metų posakis | kl.lt

Išrinkti 2020-ųjų lietuvių Metų žodis ir posakis – pandemijos atgarsiai 2

Išrinkti 2020-ųjų lietuvių Metų žodis ir posakis – pandemijos atgarsiai 2
Kaip atsiranda kandidatai į Metų žodį?

Vienos šalys remiasi žodžių vartojimo ir internetinių paieškų dažnumu, visuomenės siūlymais, kitos – žodžių dažnumo stebėsena, atsižvelgiant ir į žmonių siūlymus. Dėl Metų žodžio balsuoja specialistų komisijos arba ir specialistai, ir visuomenė. Yra šalių, be Metų žodžio dar renkančių jaunimo Metų žodį (pvz., lenkai), Metų sparnuotąjį posakį ir Metų antižodį (pvz., latviai). Vyksta ir kitokių rinkimų: Latvijoje – latviškiausio žodžio rinkimai (2020 m.), Lenkijoje – gražiausio lenkiško žodžio rinkimai (2019 m.).

Lietuviai renka Metų žodį ir Metų posakį

Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus Lietuvoje nuo 2017 m. rengia Lietuvių kalbos draugija (LKD), Lietuvių kalbos institutas ir vienas naujienų portalas. Metų žodžio ir Metų posakio kandidatus Lietuvoje visus metus siūlo visuomenė. Internetinio balsavimo sąrašus rengia ir portalui pateikia visuomeninė komisija. Joje dirba 8 LKD patvirtinti nariai: Lietuvių kalbos instituto doktorantė Agnė Aleksaitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto filologas, redaktorius Virginijus Gasiliūnas, vertėjas ir literatūros kritikas Laimantas Jonušys, portalo Alfa.lt vyr. redaktorius Ovidijus Lukošius, Vilniaus universiteto profesoriai bei LKD nariai Bonifacas Stundžia ir Kazimieras Župerka, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Ramūnas Terleckas ir LKD valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė. Internetinis balsavimas vyksta mėnesį: nuo sausio 20 iki vasario 20 d. Metų žodį ir Metų posakį renka ir komisija, ir visuomenė. Balsavimo rezultatai skelbiami vasario 21-ąją, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.

Žodžiai laimėtojai – melagiena ir kaukė

Šiemet ketvirtą kartą surengtuose Metų žodžio ir posakio rinkimuose Lietuvos visuomenė daugiausia balsų atidavė žodžiui melagiena, apibūdinančiam melagingas naujienas (angl. fake news), skleidžiamas ne tik per pandemiją ir ne tik apie ją. Šio žodžio, užfiksuoto prieš trejus metus, vartosena itin suaktyvėjo 2020 m., kai visuomenę užplūdo didžiulis srautas naujos informacijos ir buvo imtasi dekonstruoti melus apie koronavirusą, kaukes, skiepus ir pan. Melagiena, pasiūlyta panevėžietės Vaidos Batavičienės, internetiniame balsavime buvo nepavejama nuo pat pirmų balsavimo dienų. Antroje vietoje liko iškištanosis, komisijos turimais duomenimis, pradėtas vartoti pernai spalį feisbuko grupės „Koronavirusas – tikra info“ diskusijose. SARS-CoV-2 viruso sukeltą ligą įvardijantis žodis kovidas buvo penktas.

Komisija Metų žodžiu išrinko dažną, įvairiuose kontekstuose pernai suaktyvėjusį žodį kaukė. Jį pasiūlė Aldona Kruševičiūtė iš Kretingos. Įdomu, kad visuomenės balsavimo nugalėtoja melagiena komisijos balsavime atsidūrė paskutinėje vietoje.

Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje dauguma į galutinį balsavimo sąrašą pakliuvusių žodžių susiję su pandemija ir jos atneštais gyvenimo pokyčiais. Mūsų dešimtuke nepandeminiai žodžiai buvo tik du: triummoteratas, reiškiantis „trijų moterų valdžią“, ir pablūdimys – „dirbtinis paplūdimys Lukiškių aikštėje“.

Išrinktas ir Metų naujadaras

Pernai pasiūlytų žodžių sąraše buvo itin daug naujadarų, tad komisija nutarė išrinkti dar ir Metų naujadarą. Daugiausia balsų atiteko žodžiui iškištanosis. Antrą vietą užėmė dūrinys kaukmetis „kaukių dėvėjimo metas“, trečią – kauknešys – „kas pandemijos pradžioje vežė kaukes iš Kinijos“.

Metų posakis liudija priešinimąsi karantino draudimams

Metų posakio rinkimuose neginčijamu nugalėtoju tapo Panevėžio mero Ryčio Mykolo Račkausko posakis Knygnešių tautos nesustabdysi! Kelionių ribojimas per Velykas buvo pirmas didesnis gyventojų judėjimo suvaržymas. Matydamas, kaip atkakliai kai kurie žmonės stengiasi prasmukti ten, kur sumanę, minėtasis meras, kalbinamas televizijos korespondentų, pratarė: „Visų keliukų neužtversi. Mūsų, knygnešių tautos, nesustabdysi: jei norės kur nors patekti, tai ir kanalizacijos vamzdžiais pateks.“ Ironiškai ištartas posakis buvo skirtas užsispyrėliams, žūtbūt siekiantiems savo tikslo ir nepaisantiems nustatytų ribojimų. Paralelė su knygnešiais, pasirinkta veržlumui ir atkaklumui pabrėžti, atskleidė skirtingus anų laikų knygnešių ir šių dienų karantino keliautojų tikslus.

Visada įvardijami visuomenę sujudinę reiškiniai

Metų žodžiu ankstesniuose visuomenės rinkimuose yra tapę žodžiai švaistuomenė („švaistyti linkusi visuomenė“, 2017 m.), veryganas, -ė („kas aktyviai palaiko alkoholio ribojimus ir apskritai visą sveikatos ministro politiką“, 2018 m.), gaisras (2019 m.). Komisijos išrinkti Metų žodžiai buvo nuošliauža (2017), šimtmetis (2018), trinkelizacija (2019).

Metų posakiu visuomenės ir komisijos rinkimuose yra tapę Laikausi kaip Gedimino kalnas! (2017), Mes dzūkai – ne paspirtukai! (2019). Visuomenė 2018 m. Metų posakiu išrinko Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturiu!, o komisija – Vaikų teises iškviesiu!

Metų žodžių, posakių ir kitokių rinkimų rengėjų yra daugiau

Metų žodžio ir Metų posakio, Gražiausio žodžio ir Gražiausio posakio rinkimus taip pat rengia įvairios įstaigos – darželiai, mokyklos, bibliotekos. Nuo 2018 m. visuomeninis transliuotojas rengia LRT žodžio ir LRT posakio rinkimus. Jų rezultatai skelbiami gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Lietuvoje pirmą kartą gražiausio žodžio ir piktžodžio rinkimus surengė Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo interneto svetainėje 2008 m. Gražiausiu žodžiu išrinktas jaustukas ačiū, piktžodžiu – pertaras ta prasme. Ta pati komisija 2010 m. surengė tautinio 20-mečio veiksmažodžio rinkimus. Nugalėtojais tapo veiksmažodis emigruoti ir veiksmažodinis daiktavardis tikėjimas.

Žaidimas, pramoga ar rimtas mokslinis darbas?

Kas yra žodžių ir posakių rinkimai? Kokia jų prasmė? Kaip susiklosto išrinktųjų Metų žodžių likimas? Ar Metų žodžio rinkimai gali tapti patrauklia visuomenės kalbinio švietimo priemone?

Šiuos ir kitus klausimus kelia ir į juos atsako Metų žodžio rinkimuose daug nuveikę lenkų kalbininkai skaitmeniniame straipsnių rinkinyje „Metų žodžiai, mėnesio žodžiai, dienos žodžiai“ (žr. lenkų Metų žodžio rinkimams skirtoje svetainėje www.slowanaczasie.uw.edu.pl ). Leidinio apžvalgą yra parašiusi lietuvių Metų žodžio ir posakio komisijos narė R. Urnėžiūtė („Gimtoji kalba“, 2020, Nr. 9, p. 31–33).

Išties Metų žodžio ir posakio rinkimai vieniems yra žaidimas, pramoga, kitiems gali būti visuomenės kalbinio švietimo įrankis. Kaip rašoma Vilniaus universiteto pranešime, jų vertė ypač išryškėja tada, kai pradedi lyginti įvairių metų ir įvairių šalių Metų žodžius ir posakius ir pamatai, kaip jie taikliai perteikia aktualius gyvenimo reiškinius ir kokie kūrybiški yra kalbų vartotojai – žodžių ir posakių kūrėjai. Galų gale – kokių įdomių sutapimų pasitaiko skirtingų tautų Metų žodžio rinkimuose. Antai 2019-ieji daugelyje Europos šalių į Metų žodžio dešimtuką vienaip ar kitaip iškėlė transporto priemonę, lietuviškai vadinamą paspirtuku, kuri lietuvių kalboje pateko į Metų posakį Mes dzūkai – ne paspirtukai! ir įgijo perkeltinę reikšmę „kas nuolankus, leidžiasi paspiriamas“. Ne veltui lenkų kalbininkai Metų žodžio rinkimų rezultatams įvairiose šalyse apibendrinti rengia mokslines konferencijas.
LRT metų žodžiais išrinkti „koronė“ ir „šimonėda“ 2

LRT metų žodžiais išrinkti „koronė“ ir „šimonėda“ 2
Iš viso šių metų rinkimams gyventojai pasiūlė 44 žodžius ir posakius, iš kurių komisijos nariai Marijus Žiedas, Margarita Alper, Edvardas Kubilius, Indrė Česnauskaitė ir Birutė Rutkauskaitė balsavimui atrinko po 10 žodžių ir 10 posakių.

Daugiausia gyventojų balsų sulaukė žodis „koronė“, kurį ištarė Edita Mildažytė LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Metų posakiu gyventojai išrinko frazę „Ateis laikas, ir mes nusiimsime kaukes“, kuri skambėjo COVID-19 pasekmių mažinimo fondo socialinėje reklamoje.

Tuo metu komisija pasirinko naujadarą „šimonėdą“, kuris nuskambėjo istoriko, politikos apžvalgininko Bernardo Gailiaus komentare LRT radijo laidai „Ryto garsai“. Tai – kandidatų į prezidentus pavardžių dūrinys Šimonytė ir Nausėda. Labiausiai komisijai patikęs posakis – „Dėl vieno banano neikite į parduotuvę“ iš socialinės reklamos, raginusios žmones per karantiną be reikalo nesilankyti parduotuvėse.

Pasak konkurso sumanytojos LRT Kalbos kultūros skyriaus redaktorės Linos Smolskienės, šių metų rinkimai išsiskyrė tuo, kad buvo organizuojami karantino laikotarpiu, tad siūlomi žodžiai ir frazės buvo susijusios su koronavirusu: „koronė“, „ateis laikas ir mes nusiimsime kaukes“, „koronaujienos“, vieni pasiūlymai buvo rimti „tegul žydi laisvė“, kiti su humoro gaidele „pranckiada“.

LRT metų žodžio ir posakio rinkimai vyksta trečius metus iš eilės. Pernai LRT metų žodžiu komisija ir visuomenė paskelbė naujadarą „melagiena“, nuskambėjusį LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“. Ši žodį kalbėdamas apie propagandą LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ ištarė VU TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius.

Metų posakiu pernai komisija išrinko frazę „Nemira, come on“, nuskambėjusią LRT televizijos laidoje „Dienos tema“, – taip į laidos vedėjos, žurnalistės Nemiros Pumprickaitės klausimą sureagavo Šarūnas Marčiulionis. Visuomenei labiausiai patiko posakis – „Kauno visvaldybė“, vartojamas LRT televizijos laidoje „Dviračio žinios“.
Ar žinote, kaip pasaulyje vadinami į kosmosą skrendantys žmonės?

Ar žinote, kaip pasaulyje vadinami į kosmosą skrendantys žmonės?
Šį terminą tokia reikšme pirmasis pavartojo amerikiečių mokslinės fantastikos kūrėjas Neilas R. Jonesas apsakyme „Mirties galvos meteoras“.

Sovietų Sąjunga skraidindama pirmąjį žmogų į kosmosą pasirinko jį vadinti kosmonautu – iš graikų kosmos (visata). Dabar taip vadinami Rusijos parengti skrydžių į kosmosą dalyviai.

Nuo 2003 m., kai Kinija į kosmosą pirmąkart pasiuntė savo atstovą, ėmė populiarėti ir terminas taikonautas iš kinų taikung (kosmosas).

Be šių pasaulyje paplitusių pavadinimų, yra keletas retesnių. Prancūzai savo tautybės žmones, skrendančius į kosmosą, pavadina ir spasijonautais – iš lotyniško spacium (erdvė).

Malaizija į kosmosą siunčia ankasavan – iš sanskrito akaša (erdvė). O Indija tikisi į kosmosą iškelti kelis vjomanautus – iš sanskrito vjoman (dangus).

Metų žodį ir posakį renka ne tik Lietuva

Latvija tai daro jau 15 metų. 2017 m. metų žodžiais čia paskelbti straumet / straumešana, reiškiantys interneto transliaciją, o metų posakiu išrinkta sveikatos apsaugos ministrės Andos Čakšos frazė „Geriausia gimdyti Latvijoje“.

Metų žodį kasmet skelbia ir Japonija. 2017 m. nugalėtojas – žodis sontaku, susijęs su politiniu skandalu, į kurį buvo įsipainiojęs ir šalies premjeras.

Norvegijos kalbos taryba metų žodžiu paskelbė žodžių junginį folske nyheter – netikros naujienos. Ispanijoje nugalėjo terminas aporofobija, reiškiantis vargšų nepripažinimą ir baimę.

O žymusis Oksfordo anglų kalbos žodynas metų žodžiu išrinko žodį youthquake, reiškiantį politinį jaunosios kartos politinį prabudimą, susijusį su rinkimais. Šis žodynas išrinko ir vaikų metų žodį. Tai žodis trump, vaikų įvairiomis reikšmėmis vartotas ir kaip daiktavardis a trump, ir kaip pavardė Trump, ir kaip veiksmažodis trumped, trumping.

Kokia buvo A. Šabaniausko karjeros pradžia

Lietuvos estrados pirmtako, Kauno restoranų „Metropolis“ ir „Versalis“ programų atlikėjo Antano Šabaniausko kelias į muzikos pasaulį prasidėjo Jurbarko katalikų bažnyčioje, pas vargonininką Joną Pocių.

Mažąjį Antanuką motina augino viena, todėl išleisti jį į mokslus neturėjo lėšų. Laimė, JAV gyvenusi motinos sesuo suteikė materialinę paramą. Su motinos ir tetos pagalba A. Šabaniauskas išvyko mokytis Italijon, ten sėkmingai įstojo į Saleziečių kongregacijos katalikų vienuolyną Estės mieste.

Po dvejų metų persikėlė į Veroną. Čia giedojo katedros chore, mokėsi solinio dainavimo pas garsų pedagogą D. Andželinį.

1927 m. grįžo atgal į Lietuvą. Plaukdamas laivu iš Jurbarko į Kauną, A. Šabaniauskas uždainavo „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“. Tame pačiame laive jį išgirdo tuometinis Kauno valstybės teatro režisierius Borisas Dauguvietis ir pakvietė dainuoti į šio teatro chorą. Tokia buvo dainininko karjeros pradžia.

Kokio romano atsiradimą netiesiogiai lėmė klimato sąlygos

„Frankenšteinas arba Šiuolaikinis Prometėjas“ yra tituluojamas vienu pirmųjų mokslinės fantastikos romanu, taip pat – vienu pirmųjų siaubo romanu. Jo autorė Mary Shelley su kompanija (kurioje buvo jos vyras, poetas Percy Bysshe Shelley, lordas George`as Byronas, jo gydytojas Johnas Polidori), 1816 m. vasarą nuobodžiavo viloje prie Ženevos ežero.

Ši vasara buvo šalta, lietinga bei audringa ir istorijoje pelnė „metų be vasaros“ vardą. Pagrindine tokių orų priežastimi šiandien laikomas 1815 m. balandį mėnesį Ramiojo vandenyno saloje Sumbava išsiveržęs Tamboros ugnikalnis.

Taigi kompanija skaitė siaubo istorijas ir tada nusprendė surengti varžybas. Kiekvienas turėjo parašyti savo siaubo istoriją. Taip M. Shelley, kuriai tuo metu buvo 19 metų, parašė „Frankenšteiną“, o J. Polidori parašė ir vėliau išleido romaną „Vampyras“, kuris laikomas pirmuoju literatūriniu pasakojimu apie vampyrus. G. Byrono ir P. B. Shelley tekstai liko fragmentai.

1818 m. „Frankenšteinas arba Šiuolaikinis Prometėjas“ buvo publikuotas anonimiškai, nors autorės tapatybė niekam nebuvo paslaptis. 1823 šis romanas paskelbtas jau pasirašytas M. Shelley vardu. Per 200 metų šis romanas sulaukė daugybės interpretacijų, pastatymų scenoje ir ekranizacijų. Romano keliamos žmogaus proto, mokslininkų atsakomybės problemos aktualios iki šiol, jis skaitomas psichoanalitiniais, feministiniais ir kitais aspektais.
Išrinko Metų žodį ir posakį 5

Išrinko Metų žodį ir posakį 5
Kandidatai dalyvauti šiuose rinkimuose buvo siūlomi nuo praėjusių metų birželio.

Internetiniame balsavime daugiausia balsų gavo žodis švaistuomenė ir posakis laikausi kaip ...Gedimino kalnas.

Žodį švaistuomenė „ką nors švaistanti bendruomenė“ sukūrė reklamos agentūra „New!“ ir išpopuliarino jį „Ežio“ paslaugų reklamoje, rašoma organizatorių pranešime.

Naujovišką etiketo formuluotę – posakį laikausi kaip ...Gedimino kalnas – pasiūlė Giedrė Bulgakovienė iš Alytaus. Jos manymu, tai šiuolaikiškas atsakymas į klausimą „Kaip laikaisi?”.

Internetiniame balsavime iki paskutinės akimirkos su švaistuomene varžėsi Rimvydo Valatkos išpopuliarintas gandragalvis („partijos, kurios simbolis gandras, narys“, perkeltine reikšme „nevykęs valdininkas“). Trečiojoje vietoje liko socialinių tinklų jausmažodį įvardijantis patiktukas (angl. „like“).

Antroji vieta internetiniuose Metų posakio rinkimuose atiteko Liudo Mažylio linkėjimui Švęskime Lietuvą, švęskime džiugiai, švęskime ilgai. Trečiojoje vietoje liko frazė baikit, nemanau.

Nugalėtojus rinko ir komisija. Jos nariai daugiausia balsų atidavė už žodį nuošliauža ir už posakį laikausi kaip ...Gedimino kalnas.

Žodį nuošliauža rinkimų organizatoriams pasiūlė vilnietė Romualda Truncienė. Metų žodžio paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ ji atkreipė dėmesį į dažną 2017-ųjų žiniasklaidos temą – Gedimino kalno nuošliaužas. Įprastai nuošliauža vadinama žemių masė, atitrūkusi nuo šlaito ir nuslinkusi žemyn. R. Truncienė užsiminė apie galimą perkeltinę šio žodžio reikšmę – „šiek tiek kvaištelėjęs, trenktas žmogus“. Komisijos nariai, balsavę už nuošliaužą, pabrėžė šio žodžio aktualumą ir gebėjimą įgauti naujų reikšmių. Nuošliaužai nedaug nusileido du žodžiai, surinkę po lygiai balsų, – ironiškas Juozo Erlicko naujadaras vargospūdis „pajamų ir išlaidų santykis“ ir primintukas „sutartinis ženklas, primenantis, ką reikia daryti“.

Rinkdami Metų posakį, komisijos nariai daugiausia balsų skyrė posakiui laikausi kaip ...Gedimino kalnas. Už jį balsavusių narių nuomone, šiuo palyginimu gerai apibūdinamas atkaklumas, gebėjimas laikytis iš paskutinių jėgų.

Posakis laikausi kaip ...Gedimino kalnas komisijos balsavime nurungė kitus du po lygiai balsų gavusius posakius: ieškoti verta, ieškoti įdomu (Liudas Mažylis) ir baikit, nemanau (Audronė Pitrėnienė). Į daugiausia komisijos balsų gavusių posakių penketuką taip pat pateko viskas aišku, jei moki skaityti (Algirdas Avižienis), nuolaidinė sąmonė (Ričardas Doveika), partija ne troleibusas (Gintautas Paluckas).

Rinkimų komisijoje dirbo Agnė Aleksaitė, Laimantas Jonušys, Virginijus Gasiliūnas, Bonifacas Stundžia, Ramūnas Terleckas, Rita Urnėžiūtė, Kazimieras Romualdas Župerka.

Organizatoriai jau laukia žodžių ir posakių, vertų dalyvauti 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose. Siūlymus galima siųsti el. paštu metuzodis@gmail.com arba skelbti Metų žodžio paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

DAUGIAU