Memorandumą pasirašė asociacijos „Infobalt“, „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių ir Lietuvos verslo konfederacijos, Pramonininkų konfederacija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir profesinės sąjungos „Solidarumas“ bei „Sandrauga“.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta tikisi, jog dokumentas nepaveiks žmonių darbo sutarčių, o papildomas pajamų padidėjimas atiteks darbuotojams.

„Viena iš įvardijamų rizikų viešoje erdvėje buvo, kad ne visa nauda pasinaudos tiesiogiai darbuotai, bet turime šiandien šios rizikos suvaldymo pavyzdį, kai verslo atstovai ir didžioji dalis profsąjungų sutarė, kad jei būtų priimti įstatymų pakeitimai, tai nepaveiktų žmonių darbo sutarčių ir visas papildomas pajamų padidėjimas atitektų darbuotojams“, – spaudos konferencijoje sakė S. Krėpšta.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta tikisi, jog dokumentas nepaveiks žmonių darbo sutarčių, o papildomas pajamų padidėjimas atiteks darbuotojams.

Dokumento nepasirašiusios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, susitarime nėra realių darbdavių įsipareigojimų.

Prezidentas Seimui siūlo laikinai iki metų pabaigos sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 20 iki 15 proc., taikant jį darbuotojų pajamoms iki trijų vidutinių darbo užmokesčių, taip pat ankstinti neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą 50 eurų.

Finansų ministerija ir premjeras nepritaria GPM mažinimui. Ministerijos teigimu, labai tikėtina, kad dalis darbdavių GPM mažinimą panaudotų kaip likvidumo priemonę – tiek pat sumažintų atlyginimą iki mokesčių, išlaikant tokias pat pajamas „į rankas“.

Prezidento pasiūlymai valstybei kainuotų apie pusę milijardo eurų. G. Nausėda šiuos siūlymus Seimui pateikė trečiadienį, tačiau Seimas kol kas jų nesvarstė.

Valdantieji „valstiečiai“ skeptiškai vertina iniciatyvą mažinti GPM tarifą, dėl kurio, anot jų, daugiau išloštų dideles pajamas gaunantys gyventojai. Anot „valstiečių“, socialiai teisingesnis yra spartesnis NPD kėlimas – jie siūlo šį dydį didinti 100 eurų.