-
Buvusi Genocido centro vadovė: „Memorial“ padėjo ieškoti duomenų apie lietuvius gulage 3
Buvusios šio centro vadovės Birutės Teresės Burauskaitės teigimu, žinia apie „Memorial“ uždarymą yra labai liūdna, o gal net ir kraupi.
„Nežinau, kas mūsų kaimynystėje iš tikrųjų darosi. Sunkiai suvokiama. „Memorialas“ tiek metų dirbo, tokius darbus nuveikė“, – antradienį BNS sakė ji.
„Mes registruojame, leidžiame sąrašus savo represuotų asmenų, tai yra tūkstančiai, šimtai tūkstančių pavardžių, o pas juos yra milijonai aukų. Jie sudarė tikslius sąrašus su dokumentais, nuotraukomis, su likimais. Dabartinis pirmininkas Janas Račinskis buvo internetinio projekto – virtualaus sąrašo – vadovas. Jie parodė vaizdą, kas darėsi Stalino režimo metais“, – pasakojo B. T. Burauskaitė.
Rusijos teismo sprendimą uždaryti šią organizaciją ji pavadino kalėjimuose, lageriuose, gulage nužudytų aukų paniekinimu.
Pasak buvusios ilgametės Genocido centro vadovės, bendradarbiavimas vyko ne tik su Maskvos, bet ir su Sankt Peterburgo, Krasnojarsko „Memorial“ padaliniais. Lietuvos istorikai dalyvaudavo jų renginiuose, ekspedicijose, kitoje veikloje.
„Mes nemažai gaudavome medžiagos apie asmenis, kurių bylų pas mus nebuvo. Jie („Memorial“ – BNS) daug dirbo, kai dar buvo įmanoma, su kalinių bylomis. Kalinys, kuris buvo suimtas, teisiamas turėjo baudžiamąją bylą – tokią, kokios pas mus saugomos Ypatingajame archyve, o kai jis patekdavo į lagerį, ten buvo kuriama kita byla. Jose būdavo labai daug duomenų, kurių mums labai reikėjo, ypač tuo laikotarpiu, kai žmonės ieškojo informacijos apie savo artimuosius, žuvusius, mirusius, kalėjusius gulago platybėse. Jie padėdavo mums rasti ir išaiškinti sudėtingus atvejus“, – BNS pasakojo B. T. Burauskaitė.
„Sunku įsivaizduoti, koks tai svarbus darbas ir kaip svarbu bendradarbiauti tokioms organizacijoms, kaip mūsų centras ar „Memorial“, – tvirtino ji.
Žinodama, kokia sudėtinga situacija Rusijoje, pastaraisiais metais vengiau bendrauti su jais, kad jų neapkaltintų nebūtais dalykais.
Buvusi Genocido centro vadovė teigė, kad šios organizacijos darbuotojai dirbdami lageriuose, kalėjimuose, ieškodami žudynių vietų yra surinkę daug istorinių eksponatų, artefaktų, archeologinės medžiagos.
„Koks likimas yra tos medžiagos, niekas nežino“, – sakė ji.
Anot B. T. Burauskaitės, po „Memorial“ uždarymo negreit atsiras kita panaši tokio pajėgumo organizacija.
„Žinodama, kokia sudėtinga situacija Rusijoje, pastaraisiais metais vengiau bendrauti su jais, kad jų neapkaltintų nebūtais dalykais. Jie sakė, kad kol esame laisvi, tą darbą dirbsime“, – prisiminė buvusi LGGRTC generalinė direktorė.
„Memorial“ yra seniausia Rusijos teisių gynimo organizacija. Ji įkurta 1989 metais, prieš Sovietų Sąjungos subyrėjimą. Tarp grupės steigėjų buvo Nobelio taikos premijos laureatas, disidentas Andrejus Sacharovas, garsus žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas.
Rusijos Aukščiausiasis Teismas antradienį nurodė uždaryti organizacijos centrinį padalinį „Memorial International“ dėl anksčiau grupei suteikto „užsienio agento“ statuso pažeidimų, konkrečiai – kad ne visos jos publikacijos žymėtos atitinkama etikete, kaip reikalauja įstatymas.
Rusijos generalinė prokuratūra per antradienį vykusį teismo posėdį kaltino „Memorial“, dešimtmečius tyrusį stalinizmo nusikaltimus, pastangomis pateisinti „nacių nusikaltėlius“ ir vaizduoti Sovietų Sąjungą kaip teroristinę valstybę.
-
T. Venclova: „Memorial“ uždarymas – pasaulinis skandalas 7
„Memorialas“ pirmiausia palaikydavo Rusijoje atmintį apie aukas, apie nelaimes, apie represijas, bet ir tuo pačiu jis darė, ką galėjo, jog parengtų Rusiją teisinei visuomenei, teisinės visuomenės įsigalėjimui. Tas jo darbas buvo tikrai labai svarbus daug metų“, – antradienį BNS sakė T. Venclova, pažinojęs „Memorial“ vadovus ir su jais bendradarbiavęs.
„Tai viena iš labiausiai reikšmingų istorine ir juridine prasme organizacijų pastarųjų dešimtmečių Rusijoje“, – pridūrė jis.
„Tai, kas padaryta dabartinės Rusijos valdžios, dabartinių Rusijos teismų, kurie nėra nepriklausomi, tai yra pasaulinis skandalas. Pasaulinė viešoji nuomonė turėtų į tai reaguoti, ir, be abejo, reaguos“, – tvirtino rašytojas.
Taip jis kalbėjo Rusijos Aukščiausiajam Teismui nusprendus uždaryti „Memorial“, laikomą autoritetingiausia žmogaus teisių organizacija šalyje.
Tai, kas padaryta dabartinės Rusijos valdžios, dabartinių Rusijos teismų, kurie nėra nepriklausomi, tai yra pasaulinis skandalas.
Anot T. Venclovos, šiuo sprendimus suduotas skaudus smūgis visuomenei, tačiau jis neabejojo, kad „Memorial“ darbas bus tęsiamas.
„Dabar bus tokia spraga. Bet manau, demokratai vis tiek ką nors sugalvos“, – sakė jis.
„Aš nepriklausau tiems, kurie mano, kad padėtis yra beviltiška, kad Rusijoje niekada nebus demokratijos. Manau, kad bus, kaip ir buvo keletą metų po Sovietų Sąjungos žlugimo. Bet to reikės palaukti“, – kalbėjo T. Venclova.
Jis pasakojo šiek tiek pažinojęs vienus iš „Memorial“ įkūrėjų Andrejų Sacharovą, Sergejų Kovaliovą.
„Geriau pažinojau Arsenijų Roginskį, „Memorial“ vadovą, kuris prieš ketverius metus pasimirė. Susipažinau su juo Tartu universitete, jis buvo profesoriaus J. Lotmano mokinys, aš irgi buvau, mes bendravome. J. Lotmanas jau tada sakė, kad prie jo (A. Roginskio – BNS) rankų „prilimpa“ įdomūs dokumentai“, – prisiminimais dalijosi T. Venclova.
„Arsenijus Roginskis vėliau visiškai pateisino šitą J. Lotmano nuomonę. Prie jo rankų pradėjo „lipti“ nebe XVIII ar XIX amžiaus pradžios dokumentai kaip Tartu vyko, bet XX amžiaus dokumentai. Jis nepaprastai daug padarė atskleisdamas Stalino ir vėlesnių laikų nusikaltimus, represijas. Ir ne tik Rusijoje, bet ir kituose kraštuose, taip pat ir Lietuvoje“, – BNS sakė rašytojas.
Anot jo, bet kuriuo atveju „Memorial“ darbai niekur nedings, nes dokumentai, jų kopijos, tyrimai saugomi ne tik Rusijoje, bet ir užsienyje.
„Memorial“ yra seniausia Rusijos teisių gynimo organizacija. Ji įkurta 1989 metais, prieš Sovietų Sąjungos subyrėjimą. Tarp grupės steigėjų buvo Nobelio taikos premijos laureatas, disidentas A. Sacharovas.
Rusijos Aukščiausiasis Teismas nurodė uždaryti organizacijos centrinį padalinį „Memorial International“ dėl anksčiau grupei suteikto „užsienio agento“ statuso pažeidimų, konkrečiai – kad ne visos jos publikacijos žymėtos atitinkama etikete, kaip reikalauja įstatymas.
Rusijos generalinė prokuratūra per antradienį vykusį teismo posėdį kaltino „Memorial“, dešimtmečius tyrusį stalinizmo nusikaltimus, pastangomis pateisinti „nacių nusikaltėlius“ ir vaizduoti Sovietų Sąjungą kaip teroristinę valstybę.
-
„Freedom House“ atstovas Lietuvoje: uždarydama „Memorial“ Rusija naikina savo sąžinę 5
Taip jis kalbėjo Rusijos Aukščiausiajam Teismui antradienį priėmus sprendimą uždaryti šią autoritetingiausią žmogaus teisių organizaciją šalyje.
„Jei galima taip vaizdžiai pasakyti, tai „Memorial“ yra tam tikras Rusijos sąžinės simbolis, o būtent tai ir yra naikinama“, – BNS sakė politologas.
Rusijos teismas tokį sprendimą teigia priėmęs dėl anksčiau grupei suteikto „užsienio agento“ statuso pažeidimų, konkrečiai – kad ne visos jos publikacijos buvo žymimos atitinkama etikete, kaip reikalauja įstatymas.
„Memorial“ su kaltinimais nesutinka ir ir tvirtina, kad uždarymui nėra teisinio pagrindo.
Baiminasi Baltarusijos scenarijaus
V. Jurkonio teigimu, Kremlius „turi didelių problemų tiek su istorine atmintimi, tiek su žmogaus teisėmis“.
„Kremlius išjungia šviesą žmogaus teisių organizacijoms. Tai nėra proceso pradžia ir, įtariame, kad nėra ir proceso pabaiga“, – aiškino jis.
Pasak jo, ribojant nevyriausybinių organizacijų veiklą atveriama nauja erdvė represijoms prieš pilietinę visuomenę.
Jei galima taip vaizdžiai pasakyti, tai „Memorial“ yra tam tikras Rusijos sąžinės simbolis, o būtent tai ir yra naikinama.
„Šiuo sprendimu žmogaus teisių represijos ir bandymas riboti pilietinės visuomenės veiklą įgauna vis daugiau panašių bruožų su Baltarusija“, – kalbėjo „Freedom House“ atstovas.
„Jei Baltarusijoje viską, kas gyva, bandoma sulyginti su asfaltu, tai „Memorial“ uždarymas yra kažkuo panašus į tuos procesus, kur pilietinę visuomenę bandoma išmesti į užribį“, – pridūrė jis.
Politologo teigimu, Baltarusija Kremliui yra „tam tikra autoritarizmo laboratorija“.
V. Jurkonio teigimu, Kremlių išgąsdino pilietinės visuomenės protestai ir akcijos Baltarusijoje, jų baiminamasi ir Rusijoje, kur „vyksta permainos, ypač jaunimo gretose“.
„Rusija vis labiau užsidaro“
Veiksmai prieš „Memorial“ sukėlė didelį pasipiktinimą tiek Rusijoje, tiek Vakaruose, kai pastarųjų santykiai su Maskva tapo dar labiau įtempti dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos.
Nors „Memorial“ daugelį metų patyrė spaudimą, sprendimas uždaryti jos organizacijas būtų buvęs neįsivaizduojamas prieš kelerius metus, teigia ekspertai.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kuris Rusijoje yra galutinis ir neskundžiamas, yra iki šiol smarkiausias smūgis organizacijai, sovietų disidentų įkurtai 1989 metais sovietų disidentų.
„Memorial“ yra griežtos struktūros neturinti organizacija, sudaryta iš virtinės regionuose registruotų grupių. „Memorial International“ tvarko šio tinklo gausius archyvus Maskvoje ir koordinuoja grupės veiklą.
V. Jurkonio teigimu, ši organizacija Sovietų Sąjungos laikais „atrodė kaip tam tikras šviežias oro gurkšnis“.
„O dabar atrodo, kad Rusija vis labiau užsidaro, tampa vis labiau priešiška tiems idealams, kuriuos puoselėjo ir propagavo vieni žymiausių Rusijos žmonių: akademikas Sacharovas, „Memorial“ vadovai“, – dėstė politologas.
Pasak jo, tokie įvykiai leidžia kalbėti ne apie autoritarizmą, o apie totalitarizmą Rusijoje.