtais konfliktais su pacienčių vyrais. „Buvo du piliečiai, kurie buvo nepatenkinti manimi. Vienas iš jų – sėdi šioje teismo salėje! Kai paprašiau jo išeiti iš gimdyklos, grasino, kad man tai atsirūgs,“ – tokia buvo sukčiavimu kaltinamo V.Dimšos versija.

Kliuvo nuo šio teisiamojo ir žiniasklaidai. Esą ši byla – jos projektas, o nukentėjusiaisiais joje pripažinti asmenys yra suklaidinti žurnalistų. Todėl jis ir neskaito, ką šie rašo. Juo labiau – netiki. 

„Nenustebsiu, jeigu žurnalistai parašys, kad teisėjas ima pinigus teismo salėje!“ – tęsė V.Dimša, bandydamas paversti bylą nagrinėjantį teisėją Aurelijų Rauckį savo sąjungininku. Tačiau šiam pasiteiravus, kodėl tada esą jį apkalba ir antros pacientės vyras, V.Dimša jau leido sau ir arogantiškas replikas: „Vyrams, dalyvaujantiems savo žmonų gimdymuose, taip pat būna gimdymo traumų. Be to, kodėl šių nukentėjusiųjų neklausiate, ar jie – ne giminės? O gal feisbuko ar smėlio dėžės draugai?“

Pasiteiravus to minėtų buvusių V.Dimšos pacienčių vyrų, šie atsakė, kad pirmą kartą vienas kitą pamatė teisme. 

Palaikymo komanda – su teatro elementais

Leido sau tyčiotis iš pacienčių ir J.Čiučiulkienė, taip pat nepripažįstanti savo kaltės.

„Nėščioms moterims tynimas pasireiškia ne tik išoriškai. Smegenys irgi tinsta!“ – taip ši kaltinamoji sukčiavimu buvo linkusi aiškinti, kodėl viena iš pacienčių esą ją apkalba.

O teisėjui pasiteiravus, kodėl ir kita pacientė, ir šios vyras teigia, kad ji reikalavo pinigų už nemokamą nuskausminimo procedūrą ir šiuos paėmė, J.Čiučiulkienė atsakė, kad fantazuoja jie abu.

Panašiai ši teisiamoji atsiliepė ir apie vienos iš nukentėjusiųjų jai pareikštą ieškinį dėl padarytos moralinės žalos: „Nieko nesiruošiu atlyginti, nes niekam žalos nepadariau!“

J.Čiučiulkienė teigė, kad ne jos balsas užfiksuotas ir vienos nukentėjusiosios pateiktame įraše iš paskaitėlių prieš gimdymą, kuriame esą ši teisiamoji įvardija ir nuskausminimo procedūros kainą, neišvėrus skausmų. Tačiau J.Čiučiulkienė pripažino, kad skaityti šias paskaitas – ne jos funkcija, bet paprašyta kolegių jose dalyvauja. 

Jelena Čiučiulkienė/Eitvydo Kinaičio nuotr.

Galimai tokiai pasitikinčiai laikysenai kaltinamuosius įkvėpė prieš jų apklausas liudijusios dar penkios kolegės. Viena iš jų net surengė teismo posėdžių salėje kažką panašaus į liaudies teatro pasirodymą: „Mielas teisme, šitiek gyvybių išgelbėjo tie, kurie čia sėdi, dėl ko žemai lenkiu prieš juos galvą! O jūs sprendžiate tokius klausimus, į kuriuos nėra atsakymų!“

Ir ši liudytoja, kaip ir jos kolegės, tikino nieko apie jokias neteisėtas rinkliavas jų gimdymo namuose nežinanti, kas nukentėjusiųjų statusą šioje byloje turintiems asmenims tik kėlė šypsnį. O vienas iš jų, apkaltintas V.Dimšos esą kerštu, po posėdžio žiniasklaidai teigė, kad jokio konflikto tarp jo ir teisiamojo nebuvo. 

Du jau išslydo

Kaip jau rašyta, nei V.Dimša, nei J.Čiučiulkienė nebuvo sulaikyti su įkalčiais.

Kaltinimai jiems pareikšti, remiantis nukentėjusiųjų parodymais. Ir visi jie teisme patvirtino, kad V.Dimša ir J.Čiučiulkienė reikalavo iš jų pinigų už, kaip nustatė teisėsaugininkai, Teritorinės ligonių kasos apmokamą paslaugą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo šį ikiteisminį tyrimą 2016-ųjų lapkritį, gavus vienos minėtų gimdymo namų pacientės bei jos vyro pareiškimą apie tai, kad jie buvo priversti susimokėti 80 eurų už nuskausminimo procedūrą, kuriuos anesteziologė įsidėjo į kišenę. O paprašius čekio, jo nedavė.

STT kreipųsis į visuomenę – kad atsilieptų daugiau šių gimdymo namų pacienčių, taip pat buvusių priverstų susimokėti už šią nemokamą paslaugą, atsišaukė ir daugiau apgautųjų.

Iš pradžių V.Dimša ir J.Čiučiulkienė, kaip ir dar du jų kolegos, buvo įtariami kyšininkavimu. Tačiau paaiškėjus, kad pinigai reikalauti už skausmo malšinimą gimdymo metu, kuris yra apmokamas Teritorinės ligoninių kasos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, ikiteisminis tyrimas buvo perkvalifikuotas į sukčiavimą. O šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė numatyta tik apgaulės būdu įgijus didesnį, negu 3 MGL (minimalių gyvenimo lygių), t. y. 114 eurų, turtą.

Nėščioms moterims tynimas pasireiškia ne tik išoriškai. Smegenys irgi tinsta!

V.Dimšą ir J.Čiučiulkienę pavyko pasodinti į teisiamųjų suolą, tik konstatavus, kad jų nusikalstama veika buvo tęstinė. Ir jie apgaule per du kartus išsireikalavo 160 eurų. Tačiau dar dviejų jų kolegų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą teko nutraukti, nes dėl liudytojų stokos pavyko nustatyti tik po vieną tokios jų apgaulės atvejį. Jų atžvilgiu surinkta medžiaga perduota policijai – administracinės atsakomybės taikymui. Deja, tarp išvengusiųjų baudžiamosios atsakomybės – ir V.Dimšos bei J.Čiučiulkienės kolegė, dėl kurios galimo sukčiavimo ir buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. 

Palūžo ir viena nukentėjusioji

V.Dimša kaltinamas melagingai nurodęs dviem pacientėms bei gimdyme dalyvavusiems jų vyrams, kad nejautros procedūra yra mokama, esą šios kaina – 80 eurų, ir apgaule padaręs jiems 160 eurų žalą 2015-aisiais. Senatis, po kurios V.Dimša jau negali būti nuteistas už jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, sukanka po trijų mėnesių – spalio pradžioje.

J.Čiučiulkienė kaltinama tokiais pačiais nusikaltimais, padarytais 2016-aisiais.

Anot nukentėjusiųjų, teisiamieji bei jų kolegos tiesiog naudojosi aplinkybėmis, kad nežmoniškus skausmus kenčiančios gimdyvės tuo metu yra pasiryžusios bet kam, kad tik viskas, kuo greičiau baigtųsi. Šiandien dauguma iš jų prašo, kad iš teisiamųjų būtų priteisti šių apgaule užvaldyti jų pinigai.

Tokio savo ieškinio atsisakė tik viena nukentėjusioji, pareiškusi, kad dėl naujo savo nėštumo ji linkusi su J.Čiučiulkiene susitaikyti. Tačiau, kaip jau rašyta, kad būtų patenkintas toks jos prašymas, tris būtinas tokiais atvejais sąlygas turėtų įvykdyti ir pati J.Čiučiulkienė. Pirmiausiai ji turėtų pripažinti savo kaltę, po to dėl jos gailėtis ir galiausiai atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Be to, J.Čiučiulkienei, kaip ir V.Dimšai, pareikštas kaltinimas dėl dviejų epizodų, todėl tokį patį norą susitaikyti turėtų pareikšti ir kita gimdyvė, kuriai ji taip pat kaltinama atlikus nuskausminimo procedūrą, kuri turėjo būti nemokama, už pinigus. Tačiau pastaroji nusprendė patikslinti savo ieškinį J.Čiučiulkienei ir paprašė priteisti iš šios ir 1000 eurų moralinį atlygį.    

Reikalavo akistatos

Kaip jau rašyta, ši nukentėjusioji – vienintelė, kuri dar šiame teismo procese neapklausta. Visi kiti patvirtino, kad prieš teismą stoję šios įstaigos anesteziologai-reanimatologai Virgilijus Dimša bei Jelena Čiučiulkienė reikalavo iš jų pinigų už Teritorinės ligonių kasos apmokamą paslaugą ir įsidėjo šiuos į kišenę.

Nors patys teisiamieji, tebedirbantys ten pat, ikiteisminio tyrimo metu tikino jokių pinigų iš gimdyvių ar jų sutuoktinių neėmę ir net neprašę. Ir stoję prieš teismą savo kaltės nepripažino, pareiškę, kad duos parodymus tik po to, kai išklausys visus nukentėjusiuosius bei liudytojus.

Tačiau į praėjusį teismo posėdį neatvykusi likusi vienintelė neapklausta nukentėjusioji kreipėsi į teismą su prašymu baigti nagrinėti bylą be jos, nes šiuo metu ji – vėl nėščia ir turi sveikatos sutrikimų.

Su tokia galima įvykių eiga kategoriškai nesutiko J.Čiučiulkienės, kuriai pareikštas kaltinimas prieš pusantrų apgaule iš šios gimdyvės, kuriai buvo atliktas cezario pjūvis, išsireikalavus 80 eurų, advokatė.

Kas privertė persigalvoti?

Kolegai tada antrino ir V.Dimšos advokatas, dėl ko minėta nukentėjusioji šiandien kviesta į teismą pakartotinai.

Tačiau vėl neatvyko, iš pradžių pakartojusi savo prašymą ir jau pridėjusi prie jo medicinos pažymą apie savo sveikatos būklę, o vėliau elektroniniu paštu atsiuntusi dar vieną prašymą, kuriame jau teigė, kad nori susitaikyti su J.Čiučiulkiene, nes nebeturinti jai pretenzijų, ir vėl pakartodama, kad prastai jaučiasi.

Elektroniniu paštu teismą pasiekė ir V.Dimšos advokato prašymas atidėti šiandien šios bylos nagrinėjimą dėl jo ligos. Tačiau jo ginamasis su savo kolege J.Čiučiulkiene šiandien leido sau neatvykti į teismo posėdį be jokios paaiškinamos priežasties.

Kitas posėdis numatytas kovo viduryje. Jame ir planuojama spręsti, ką daryti su paskutiniu nukentėjusiosios prašymu.

V.Dimša/Vilmanto Raupelio nuotr.

Vien prašymo neužtenka

Tačiau, kad būtų galima patenkinti minėtą prašymą, tris būtinas tokiais atvejais sąlygas turėtų įvykdyti ir pati J.Čiučiulkienė. Pirmiausiai ji turėtų pripažinti savo kaltę, po to dėl jos gailėtis ir galiausiai atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.

Be to, J.Čiučiulkienei, kaip ir V.Dimšai, pareikštas kaltinimas dėl dviejų epizodų, todėl tokį patį norą su ja susitaikyti turėtų pareikšti ir kita gimdyvė, kuriai ji taip pat kaltinama atlikus nuskausminimo procedūrą.

Kaip jau rašyta, nei V.Dimša, nei J.Čiučiulkienė nebuvo sulaikyti su įkalčiais. Kaltinimai jiems pareikšti, remiantis nukentėjusiųjų parodymais.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo šį ikiteisminį tyrimą 2016-ųjų lapkritį, gavus vienos minėtų gimdymo namų pacientės bei jos vyro pareiškimą apie tai, kad jie buvo priversti susimokėti 80 eurų už nuskausminimo procedūrą, kuriuos anesteziologė įsidėjo į kišenę. O paprašius čekio, jo nedavė.

STT kreipųsis į visuomenę - kad atsilieptų daugiau šių gimdymo namų pacienčių, taip pat buvusių priverstų susimokėti už šią nemokamą paslaugą, atsišaukė ir daugiau apgautųjų.

Du išslydo

Iš pradžių V.Dimša bei J.Čiučiulkienė, kaip ir dar du jų kolegos, buvo įtariami kyšininkavimu. Tačiau paaiškėjus, kad pinigai reikalauti už skausmo malšinimą gimdymo metu, kuris yra apmokamas Teritorinės ligoninių kasos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, ikiteisminis tyrimas buvo perkvalifikuotas į sukčiavimą. O šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė numatyta tik apgaulės būdu įgijus didesnį, negu 3 MGL (minimalių gyvenimo lygių), t. y. 114 eurų, turtą.

V.Dimšą ir J.Čiučiulkienę pavyko pasodinti į teisiamųjų suolą, tik konstatavus, kad jų nusikalstama veika buvo tęstinė. Ir jie apgaule per du kartus išsireikalavo 160 eurų. Tačiau dar dviejų jų kolegų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą teko nutraukti, nes dėl liudytojų stokos pavyko nustatyti tik po vieną tokios jų apgaulės atvejį. Jų atžvilgiu surinkta medžiaga perduota policijai – administracinės atsakomybės taikymui. Deja, tarp išvengusiųjų baudžiamosios atsakomybės – ir V.Dimšos bei J.Čiučiulkienės kolegė, dėl kurios galimo sukčiavimo ir buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas. 

V.Dimša kaltinamas melagingai nurodęs dviem pacientėms bei gimdyme dalyvavusiems jų vyrams, kad nejautros procedūra yra mokama 2015-aisiais. J.Čiučiulkienė kaltinama tokiais pačiais nusikaltimais, padarytais 2016-aisiais.

Pagal pareikštą kaltinimą V.Dimšai ir J.Čiučiulkienei gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas nuo dešimties iki 45 parų.