-
Gyvenimas neturi juodraščio (Metų klaipėdietės rinkimai) 6
Apie darbą
Manau, gražiausias gyvenimo šokis yra tada, kai protas veda, o širdis atsiduoda. Taip gyvenant ir dirbant, žiūrint į priekį, tai ne tik veda, bet ir "veža". Tada dirbi, negalvodamas apie atlygį, nes visada jaučiuosi už tai skolinga gyvenimui. Tik tai, ką atiduodi, lieka amžinai tavo. Savo kelią vilkėdama baltu chalatu pradėjau nuo slaugytojos darbo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Gydytojos darbą pradėjau dirbti 2004 m. Klaipėdoje, baigusi medicinos magistrantūros ir internatūros studijas Kauno medicinos universitete. Vėliau Vilniaus universiteto Medicinos fakultete baigiau fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rezidentūros studijas.
Esu laiminga dirbdama Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, kurioje sveikatos priežiūros paslaugas teikia aukštos kvalifikacijos jauni ir jau profesinę patirtį sukaupę gydytojai, slaugytojos, kiti savo darbą išmanantys specialistai. Puikiai suremontuoti ligoninės pastatai, jaukiai įrengtos naujojo korpuso patalpos. Modernia aparatūra čia diagnozuojamos ir gydomos įvairios patologijos, atliekamos sudėtingos operacijos ir kitos medicininės intervencijos.
Susidūrus su liga, skausmu, paciento ir jo artimųjų dvasiniais išgyvenimais, nepakanka vien medicininio ištyrimo, vaistų išrašymo, procedūrų atlikimo. Teikiant pagalbą, ne mažiau svarbus kiekvienam pacientui tinkamai parodytas dėmesys, atidumas, laiku ištartas gydantis žodis, galintis suteikti viltį ir tikėjimą. Todėl svarbus viso medicinos personalo sklandus komandinis darbas, paremtas tarpusavio pagarba ir supratimu.
Apie šeimą
Gimiau daugiavaikėje gydytojos ir radijo inžinieriaus šeimoje. Kadangi buvau jauniausias vaikas ir augau tarp vyresnių brolių, man niekada netrūko pamokymų ir patarimų. Tėvai mums skiepijo kuklumą, vidinį padorumą, pareigos jausmą, mokė atjautos, dėkingumo, kantrumo, darbštumo, patriotiškumo. Kartu su vyru, žengdami koja kojon, auginame du mokyklinio amžiaus vaikus. Juos mokome tų pačių dalykų, kurių išmokome iš savo mylinčių tėvų ir senelių.
Apie pomėgius
Nors su šeima mėgstame keliauti, niekur pasaulyje neradau tokios jūros, kuri taip gerai suprastų mūsų širdžių kalbą, taip puikiai gydytų jos žaizdas. Tik čia, po sava žvaigždėta padange, galiu lengviau atsikvėpti. Tik čia, basomis eidama putota Baltijos jūros pakrante, žarstydama auksinį pajūrio smėlį, galiu geriau suvokti save. Man tai vienas didžiausių malonumų.
Mano tėvai ir seneliai neturėjo žalingų įpročių, sveiką gyvenimo būdą perėmiau iš savo šeimos, kaip savaime suprantamą dalyką. Nuo mažens valią ir kūną grūdindavau stadione ar bėgiodama paupiu. Svaigindavausi tik muzika ir poezija. Rašiau. Grojau pianinu. Mėgdavau pasivaikščiojimus gamtoje. Tai niekur nedingo ir šiandien. Ateityje tam norėčiau turėti daugiau laiko.
Apie Klaipėdą
Klaipėda – mano gyvenimo miestas. Klaipėdoje gyvenu savo ilgiausią ir turiningiausią gyvenimo tarpsnį. Čia sukūriau šeimą. Klaipėdoje gimė ir auga mūsų vaikai. Čia dirbame ir esame laimingi.
Šeimoje juokaujame, kad Lietuvos sostine turėtų būti Klaipėda, nes ministerijas galima perkelti į bet kurį miestą, o jūros – ne. Pamilau ją dar vaikystėje. Ačiū tau, Klaipėda, kad ši meilė neliko be atsako.
Gyvenimo kredo
Gyvenimas neturi juodraščio. Nors jis yra laikinas, jo vertė – amžina. Gyvenimas nėra paprastas matematinis veiksmas, todėl jis negali būti išreiškiamas viena formule ir jame nebūna vienos tiesos. Kas vakar atrodė bevertis dalykas, rytoj jau gali tapti vertybe. Todėl dažnai sakau: branginkime, mylėkime, gyvenkime... Drąsiai. Čia ir dabar. Nes mūsų dienos, valandos, sekundės kaip begalinės jūros bangos, didingos ir nepakartojamos, būties slėpinių turtus dosniai atnašaujančios, viena paskui kitą vis kitokio vėjo genamos, milžinišku greičiu krantan ritasi, o jį pasiekusios neišvengiamai dūžta, kad visos alei vienos, savo galybę daužydamos, visiškai atsiduotų krantui, kurį mes vadiname gyvenimu.
Apie Metų klaipėdietę
Šį konkursą vertinu kaip gražią galimybę pasidžiaugti vieniems kitais, pastebėti šalia gyvenančių žmonių kartu nuveiktus darbus. Kiekvieno mūsų net ir mažiausi pasiekimai – visų klaipėdiečių bendri laimėjimai. Nes kas mes vieni be kitų? Žuvis be vandens. Paukštis be dangaus. Meilė be atsako. Žmogui reikia žmogaus. Kai tai supranti, nebelieka svetimų, nelieka svetimo skausmo. Todėl gyvendami ir dirbdami viename mieste turime ne tik gražiai sugyventi vienas su kitu, bet ir gyventi vienas dėl kito.
-
Privertė širdutę nesustoti (Metų klaipėdietės rinkimai) 15
Apie darbą
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbu jau 18 metų. Pradėjau Nervų ligų skyriuje, paskui pagimdžiau ir auginau pirmąją dukrą, o kai reikėjo grįžti į darbą, gavau pasiūlymą dirbti Naujagimių patologijos ir neišnešiotų naujagimių skyriuje. Džiaugiuosi, kad aplinkybės susiklostė būtent taip, nes puikiai sutariame su bendradarbiais, esame tikra komanda. Gera, kad čia nėra atskirties tarp gydytojų ir slaugytojų ar padėjėjų. Ką tik gimę mažyliai, kuriems reikia pagalbos, pirmiausia atsiduria naujagimių Reanimacijos skyriuje, kai jų būklė tampa stabili ir jie būna pasiruošę gyventi savarankiškai, juos perkelia į mūsų skyrių. Dažniausiai – tai anksčiau gimę ar kokių patologijų, infekcijų turintys vaikučiai.
Prisimenant vaikelio istoriją, kaimynas vedžiojo šuniuką, tas ėmė uostinėti patvoryje gulintį rankšluostį. Šeimininkas pažiūrėjo, koks tai daiktas, pamatė naujagimį ir paskambino man. Paėmiau jį, buvo šaltas kaip ledukas, pakišau sau po marškiniais, masažavau širdutę, ir jis atsigavo. Kaimynas jį pavadino Justuku, aš suteikiau jam savo pavardę. Visa laimė, kad ta naktis buvo viena šiltesnių. Tikroji mama neapsireiškė, taip ir liko nežinoma, kas ją pastūmėjo atsikratyti sūnaus. Dabar berniukas turi jį mylinčius tėvus, todėl jo pavardė pasikeitė. Mes bendraujame, naujieji tėvai mane ir mano kaimyną pakvietė į pirmąjį Justuko gimtadienį. Auga labai gražus ir sveikas berniukas, visa šeima laiminga. Kai jį pamatau, vis atmintyje sugrįžta ta diena, kai jį radome. Neslėpsiu, buvo labai daug streso. Be galo džiaugiuosi, kad viskas taip gerai baigėsi.
Apie šeimą
Mano vyras tarnauja Karinėse jūrų pajėgose. Kartais jis išvyksta į tarptautines misijas, vienoje jų praleido septynis mėnesius. Prisipažinsiu, išlydėti į misiją baisu. Kiekviename darbe gali atsitikti nelaimė, bet toks vyro darbas kelia man kur kas daugiau nerimo. Į kiekvieną neramumą pasaulyje reaguoju kur kas jautriau. Mano vyras – labai pareigingas, ambicingas, jis į misijas vyksta nedvejodamas. Turime dvi dukras. Ugnei – jau 17 metų, Viltė – 12-os. Jau nerimauju dėl to, kad vyresnėlė dar neapsisprendė, kuo norėtų tapti. Bandau ją sudominti medicinos mokslais, bet ji kol kas intereso nerodo. Tiesą sakant, ir pati neketinau tapti medike. Stojau į Pedagogikos universitetą, nepasisekė, tada pasirinkau Klaipėdos medicinos mokyklą. Vėliau Klaipėdos universitete įgijau bakalauro diplomą.
Apie pomėgius
Mėgstu aktyviai leisti laiką, noriai sportuoju. Mėgstu šokti, lankau linijinių šokių grupę H.Zudermano mokykloje. Susirenka labai smagi moteriška kompanija, mielai pabendraujame. Vasarą, aišku, vilioja dviračiai, poilsis prie jūros. Mėgstu vakaroti su knyga rankose. Kartais įninku į filosofinio turinio kūrinius, kartais patraukia aštraus siužeto knygos, o neseniai su malonumu dar kartą perskaičiau J.Avyžiaus romaną "Sodybų tuštėjimo metas".
Apie Klaipėdą
Į Klaipėdą atvykau iš gražios Juknaičių gyvenvietės Šilutės rajone. Mano tėvai atvažiavo į sovietmečiu klestėjusius, pavyzdinius Juknaičius iš Tauragės. Tėvelių nebeturiu, bet labai džiaugiuosi savo šeima, turiu dvi seseris. Į Juknaičius nuvažiuoju tik aplankyti kapų. Mano vyras – klaipėdietis. Nuo vaikystės svajojau gyventi uostamiestyje. Pamenu, dar mokantis mokykloje, auklėtoja mus atveždavo į Klaipėdą, lankydavome Muzikinio teatro spektaklius. Man Klaipėda jau tada buvo labai artima. Džiaugiuosi, kad viskas atsitiko, kaip svajojau. Man čia viskas tinka ir patinka. Niekada nesutiksiu, kad čia nuobodu, kad miestas miręs, man čia užtenka veiksmo ir renginių.
Gyvenimo kredo
Man labai patinka Vaižganto parašyta mintis, kurią, vos pradėjusi mokytis medicinos mokykloje, išgirdau iš psichologijos dėstytojos: "Jeigu nori būti laimingas, laimę nešk kitiems, tik tada ji paslaptingai grįžta mums patiems." Aišku, kiekvienam laimės neatnešime, manau, kad daryti gera ne visada kiekvienas gali, bet nedaryti blogo – visada. Tuo ir stengiuosi vadovautis. Jeigu yra galimybė padaryti kažką gero, neabejodama to imuosi.
Apie Metų klaipėdietę
Dauguma moterų tiesiog tyliai dirba, nors daro ypatingus darbus. Todėl daugybės jų žmonės nemato, nepastebi, gal kartais joms trūksta palaikymo. Metų klaipėdietės konkursas yra puiki proga atskleisti ir parodyti tokias moteris, jas paskatinti, padėkoti. Kiekvienais metais taip galima atrasti vertų visų klaipėdiečių pagarbos moterų.
-
Metų klaipėdietės rinkimuose – ypatinga intriga 15
Visoms – vienodi klausimai
Vakar konkursas įžengė į paskutinįjį etapą – suskaičiuoti balsai lėmė konkurso finalininkių šešetuką.
Jau nuo šiandien galima balsuoti už moterį, kuri, kiekvieno klaipėdiečio manymu, iš šešių pretendenčių yra verčiausia garbingo Metų klaipėdietės titulo.
Kiekviena pretendentė bus pristatoma dienraščio "Klaipėda" puslapiuose, joms visoms bus pateikti vienodi klausimai, o atsakydamos į juos moterys padės balsuojantiesiems apsispręsti.
Konkurso laimėtoja bus paskelbta kovo 5-osios vakarą iškilmingame renginyje, vyksiančiame Klaipėdos dramos teatre.
Dėkingumas medikėms
Kol vyko balsavimas, dienraščio interneto svetainėje kasdien buvo skelbiami balsavimo skaičiai.
Sprendimas: šį kartą konkurso komisija vos per kelias minutes apsisprendė ir savo balsą atidavė N.Sliužinskienei. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Paskutinė diena, kaip dažnai būna, pažėrė netikėtumų. Juos atskleidė I.Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų skyriuje buvusi balsadėžė.
Įsivaizduoju, kad komisijos pasirinkimas deleguoti vieną moterį į finalinį konkurso etapą yra savotiška nominacija ir rodo jai didžiulę visų penkių komisijos narių pagarbą.
Pasirodo, paskutinę balsavimo dieną į biblioteką atėję žmonės atnešė pluoštus iš laikraščių iškirptų kuponų ir taip pakoregavo balsavimo rezultatus.
Suskaičiavę balsus dienraščio darbuotojai skelbia, kad į paskutinį konkurso etapą pateko medikės Gražina Mažrimienė ir Jūratė Rekašienė.
G.Mažrimienė yra Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultacinės poliklinikos vadovė ir fizinės medicinos bei reabilitacijos gydytoja. Jos pavardę į sąrašą įrašę žmonės pažymėjo begalines šios moters pastangas profesinėje veikloje teikiant paslaugas klaipėdiečiams. Ją žmonės apibūdina kaip itin nuoširdžią, dėmesingą ir pagarbią kiekvienam pacientui.
Gražina Mažrimienė
J.Rekašienė yra Klaipėdos universitetinės ligoninės Akušerijos ginekologijos departamento bendrosios praktikos slaugytoja. Ji buvo ta moteris, kuri, pakviesta kaimyno, nuo žemės pakėlė sušalusį naujagimį, kurį naktį kažkas paliko sušalti. Moteris nė akimirkos nesuabejojo ir ėmė svetimą gyvybės ženklų beveik nerodantį vaikelį šildyti savo kūnu. Pasikišusi po marškiniais J.Rekašienė išgelbėjo naujagimiui gyvybę.
Jūratė Rekašienė
Pastebėjo ypatingą požiūrį
Pirmą kartą konkurse dalyvauja ir į jo finalą klaipėdiečių sprendimu pateko teisėsaugos atstovė – Klaipėdos apylinkės prokurorė Gina Skersinskytė. Klaipėdiečiai įvertino jos indėlį demaskuojant milžinišką įmonės "Grigeo Klaipėda" taršą. Mažų vaikų turinti moteris intensyviai dirbo, kad būtų atskleista visą Lietuvą sujaudinusi neteisėta veikla.
Gina Skersinskytė
Nacionaliniais apdovanojimais įvertintos šokio pedagogės, choreografės, šiuolaikinio šokio kūrėjos ir skleidėjos Agnijos Šeiko triūsas klaipėdiečių matomas kasmet. Daug metų jos pavardė įtraukiama į konkurso pretendenčių sąrašą. Moteris yra sukūrusi per 30 įvairių šokio spektaklių, kompozicijų, šokio operų, projektų vaikams Lietuvoje ir užsienyje.
Agnija Šeiko
Klaipėdiečiams ypač įsiminė A.Šeiko kuriami spektakliai-ekskursijos, padedančios atskleisti įdomiausius miesto praeities puslapius ir parodyti juos įtaigia, be galo įsimintina forma.
Pirmą kartą konkurso istorijoje klaipėdiečiai pažymėjo daugiabučių namų bendrijos vadybininkės triūsą. Gyventojai dažniausiai būna itin reiklūs šios profesijos atstovams. Regina Zavjalova sulaužė stereotipus ir įsitikinimą, kad visiems įtikti neįmanoma. Ją pažįstantieji rašė, kad tai visą laiką skirianti žmonėms, aplinkai moteris, besistengianti, jog mūsų mieste būtų kuo švariau, o darbuotojai būtų patenkinti darbo sąlygomis.
Regina Zavjalova
"Metų klaipėdietės konkursas kasmet atskleidžia ir šio meto aktualijas. Šiemet ypač aktualu ne tik ypatingas nuoširdumas savo tiesioginiame darbe, bet ir ekologija, žmogiškas, jautrus poelgis ne tik savo profesinėje srityje", – pastebėjo S.Jokužys.
Komisija buvo vieninga
Pagal nusistovėjusią konkurso tradiciją, kaip ir ankstesniais metais, vieną pretendentę į finalinį konkurso etapą delegavo komisija.
Ją šiemet sudarė pernai Metų klaipėdiete išrinkta Skaistė Svidraitė, renginio garbės mecenato bendrovės "Mūsų laikas" valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas, konkurso partnerio "Sauliaus Jokužio leidyklos-spaustuvės" vadovas Saulius Jokužys, Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys, dienraščio "Klaipėda" direktorius Vidas Milkevičius.
Rimantas Cibauskas / Redakcijos archyvo nuotr.
Peržvelgęs sąrašą kiekvienas komisijos narys ant lapelio užrašė savo favoričių numerius.
Šiemet komisijos darbas buvo kaip reta sutartinis, lapeliuose kartojosi tie patys skaičiai.
Dar kartą paėmę lapelius komisijos nariai turėjo pasirinkti vieną iš dviejų dažniausiai pasikartojusių.
Šį kartą visi nusprendė vienodai – į šešetuką komisija išrinko Klaipėdos etnokultūros centro vadovę Nijolę Sliužinskienę.
Atlieka nelengvą misiją
Visi penki komisijos nariai pažymėjo, kad N.Sliužinskienė ir jos komandos darbai jau garsina Klaipėdą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Nijolė Šliužinskienė
Kalbėdamas apie savo pasirinkimą leidėjas S.Jokužys pažymėjo, kad mums dabar labai svarbu nepaskęsti kosmopolitinėje erdvėje, kur pilna naujadarų, "blogadarų" ir kitų neigiamų dalykų.
Dukart mūsų mieste surengtas tarptautinis nematerialiojo kultūros paveldo festivalis "Lauksnos" yra unikalus ne tik Europoje renginys. Jame klaipėdiečiams ir miesto svečiams pristatomas vertingiausias įvairių tautų kultūros palikimas, o tuo pat metu plačiai skleidžiama žinia ir apie Lietuvos nematerialias vertybes.
Daugybę metų etnocentras rengia tarptautinį folkloro festivalį "Parbėg laivelis", o kasdienė šios įstaigos veikla jau yra tapusi daugelio klaipėdiečių savotišku orientyru.
N.Sliužinskienės pavardę į konkurso dalyvių sąrašą įrašę klaipėdiečiai pažymėjo, kad plati etnocentro veikla vykdoma kuklų atlygį gaunančių darbuotojų jėgomis.
"Labai svarbu pagerbti žmogų, kol jis dar yra pajėgus dirbti, o ne tada, kai jis jau nueina nuo posto. N.Sliužinskienės asmenyje viso Klaipėdos etnokultūros centro veikla yra labai ženkli, mūsų komisija tai pamatė ir ilgai negalvojusi nusprendė atiduoti jai savo balsą. Klaipėdoje neturime įspūdingos architektūros, kuria galėtume palikti gilų įspūdį svečiams. Bet galėdamas parodyti saviems ir atvykstantiesiems nematerialųjį savo ir kitų šalių paveldą, miestas svečių akyse įgauna visai kitą veidą. Etnocentro rengiami festivaliai turi išliekamąją vertę. Tai yra didžiulis darbas, kurio kol kas, panašu, iki galo neįvertinome, – kalbėjo R.Cibauskas. – Įsivaizduoju, kad komisijos pasirinkimas deleguoti vieną moterį į finalinį konkurso etapą yra savotiška nominacija ir rodo jai didžiulę visų penkių komisijos narių pagarbą."
T.Juočys pažymėjo ir asmenines N.Sliužinskienės savybes. Su daugybe žmonių ir įstaigų vadovų bendrauti turintis teatro vadovas tikino retai sutinkantis tokių nuoširdžių ir korektiškų žmonių.
N.Sliužinskienė teigė sužinojusi, kad jos pavardė įrašyta į Metų klaipėdietės pretendenčių sąrašą tada, kai viena bendradarbė pasisakė už ją balsuojanti. Kasdien "Klaipėdą" skaitanti moteris tikino, kad jai kur kas įdomesnė laikraščio dalis, kurioje rašoma apie uostamiesčio aktualijas.
"Esu tikra, kad tai ne mano asmens įvertinimas, o darbo, kurį su puikia komanda dirbame. Tikiu, kad tai yra ne tik mūsų festivalių ir švenčių, bet ir kasdienių darbų įvertinimas, ir tuo labai džiaugiuosi", – teigė N.Sliužinskienė.
Sąlygos nesikeičia
Balsuoti, kaip ir ankstesnių konkurso etapų metu, galima iškirpus iš dienraščio ir užpildžius kuponą.
Jį reikėtų siųsti paštu, ant voko užrašius: Metų klaipėdietė, "Klaipėdos" laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, K centras, 92118 Klaipėda. Kuponus taip pat galima įmesti į balsadėžes redakcijos skyriuje arba I.Kanto viešosios bibliotekos Pempininkų skyriuje (Taikos pr. 81A). Vienas kuponas prilyginamas 10 taškų.
Be to, balsuoti galima ir internetu www.klaipeda.diena.lt/mk. Taip balsuojant vienas balsas prilyginamas vienam balui.
Be to, balsuoti galima ir trumposiomis žinutėmis. Lietuvoje žinutes reikėtų siųsti numeriu 1398 su tekstu: "MKL XX". XX kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. Žinutės kaina – vienas euras, viena žinutė prilyginama 10 balų.
Dienraštis "Klaipėda" dėkoja projekto rėmėjams: ilgamečiam Metų klaipėdietės rinkimų garbės mecenatui – nekilnojamojo turto valdymo įmonei "Mūsų laikas" bei pagrindiniam rėmėjui bendrovei "Švyturys-Utenos alus".
Kiti rėmėjai: lietuviško kapitalo integruotas medienos perdirbimo įmonių holdingas "Vakarų medienos grupė", "Danvitė Smile" – profesionalios aukščiausio lygio dantų gydymo, chirurgijos, ortodontijos, dantų profilaktikos ir grožio paslaugos, aplinkosaugos uoste sprendimus ir paslaugas teikianti įmonė "Parsekas", Klaipėdoje gaminami elektriniai autobusai "Dancer", Klaipėdos jūrų krovinių kompanija "Bega".
Partneriai: Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centras "Lazerklinika", "Vadasiga" – aukščiausios kokybės baldų prekybos lyderė, žinomų Europos baldų gamybos kompanijų atstovė, „S. Jokužio ledykla-spaustuvė“, reklamos specialistai „Dėmesio srautas“.
Renginį globoja Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.