Freskos-mozaikos magistrantūrą̨ Vilniaus dailės akademijoje baigusios neformalaus menininkų judėjimo „SinThesis Gang“ dalyvės kūryba jau yra sulaukusi pripažinimo. Jaunojo tapytojo publikos prizo 2015 m. laimėtoja, aktyvi personalinių ir grupinių parodų dalyvė tapybą derina su kitomis išraiškos formomis – aktyviai kuria instaliacijos, įvairius meninius projektus, gatvės meną.

Šįkart G. Lukaitės parodoje gamta kerta biurų sienas ir sukuria intriguojančią kelionę miško takais. Verslo centre eksponuojamą perregimų drobių panoramą tapytoja papildo salomis iš vasaros spyglių, medžių lapų, žievės. Žiūrovai kviečiami aktyviai dalyvauti ir tapti šios instaliacijos dalimi.

Gamtos takus autorė gretina su kelione savęs pažinimo link, o šio ciklo paveikslus vadina gamtaforomis. Tai gamtos vaizdai su paslėptomis aliuzijomis, metaforomis į keliaujančios „psiche“ (liet. siela) potyrius. Paveiksluose ir jų pavadinimuose slypi datų, vietų, prisiminimų ir patirčių užuominos.

Gamtafora.

Pastaruoju metu savo idėjas G. Lukaitė perteikia tapydama medžių motyvus. Kurdama ji remiasi miško ekologijos profesorės Suzanne Simard atliktų mokslinių tyrimų išvadomis, kad miškas – tai sudėtingos, kompleksinės tinklinės sistemos, kurios jungia medžius. Tinklai, pasak tyrėjos, suteikia grįžtamąjį ryšį ir lemia medžių bendruomenės atsparumą, primena žmonių bendruomenes ir šeimas. Miškas nėra „pulkas medžių“, kurie konkuruoja tarpusavyje, jis yra ypatingai kooperatyvus.

„Gamta mane traukia kaip terapinė erdvė, kurioje kiekvienas galime nurimti ir pasikrauti energijos. Parodas mėgstu įvietinti, t. y. ekspoziciją sukurti konkrečiai erdvei. Jas papildau objektais, kurie vizualizuoja perėjimus tarp tapybos ir gamtos. Šioje išskirtinai „Baltic New Art“ erdvei pritaikytoje parodoje laukiu smalsaus žiūrovo, kurį kviesiu pasinerti į Godynes – patirti mano užkoduotą, paslapčių pripildytą miško suvokimą miesto kontekste“, – pristato parodą menininkė.

Pasak menotyrininko Igno Kazakevičiaus, G. Lukaitės kūriniai išsiskiria dėmesiu gamtai, kurią ji tyrinėja su ypatingu susidomėjimu.

Žalioji giria.

„Daugelis jaunosios kartos tapytojų kūriniuose polemizuoja su kultūros reiškiniais, tapybos istorija ar net su pačia tapyba, o Godos kūryba šiame kontekste išskiria tuo, kad koncentruojasi į gamtos materiją, darną ir energijas. Dailininkės drobėse natūra tampa ne peizažu, landšafto studija, ne realistiniu vaizdu, bet savotišku gyvu organizmu, kuris simbolizuoja gamtos jėgą, cikliškumą ir harmoniją. Kitą vertus, Godos darbus galima suprasti kaip atsaką į sparčiai kintančią „pasaulio kultūrą“ bendrąja prasme, interpretuoti kaip pasiūlymą stabtelėti, paklausti savęs, kur link aš einu?“ – sako I. Kazakevičius.

Kas? Tapytojos G. Lukaitės kūrybos paroda „Miško terapija“.

Kur? Meno agentūros „Baltic New Art“ ekspozicinėje erdvėje (BLC pastato A korpusas, K. Donelaičio g. 60, Kaunas).

Kada? Iki kovo 10 d., pirmadienį–sekmadienį, 11–18 val.