„Man labai patiko, labai draugiškas kolektyvas, nuostabi dizainerė, fotografas. Norėčiau dar kartą su jais padirbėti. Jaučiausi lyg nuotaka – taip ir neišsipildžiusi Džuljetos svajonė. Hmm, o gal ir nesvajojo ji... Bet jei ne ta tragiška pabaiga, manau, jie būtų susituokę“, – svarsto I. Zasimauskaitė.

Ievos ir Justino įvaizdžiu fotosesijoje rūpinosi kostiumų dizainerė Liuka Songailaite, tačiau fotosesijoje naudoti kostiumai nėra tie, kuriuos žiūrovai išvys naujo pastatymo Ramūno Cicėno režisuojamoje roko operoje.

„Jau laikas įsigyventi į vaidmenį, o fotosesija tam tikrai padeda. Džiaugiuosi, kad mano partneris yra būtent Justinas, kuris nevynioja žodžių į vatą ir gali pasakyti tiesą. Labai laukiu miuziklo premjeros!“ – entuziazmu trykšta I. Zasimauskaitė.

Roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“ gruodžio 28 d. debiutuos Vilniaus „Siemens“ arenoje. Diena vėliau, gruodžio 29-ąją, arijos skambės Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.

Giedrius Arbačiauskas įkūnys Džuljetos tėvą Kapuletį, o charizmatiškajam Andriui Bialobžeskiui patikėtas tragišką Romeo ir Džuljetos meilės baigtį lėmusio vienuolio Lorenco vaidmuo.

– Matėme jus vaidinantį TV serialuose, teatro scenoje, o koks jūsų santykis su dainavimu?

– Na, dainavau dainavau... Yra tokia nuodėmė mano kūrybinėje diskografijoje (juokiasi). Netgi toje pačioje „Meilėj ir mirty Veronoje“, tik tai buvo seniai ir netiesa. Dar 1996 m. E. Nekrošiaus statytame spektaklyje iš pradžių buvo trys herojų poros, viena iš jų aktorinė. Spektakliui įgavus pagreitį, liko tik dainininkai, o aš buvau perdislokuotas į Juokdario vaidmenį. Vėliau dainavau, deja, trumpą gyvenimą gyvavusiame K. Antanėlio ir A. Navako miuzikle „Peras Giuntas“. Dainavau ir Tadą Blindą A. Mamontovo kurtame miuzikle. Taigi, pastūgavęs paūbavęs esu (šypsosi).

– „Meilė ir mirtis Veronoje“ komandoje daug ryškių veidų, asmenybių, kurios įpratusios būti dėmesio centre. Ką reiškia būti tokios komandos dalimi?

– Visada smagu dirbti su ryškiomis asmenybėmis. Tai didžiulė mokykla, apsikeitimas energija, idėjomis. Visada į tai žiūriu kaip į patikrinimą, savęs išbandymą.

– Jums patikėtas vienuolio Lorenco vaidmuo, kuris buvo Romeo patikėtinis ir iš dalies yra kaltas dėl tragiškos kūrinio baigties. Ar jums pažįstamas kaltės jausmas? Kaip su juo gyventi ar nuvyti šalin?

– Kaltės jausmo jokion šalin nenuvysi – jis ateina naktį kaip juodas sapnas ir staugia vienišo vilko balsu. Lorencas gal kažkiek kaltas dėl jaunų žmonių meilės tragiškos baigties, ne dėl kūrinio. Tai – jo paslaptis, todėl jis ir įdomus.

– Koks bus A. Bialobžeskio kuriamas Lorencas? Ar jo įvaizdis sutaps su pjesėje atskleidžiama V. Šekspyro vizija?

– Tuo metu, kai ruošiausi Šekspyro paklausti apie jo viziją, jis buvo išvykęs pasižmonėti amžinybės plotuose, tad nesu tikras, kad mūsų vizijos sutaps. Vizijas derinsime kartu su roko operos režisieriumi Ramūnu Cicėnu.

– Peržiūrėjus jūsų sukurtus vaidmenis, atrodo, kad dažniau jums tenka kurti neigiamus veikėjus. Šį kartą, atrodo, bus priešingai...

– Bus visai nepriešingai – Lorencas bus monstras, demonas ir pabaisa. Jeigu galėčiau, jis rytų vienuoles pusryčiams. Akimis, žinoma (šypsosi).

– Jeigu galėtumėte pakeisti kūrinio pabaigą: sukurtumėte jam laimingą, pasakišką, baigtį ar pasiliktumėte prie Šekspyro varianto?

– Paprastai pasakos baigiasi vestuvėmis, tik visi pamiršta, kad po to būna parašyta – „Pasakos pabaiga“. Tebūnie jau kaip yra. Man, beje, patinka daugtaškiai...

Aktoriaus ir režisieriaus Ramūno Cicėno režisuojamoje roko operoje pagrindinius – Romeo ir Džuljetos – vaidmenis atliks Ieva Zasimauskaitė ir Justinas Jarutis. Be jau minėtos aktorių trijulės, scenoje taip pat pasirodys Inga Valinskienė, Vidas Bareikis, Kęstutis Cicėnas, Mindaugas Papinigis, Marius Jampolskis, Paulius Šinkūnas ir Aidas Barkauskas. Naujausias roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatymas gruodžio 28 d. bus parodytas Vilniaus „Siemens“ arenos, o diena vėliau, gruodžio 29-ąją, – Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.

Svarbia komandos dalimi tapo ir Povilas Meškėla, kuris rūpinsis artistų dainavimu.

„Manau, meilės istorijų nuo Šekspyro laikų sukurta daug ir labai gražių, bet „Romeo ir Džuljeta“, matyt, visada liks šių istorijų simboliu ir dar ilgai bus statoma įvairiose scenose. Bus įdomu tapti vieno iš tokių pastatymų dalimi“, – apie pečius užgriuvusį naują išbandymą sako I. Valinskienė.

Nors žinoma moteris puikiai pažįstama scenoje, yra sukūrusi ne vieną vaidmenį įvairiuose spektakliuose ar miuzikluose, auklės vaidinti jai dar nėra tekę. „Laikas vaidinti Džuljetą jau praėjo, – šypsosi I. Valinskienė. – Savo laiku turbūt mielai būčiau priėmusi ir tokį pasiūlymą.“

Tiesa, auklės personažas V. Šekspyro dramoje ne ką mažiau svarbus, kai kurių kritikų netgi laikomas svarbiausiu. Auklė yra ne tik tarpininkė, pagalbininkė – jos būdas ir kalbėjimo tonas, moteriškas požiūris į jausmus ir iš to kylantis solidarumas su įsimylėjėliais siužetui suteikia daugiau ir kitokių spalvų. Be to, auklė svarbi dar ir dėl to, kad ji yra viena iš vos dviejų moterų dramoje „Romeo ir Džjuljeta“.

Pati dėl savo vaikų susitaikyčiau su daug kuo, taip pat ir su marčiomis. Ne aš, o mano sūnūs turi jas mylėti.

„Auklės personažas mano būdui ir stiliui nėra labai artimas, bet kartais dėl to tik įdomiau. Kurti kitokį charakterį nei turi pats – smagi kūrybinio proceso dalis. Kol kas nežinau, koks bus galutinis rezultatas, nes tai priklausys ne tik nuo manęs, bet ir nuo režisieriaus interpretacijos, – sako I. Valinskienė ir atskleidžia, kad būdama Džuljetos auklės vietoje tikriausiai pasielgtų taip pat. – Manau, auklė klausė savo širdies. Taip elgiasi dauguma moterų. Taip tikriausiai daryčiau ir aš.“

Legendinė Kęstučio Antanėlio roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“ yra sukurta pagal garsiąją V. Šekspyro dramą „Romeo ir Džuljeta“. Realiais faktais paremtas kūrinys pasakoja tragiškai pasibaigusią dviejų jaunuolių – Romeo ir Džuljetos – meilės istoriją. Liūdną istorijos baigtį nulemia neaišku iš kur kilęs konfliktas tarp jaunuolių šeimų – Montekių ir Kapulečių.

„Visais laikais visokios istorijos įmanomos. Tėvų, nusiteikusių prieš vaikų pasirinkimą, visada buvo ir bus. Tik šiandien tokių problemų sprendimai – įvairesni, – paklausta, ar šiandien Romeo ir Džuljetos istorija galėtų pasikartoti, sako būsimoji auklė I. Valinskienė. – Pati vardan savo vaikų susitaikyčiau su daug kuo, taip pat ir su marčiomis. Ne aš, o mano sūnūs turi jas mylėti.“

Aktoriaus ir režisieriaus Ramūno Cicėno režisuojamoje roko operoje pagrindinius – Romeo ir Džuljetos – vaidmenis atliks Ieva Zasimauskaitė ir Justinas Jarutis, scenoje taip pat pasirodys Vidas Bareikis, Kęstutis Cicėnas, Mindaugas Papinigis, Marius Jampolskis, Paulius Šinkūnas ir Aidas Barkauskas. 

Naujausias roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatymas auditorijai bus pristatytas gruodžio pabaigoje. Pirmieji naujomis spalvomis sužibusį legendinį kūrinį gruodžio 28 d. išvys Vilniaus „Siemens“ arenos žiūrovai. Diena vėliau, gruodžio 29-ąją, roko opera bus parodyta Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.

Vidas Bareikis, Kęstutis Cicėnas, Mindaugas Papinigis, Andrius Bialobžeskis, Marius Jampolskis, Paulius Šinkūnas ir Aidas Barkauskas su Romeo įkūnysiančiu Justinu Jaručiu priešakyje jau pluša repeticijų salėje ir it vertingiausią deimantą šlifuoja bene jautriausias Sigito Gedos arijas.

Kadangi artistų komandoje netrūksta linksmų plaučių savininkų, pasiruošimo etape taip pat apstu juoko ir, žinoma, kalbų apie meilę. Repeticijų salėję sutikęs M. Jampolskį (Paris, didikas), M. Papinigis (Abramas, Montekių tarnas) kolegai uždavė keletą nepatogių klausimų apie jo ilgametę scenos partnerę Irūną. Paklaustas, kas vertingiau – Auksinis scenos kryžius ar Irūna, M. Jampolskis nedvejojo: „Lombarde už kryžių duoda daugiau“.

Ką į provokuojančius klausimus atsakė M. Jampolskis, ką vyrukai galvoja apie meilę, draugystę ir kitas vertybes:

„Šiam pastatymui subūrėme svajonių komandą. Kūrybinė komanda jau buvo prisilietusi prie operos, kuomet ruošė milžiniško populiarumo sulaukusius 2005-ųjų ir 2007-ųjų metų pastatymus, todėl šį kartą kartelę keliame dar aukščiau. Daugeliui artistų vaidmuo „Meilė ir mirtis Veronoje“ bus naujas išbandymas, tačiau jie bus šviežias oro gurkšnis, kuris kultinį kūrinį privers suspindėti naujomis, dar ryškesnėmis spalvomis. Artistai labai skirtingi tiek savo stiliumi, tiek manieromis, tiek veiklos sritimis. Lygiai tokie pat skirtingi ir Romeo bei Džuljetos istorijos herojai, todėl iš komandos tikimės ypač charakteringų personažų“, – sako viena iš organizatorių Gabija Daugėlaitė.

Visgi, Merkucijų įkūnysiantis aktorius K. Cicėnas juokauja, kad roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ režisierius Ramūnas Cicėnas jį vaidmeniui pasirinko tik dėl pavardės. Na, o V. Bareikis prisipažįsta, kad gauti Tebaldo vaidmenį jam padėjo pažintys.

Kaip gauti vaidmenį vienoje populiariausių šalies roko operų ir ką romantiškiausio V. Bareikis yra iškrėtęs savo žmonai Jurgai Šeduikytei:

Naujojo roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatymo premjera įvyks metų pabaigoje, gruodžio 28 d., Vilniaus „Siemens“ arenoje. Diena vėliau, gruodžio 29-ąją, opera bus parodyta ir Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. Bilietus platina „Tiketa“ ir Bilietai.lt.

Metų pabaigoje vyras pasirodys naujo pastatymo roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“ ir įkūnys vieną populiariausių visų laikų herojų – meilės jūroje paskendusį Romeo. Ką mano apie jo laukiantį iššūkį ir kas jam yra meilė, papasakojo pats J. Jarutis.

– Atrodo, kad J. Jarutis gali būti visoks ir tai jam nekainuoja daug pastangų. Vieną dieną su „Freaks On Floor“ sceną drebinate roko ritmais, kitą jau pristatote solinį albumą, kuriame skamba pop/folk country stiliaus muzika, jums priklauso ir keletas šokių ritmų, dabar ruošiatės dar kitokiam debiutui. Iš kur toks įvairiapusiškumas?

– Jei atrodo, kad daug nekainuoja, reiškia, kad įdėjau daug pastangų, jog taip atrodytų (šypsosi). Kiekviename projekte, kuriame dalyvauju, ar koncerte, kuriame groju, stengiuosi įdėti visą save, atsiduoti ir atlikti viską maksimaliai gerai. O kodėl tiek skirtingų veidų? Todėl, kad pats esu kasdien besikeičiantis. Man patinka labai daug įvairių dalykų ir tuo pačiu daug įvairios muzikos.

– Gerbėjai mato jus koncertuojantį, tačiau teatro pasirodyme jūsų matyti dar lyg ir neteko. Ar vaidmuo roko operoje „Meilė ir mirtis Veronoje“ bus nauja patirtis?

– Ne visai. Esu dainavęs roko operoje, kurią statė VU Matematikos fakulteto studentai. Jei neklystu tai vyko 2011 metais. Buvo labai smagi patirtis (šypsosi)! Tačiau šį kartą man mestas rimtesnis iššūkis – ir miuziklas, ir siužetas, ir Romeo vaidmuo visiems labai gerai pažįstamas, todėl tenka dar didesnė atsakomybė viską atlikti puikiai.

Aš visada buvau romantikas, įsimylėjęs. Meilės istorijos man kėlė daug jaudulio.

– Kada ir kaip, apskritai, pirmą kartą susidūrėte su „Romeo ir Džiuljetos“ istorija?

– Tikriausiai kaip daugelis – mokykloje. Aš visada buvau romantikas, įsimylėjęs. Meilės istorijos man kėlė daug jaudulio. Paauglystėje jos turėjo vieną prasmę, dabar – visai kitą, tačiau lygiai taip pat jaudina.

– Atrodo, kad meilė jums gyvenime labai svarbi...

– Meilė man yra visa ko esmė. Be meilės nebūtų džiaugsmo, nusivylimo ir kitų svarbių dalykų gyvenime.

– Scenoje pasirodysite su Ieva Zasimauskaite. Ką manote apie judviejų duetą?

– Tai bus pirmas mūsų bendras darbas. Labai džiaugiuosi, jog turėsiu galimybę dirbti su nuostabiu žmogumi. Mūsų tarpusavio energija tikrai gera, daug juokaujame, abu esame maksimalistai, todėl iš karto nusiteikėme sunkiai dirbti, kad viskas būtų taip tobula, kaip tik įmanoma.

– Miuzikle vien gerai dainuoti neužtenka, svarbūs ir aktoriniai gebėjimai. Galbūt yra tekę mokytis aktorystės? O galbūt vaidyba – visų scenos žmonių gyvenimo dalis?

– Juokinga tai, kad groti gitara ir muzikuoti pradėjau, nes norėjau būti aktoriumi. Žinojau, kad stojant į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją reikia mokėti kažkuo groti. Tėtis namuose turėjo gitarą – pagalvojau, kodėl gi ne. Pasirodo, buvo tik laiko klausimas, kada viskas pasikeis...

Pasirinkau muzikanto kelią, tačiau aktorystė, filmavimasis kine, reklamose ir kitoks darbas, susijęs su vaizdu ir vaidyba, mane lydi visą gyvenimą. Bent tiek, kiek atsimenu (šypsosi). Tikiu, kad lipdami į bet kokią sceną mes visi, artistai ar muzikantai, turime vaidinti – tik vieni daugiau, kiti mažiau. Nors, žvelgiant iš šalies, gali atrodyti kitaip, iš tiesų muzika, teatras, miuziklas, kinas ar opera turi labai daug bendro ir, manau, turėtų papildyti vienas kitą.

– Kaip manote, kas ir kodėl privalo pažiūrėti bei paklausyti roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“?

– Jos paklausyti turėtų visi, nes tai nuostabus kūrinys, nemari klasika, kurios klausyti galima dar ir dar kartą ir kiekvieną kartą atrasi kažką naujo, pažvelgsi kitomis akimis. Roko opera perteikiama Romeo ir Džiuljetos istorija tinkama bet kokio amžiaus žmogui, todėl, esu tikras, ja mėgausis tiek jauni, tiek vyresni.

Naujojo roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatymo premjera įvyks metų pabaigoje, gruodžio 28 d., Vilniaus „Siemens“ arenoje. Diena vėliau, gruodžio 29-ąją, opera bus parodyta ir Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.