Projektas „Menas be stogo“ gimė 2020 m., po pirmojo karantino, siekiant padėti dėl pandemijos nukentėjusiems menininkams ir uždarytoms galerijoms. Ši Vilniaus miesto savivaldybės ir lauko reklamos kompanijos „JCDecaux Lietuva“ iniciatyva sulaukė rekordinio kūrėjų susidomėjimo bei miestiečių įsitraukimo, kurie leidosi į meno paieškas netikėtose miesto vietose. Kaip ir pernai, visus projekte pristatomus meno kūrinius galima įsigyti tiesiai iš menininkų arba jiems atstovaujančių galerijų – virtualioje galerijoje nurodytos jų kainos, svyruojančios nuo kelių dešimčių iki 10 tūkst. eurų.

„Nors visos galerijos veikia ir jų Vilniuje tik gausėja, tačiau menininkų aktyvumas atsiliepiant į mūsų kvietimą įrodo, kad poreikis menui išeiti į gatves išliko. Kol toks poreikis bus – tol tęsime projektą“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Projekto svetainėje menasbestogo.lt rodomas Vilniaus centro žemėlapis, leidžiantis lengvai rasti visą šimtą projekto partnerių, lauko reklamos bendrovės „JCDecaux Lietuva“, stendų su meno kūriniais. Tikimasi, kad vilniečiai iki liepos 31 d. spės pamatyti visus mieste eksponuojamus darbus.

Dalyvavimas projekte „Menas be stogo“ nemokamas, visus kūrinių spaudos ir eksponavimo kaštus padengė projekto organizatoriai – Vilniaus miesto savivaldybė, lauko reklamos bendrovė „JCDecaux Lietuva“ ir prekybos tinklas „Iki“. Su meno kūriniais Vilniaus centre susipažinti bus galima iki liepos 31 d., tačiau virtuali galerija menasbestogo.lt veiks visus metus.

Konkursas „Menas be stogo atgyja“ vyko net tris savaites, jo metu visų susidomėjusiųjų bendru balsavimu išrinkti trys geriausi darbai: architekto, menininko ir dėstytojo Daliaus Regelskio darbas „Jono Meko skersvėjis“, tapytojos Adelės Liepos Kaunaitės „Tylos miestas“ ir dailininko Mariaus Jonučio darbas „Sriuba“.

Įkvėpimo semiasi iš senosios architektūros

Vienas iš konkurso laureatų D. Regelskis pasakoja, kad menas jo gyvenimą lydi nuo pat vaikystės, o vėliau jis ne tik baigė mokslus Vilniaus dailės akademijoje, bet ir joje dėstė 12 metų.

D. Regelskis įkvėpimo semiasi iš žmonių, bendravimo, aplinkos, kelionių, tačiau ypač jį įkvepia senoji architektūra.

„Nuo jaunų dienų esu pamišęs dėl Vilniaus senamiesčio. Mėgau ir mėgstu jį piešti, ir lig šiol piešiu. Nors mane visada traukė grafika, tapyba, tačiau senamiesčio piešimas įkvėpė stoti į architektūrą, o ir užaugau Vilniuje, Architektų gatvėje. Konkrečiai šiame darbe vaizduojama senamiesčio vieta – vienas mano mėgstamiausių greitų senamiesčio praėjimų. Anksčiau labai mėgdavau vaikščioti vien kiemais ir taip sutrumpinti kelią. O šis praėjimas buvo vienas mano mėgstamiausių, nes nuo Dailės akademijos galėjai staigiai atsidurti Užupio viduryje“, – pasakoja D. Regelskis.

Nuo jaunų dienų esu pamišęs dėl Vilniaus senamiesčio. Mėgau ir mėgstu jį piešti, ir lig šiol piešiu.

Šis dalininko darbas yra nutapytas 2003-iaisais. Jį tapant šis praėjimas dar buvo bevardis, o 2010-aiais jam oficialiai suteiktas Jono Meko skersvėjo vardas. D. Regelskio manymu,  tokie projektai, kaip „Menas be sienų atgyja“ – labai reikalingi ir jis džiaugiasi, kad pavyko ne tik jame dalyvauti, bet ir laimėti.

„Labai smagu nugalėti, labai džiaugiuosi, kad tiek žmonių balsavo, sulaukiau didelio palaikymo ir iš draugų, kolegų ir tiesiog nepažįstamų žmonių. Viena įdomiausių šio projekto detalių yra ta, jog prekybos tinkle atsiras atributika su mano piešiniu, manau, tai yra nuostabi idėja“, – sako menininkas.

Miškas suteikia kūrybinio polėkio

Šakių rajone gyvenanti tapytoja Adelė Liepa Kaunaitė pasakoja, kad menas ją taip pat lydi nuo pat mažų dienų. Ji užaugo itin meniškoje aplinkoje, nes jos tėtis taip pat yra dailininkas. A. L. Kaunaitė pasakoja, kad įkvėpimo semiasi iš gamtos: daug keliauja, vaikšto po miškus ir stebi šešėlius, krentančią šviesą. Jos darbas „Tylos miestas“ yra apie tai, jog žmonės turėtų mažiau kalbėti žodžiais ir daugiau – jausmais.

„Sužinojusi apie šį projektą iš karto nusprendžiau, kad reikia jame pasirodyti. Aš dalyvauju tik profesionaliuose konkursuose, o šis – būtent toks. Mano galva, kiekviena pergalė, kiekvienas dalyvavimas – padeda tolesnėje karjeroje. Juolab kad jame dalyvavo puiki menininkų komanda“, – sako A. L. Kaunaitė.

Paveiksle pavaizduota žmona

Dar vienas konkurso nugalėtojas Marius Jonutis, vilnietis, tačiau jau kelis dešimtmečius miestą į kaimą Prienų rajone iškeitęs dailininkas. Kaip pasakoja vyras, menas yra jo profesija ir  jį lydi dar nuo tada, kai gavo pirmuosius spalvotus pieštukus.

Marius Jonutis. / Organizatorių nuotr.

„Ketvirtoje klasėje įstojau į M. K. Čiurlionio menų mokyklą, paskui į Dailės akademiją. Įkvėpimo semiuosi iš visur – ką matau, tą ir piešiu. Kai tik užeina kokia mintis – bandau ją realizuoti“, – pasakoja jis. M. Jonučio darbas „Sriuba“ yra dalis 40-ies darbų serijos kaimo tema, o jo paveiksle – vaizduojama sriubą iš daržovių verdanti žmona.

„Kadangi gyvenu kaime, šis ciklas susidarė iš kaimiškų vaizdelių. Manau, kad žmonėms galėtų būti suprantama ir spalvinga. Gavęs pasiūlymą dalyvauti šiame projekte nedvejojau. Juk tokie projektai tikrai reikalingi“ , – pasakoja jis.

Projektas „Menas be stogo“ gimė prieš metus, po pirmojo karantino, siekiant padėti dėl pandemijos nukentėjusiems menininkams. Ši iniciatyva sulaukė rekordinio kūrėjų susidomėjimo bei miestiečių įsitraukimo, kurie leidosi į meno paieškas netikėtose miesto vietose. Kaip ir pernai, visus projekte pristatomus meno kūrinius galima įsigyti tiesiai iš menininkų arba jiems atstovaujančių galerijų – virtualioje galerijoje nurodytos jų kainos, svyruojančios nuo kelių dešimčių iki 10 tūkst. eurų.

„Šiemet vėl sulaukėme didžiulio menininkų susidomėjimo šiuo projektu, nors galerijos jau veikia – vadinasi, „Menas be stogo“ reikalingas ne tik pandeminėje realybėje. Miestui reikia meno, o menininkams reikia miesto, todėl projektas gyvuos ir toliau. Kviečiu miestiečius vasaros metu pasimėgauti menu Vilniaus gatvėse“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vienas iš projekto „Menas be stogo“ komandos narių, dalyvavusių atrenkant meno kūrinius, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis teigia, kad šiemet menininkai pateikė daug konkurencingų kūrinių.

Miestui reikia meno, o menininkams reikia miesto, todėl projektas gyvuos ir toliau.

„Projekte pamatysime ir naujų pavardžių, ir jau visiems gerai žinomų kūrėjų. Įdomu bus pamatyti, kaip kūriniai įsilies į miesto aplinką ir kokias naujas prasmes bei kontekstus jiems padiktuos urbanistinis peizažas“, – pasakojo V. Kinčinaitis.

„Meno kūriniai dažnai gimsta inspiruoti viešosios erdvės ir joje vykstančių patirčių, o vėliau jie uždaromi į galerijas. Todėl šis projektas suteikia kūrėjams daugiau galimybių būti pamatytiems ir išgirstiems, nes „Menas be stogo“ tampa galerija, kuri neturi sienų ir veikia visą parą. Tikiuosi, kad ir šiemet dalis kūrinių ras naujus namus ir šeimininkus“, – teigė lauko reklamos kompanijos vadovė Žaneta Fomova.

Dalyvavimas projekte „Menas be stogo“ nemokamas. Su meno kūriniais Vilniaus centre susipažinti bus galima iki rugpjūčio 1 d., tačiau virtuali galerija veiks ir vėliau.

Po pirmojo „Menas be stogo“ projekto net 7 proc. kūrinių buvo įsigyta, o kai kurie menininkai sulaukė naujų užsakymų arba vertingų partnerysčių pasiūlymų.

„Geriausias kovos su pandemija patirtis turime perkelti į tolimesnį gyvenimą – būtent todėl šis meninis projektas, savotiškas Vilniaus metodo atspindys, tęsia gyvavimą ir tuomet, kai pandemija iš lėto traukiasi. Miestui reikia meno, o menininkams reikia miesto – todėl ši simbiozė puikiai prigijo“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Praėjusiais metais projektas vos per keletą dienų sulaukė daugiau nei 500 menininkų paraiškų. Šimtas kūrinių buvo atrinkti ir eksponuoti mieste esančiose lauko reklamos plokštumose, o dar keli šimtai kūrinių buvo rodyti virtualioje galerijoje, kuri veikė visus metus. Šis principą projektas išlaikys ir šiemet. „Menas be stogo“ su naujais kūriniais startuos liepos viduryje ir tris savaites mieste bus galima išvysti 100 skirtingų kūrinių, kurie kviesi apsilankyti ir virtualioje galerijoje, o pastaroji veiks visus metus.

„Mūsų komanda nuosekliai remia ir palaiko meno lauką, tačiau pradėdami ši projektą neįsivaizdavome, kad jis sulauks tokio didelio menininkų įsitraukimo. Vienas iš projekto tikslų buvo ir yra –  kurti glaudesnį žmonių santykį su menu. Todėl džiugiu, kad miestiečiams ši iniciatyva patiko, nes jau pernai sėkmingai buvo įsigyta projekto dalyvių kūrinių. Tikiuosi, kad ir šiemet žmonės atras savo favoritus, kurie papuoš jų namus“, – teigia lauko reklamos kompanijos vadovė Žaneta Fomova.

Dalyvavimas projekte nemokamas. Projekte kviečiami dalyvauti visi profesionalūs menininkai arba jiems atstovaujančios galerijos.