Štai garsiojo Kembridžo žodyno bendradarbiai šiemet Metų žodžiu išrinko „haliucinuoti“.

„Haliucinuoti“ lotynų kalboje reiškia kliedėti, kitaip tariant, jausti nesamus dalykus. Haliucinacija gali būti nemaloni arba netikėta, gali sukelti baimės ar panikos priepuolį.

Tik štai Kembridžo lingvistų aiškinimu, šis žodis, nūnai siejamas su dirbtiniu intelektu, įgavo dar baugesnę reikšmę.

Naujoji „haliucinuoti“ (angl. hallucinate) prasmė reiškia kurti melagingą informaciją ir ją dirbtinio intelekto sistemai pateikti, kaip faktą, kaip tiesą, siekiant manipuliuoti žmonėmis, iškreipiant praeities, dabarties ir ateities vaizdą.

Sujaukti žmonių protus, panirusius į virtualią erdvę, tampa vis paprasčiau.

Kembridžo žodyno komanda įspėjo, kad nauja šio žodžio reikšmė atspindi dirbtinio intelekto milžinišką galią ir jos poveikį žmonėms.

Beje, pernai rusų lingvistai, žurnalistai ir kiti Rusijoje Metų žodžiu išrinko žodį „karas“ (keista, kad ne darinį „specialioji karinė operacija“).

Atsižvelgiant į Kembrižo žodyno ekspertų įžvalgas, hibridinis karas įgauna naują pagreitį – sujaukti žmonių protus, panirusius į virtualią erdvę, tampa vis paprasčiau. Netikra informacija, netikros nuotraukos staiga tampa „tikromis“.

Tad – banali frazė apie nuolat kartojamą melą, kuris staiga tampa tiesa, tiesos žodžiu, o tas žodis – kūnu, ne juokais kelia baugulį ir nerimą.

Dirbtinai kuriamos haliucinacijos nelinkusiesiems mąstyti, abejoti, analizuoti ir ieškoti, neabejotinai turės nepataisomų pasekmių. Žvelgiant dar giliau, artėjame prie Tamsiųjų amžių vartų.

„Tai yra žodis, kuris, mūsų duomenimis, 2021 metais buvo ypatingai dažnai vartojamas kiekvieną dieną“, – pirmadienį naujienų agentūrai „The Associated Press“ prieš paskelbdamas metų žodį sakė „Meriam-Webster“ redaktorius Peteris Sokolowskis (Peteris Sokolovskis).

„Iš tiesų jis perteikia du skirtingus pasakojimus. Pirmasis yra apie mokslą, kaip per tokį trumpą laiką buvo sukurtos vakcinos. Nors taip pat būta diskusijų apie politinius sprendimus, politiką ir politinę priklausomybę. Ir šis vienas žodis perteikia šiuos du didžiulius pasakojimus“, – sakė jis.

Tuo metu anglų kalbos žodyno „Oxford English Dictionary“ leidėjai metų žodžiu paskelbė žodį „vax“ (žodžių „vakcina“ arba „vakcinuoti“ trumpinį).

Praėjusių metų populiariausiu ir daugiausiai internete ieškotu žodžiu „Merriam-Webster“ įvardino žodį „pandemija“ (angl. pandemic).

„Pandemija buvo tarytum iššovęs ginklas, o dabar mes girdime jo atgarsius“, – sakė P. Sokolowskis.

2020 metais internetiniame „Merriam-Webster“ žodyne žodžio „vakcina“ paieškų skaičius išaugo 601 procentu, kai Niujorke praėjusių metų gruodį po ilgų mėnesių kalbų apie skiepų veiksmingumą buvo suleistos pirmosios greitai sukurtos vakcinos. Kiek anksčiau tą patį mėnesį pirmieji skiepai nuo COVID-19 buvo suleisti ir Jungtinėje Karalystėje.

Lyginant su 2019-aisiais, kai apie vakcinas dar nebuvo tiek daug kalbama, šiemet žodžio „vakcina“ paieškų skaičius „Merriam-Webster“ žodyne išaugo 1 048 proc., nurodo žodyno leidėjai.

Diskusijos dėl neteisingo vakcinų paskirstymo, skiepijamų žmonių grupių ir stiprinančiosios dozės taip pat prisidėjo prie šio žodžio populiarumo, sakė P. Sokolowskis, taip pat priminęs dvejones dėl vakcinų veiksmingumo ir nesutarimus dėl skiepų pasų.

Pats žodis „vakcina“ atsirado ne per dieną ir ne per vieną pandemiją. Pirmas jo pavartojimo atvejis registruotas 1882 metais, nors dar anksčiau yra minima inokuliacija skysčiu iš karvių raupais sergančių gyvulių pūslelių, sakė P. Sokolowskis.

Šis žodis buvo pasiskolintas iš lotynų kalbos būdvardžio „vaccinus“, reiškiančio „karvės arba iš karvės“. Lotyniškai žodis „vacca“ reiškia karvė. Jis gali būti giminingas sanskrito žodžiui „vasa“, nurodoma žodyne „Merriam-Webster“.

Kita vertus, pati inokuliacijos samprata siekia 1714-uosius, kai į organizmą būdavo suleidžiama „inokulianto“.

Anksčiau šiais metais „Merriam-Webster“ papildė žodžio „vakcina“ aprašą, įtraukdama į jį iRNR technologijomis paremtas vakcinas, tokias kaip naujausi „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ skiepai nuo COVID-19.

Tuo metu kai kiti žodynų leidėjai metų žodžių rinkimus patiki savo komisijoms, „Merriam-Webster“ remiasi sukauptais duomenimis apie populiariausius tais metais internete ieškotus žodžius, atmetant tuos, kurių daug ieškoma visais laikais. Metų žodžius „Merriam-Webster“ skelbia nuo 2008 metų.

Balsavime dalyvavo beveik 18 tūkst. žmonių. Jie turėjo pasirinkti žodį iš 34 dažniausiai per pastaruosius 12 mėnesių vartotų žodžių sąrašo. Savo nuomonę galėjo pareikšti ir kalbininkai, ir paprasti internautai.

Už žodį „koronavirusas“ savo balsus atidavė 1 753 apklausoje dalyvavusių internautų. Antroje vietoje – žodis „moteris“, surinkęs 1 516 balsų, trečioje – žodis „apostazija“, už kurį balsavo 1 454 žmonės. Į pirmą dešimtuką taip pat pateko žodžiai „lokdaunas“ (lockdown), „Covid-19“, „pandemija“, „abortas“, „streikas“, „karantinas“, „nuotolinis“.

Ekspertų komisija, kurią sudarė didžiausių Lenkijos universitetų profesoriai, pirmą vietą taip pat skyrė žodžiui „koronavirusas“, antrą – žodžiui „moterys“ (daugiskaita), o trečią – „pandemijai“. Į, kalbininkų nuomone, populiariausių 2020 metų žodžių dešimtuką pateko „karantinas“, LGBT, „lokdaunas“,  „medikas“, „ištižėlis“, „skiepai“, „nuotolinis“.

Taip pat buvo išrinktas populiariausias dešimtmečio žodis. Juo tapo „500+”. Taip vadinama Lenkijos vyriausybės programa vaikus auginančioms šeimoms remti, kurioje numatoma joms kas mėnesį mokėti po 500 zlotų (apie 113 eurų) už kiekvieną vaiką.

Žodžio „pandemija“ vartojimas per metus išaugo daugiau nei 13 tūkst. kartų.

Leksikografai sako šį žodį išrinkę todėl, kad jis tapo viso pasaulio gyventojų patirties sinonimu, vyriausybėms įvedant suvaržymus pandemijai stabdyti.

„Tai vienijanti patirtis milijardams žmonių visame pasaulyje, kurie turi kolektyviai atlikti savo vaidmenį kovojant su COVID-19 plitimu“, – paskelbė leidykla „Harper Collins“.

Žodynas nustatė, kad 2020 metais žodžio „uždarymas“ vartojimas išaugo maždaug 63 kartus, palyginti su ankstesniais metais.

Dėl pandemijos poveikio kasdieniam kalbos vartojimui šeši iš 10 Collinso metų žodžių yra susiję su pasauline sveikatos krize.

„Koronavirusas“, „socialinis atstumas“, „saviizoliacija“ ir „išleisti atostogų“ (furlough), taip pat „uždarymas“ ir „būtiniausias darbuotojas“ (key worker) buvo įtraukti į ilgesnį 10 žodžių sąrašą.

Sąvokos „būtiniausias darbuotojas“ vartojimas išaugo 60 kartų ir tai atspindi visuomenei būtinomis laikomų profesijų svarbą šiais metais.

„2020-aisiais dominavo pasaulinė pandemija, – sakė žodyno kalbos konsultantė Helen Newstead. – Uždarymas paveikė, kaip dirbame, studijuojame, apsiperkame ir bendraujame.“

„Daugeliui šalių pradedant antrą uždarymą, tai nėra tas metų žodis, kuriuo būtų galima džiaugtis, bet jis, galbūt, apibendrina pasaulio daugumos metus“, – pridūrė ji.

Collinso žodyne „uždarymas“ apibrėžiamas kaip „griežtų suvaržymų kelionėms, socialiniam bendravimui ir galimybėms naudotis viešosiomis erdvėmis įvedimas“.

Žodyne nurodoma, kad koronavirusas yra „bet kuris virusas iš grupės RNR virusų, galinčių sukelti užkrečiamąsias kvėpavimo takų ligas, įskaitant COVID-19“.

Reikšmingi socialiniai ir politiniai su virusu nesusiję įvykiai taip pat buvo atspindėti metų žodžių sąraše.

Protestų „Juodųjų gyvybės svarbios“ (Black Lives Matter, BLM) banga, kurią sukėlė neginkluoto juodaodžio George'o Floydo mirtis dėl policijos veiksmų, nusirito per pasaulį ir vėl atkreipė dėmesį į šį judėjimą.

Abreviatūra BLM, dažnai naudojama su grotažyme socialiniuose tinkluose, buvo plačiai vartojama pokalbiuose ir pranešimuose po minimų protestų. Collinso žodynas užfiksavo jos vartojimo padidėjimą 581 procentu.

Socialinė žiniasklaida nuolat parūpina naujų žodžių žodynui. Šiemet jis įtraukė žodį „TikTokininkas“, kuriuo apibūdinamas žmogus, skelbiantis turinį socialinių tinklų platformoje „TikTok“.

Į metų žodžių sąrašą taip pat pateko „mukbangas“, reiškiantis Pietų Korėjos vaizdo tinklaraščių tendenciją skelbti įrašus, kaip tinkaraštininkai valgo didžiulius kiekius maisto.

2020-ųjų sąrašą taip pat paveikė britų karališkoji šeima – į jį pateko „Megxitas“, reiškiantis princo Harry ir jo sutuoktinės Meghan atsitraukimą nuo karališkųjų pareigų ir tapęs neatsiejama britų leksikono dalimi.

„Megxitas“ yra „sukaltas“ pagal „Brexitą“, kuris buvo Collinso žodyno 2016 metų žodis.

Iš viso šių metų rinkimams gyventojai pasiūlė 44 žodžius ir posakius, iš kurių komisijos nariai Marijus Žiedas, Margarita Alper, Edvardas Kubilius, Indrė Česnauskaitė ir Birutė Rutkauskaitė balsavimui atrinko po 10 žodžių ir 10 posakių. 

Daugiausia gyventojų balsų sulaukė žodis „koronė“, kurį ištarė Edita Mildažytė LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Metų posakiu gyventojai išrinko frazę „Ateis laikas, ir mes nusiimsime kaukes“, kuri skambėjo COVID-19 pasekmių mažinimo fondo socialinėje reklamoje.

Tuo metu komisija pasirinko naujadarą „šimonėdą“, kuris nuskambėjo istoriko, politikos apžvalgininko Bernardo Gailiaus komentare LRT radijo laidai „Ryto garsai“. Tai – kandidatų į prezidentus pavardžių dūrinys Šimonytė ir Nausėda. Labiausiai komisijai patikęs posakis – „Dėl vieno banano neikite į parduotuvę“ iš socialinės reklamos, raginusios žmones per karantiną be reikalo nesilankyti parduotuvėse.

Pasak konkurso sumanytojos LRT Kalbos kultūros skyriaus redaktorės Linos Smolskienės, šių metų rinkimai išsiskyrė tuo, kad buvo organizuojami karantino laikotarpiu, tad siūlomi žodžiai ir frazės buvo susijusios su koronavirusu: „koronė“, „ateis laikas ir mes nusiimsime kaukes“, „koronaujienos“, vieni pasiūlymai buvo rimti „tegul žydi laisvė“, kiti su humoro gaidele „pranckiada“.

LRT metų žodžio ir posakio rinkimai vyksta trečius metus iš eilės. Pernai LRT metų žodžiu komisija ir visuomenė paskelbė naujadarą „melagiena“, nuskambėjusį LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“. Ši žodį kalbėdamas apie propagandą LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ ištarė VU TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius.

Metų posakiu pernai komisija išrinko frazę „Nemira, come on“, nuskambėjusią LRT televizijos laidoje „Dienos tema“, – taip į laidos vedėjos, žurnalistės Nemiros Pumprickaitės klausimą sureagavo Šarūnas Marčiulionis. Visuomenei labiausiai patiko posakis – „Kauno visvaldybė“, vartojamas LRT televizijos laidoje „Dviračio žinios“.

„Laureatas“ aplenkė kitus su klimatu susijusius pasakymus, kaip „klimato krizė“ (angl. climate crisis), „ekologinis nerimas“ (angl. eco-anxiety) ir „skrydžio gėda“ (angl. flight shame).

Oksfordo žodyne „klimato nepaprastoji padėtis“ apibrėžiama kaip „situacija, reikalaujanti skubių veiksmų mažinti ar sustabdyti klimato kaitą ir išvengti potencialiai negrįžtamos žalos aplinkai“.

Oksfordo leksikografai šią frazę metų žodžiu išrinko, nes ji atspindi 2019-ųjų „etosą, nuotaiką ir rūpestį“. Ši frazė esą „turi potencialo tapti kultūrai svarbiu terminu“.

„Mūsų tyrimai rodo reikšmingą eskalaciją kalboje, kurią žmonės vartoja reikšdami informaciją ir idėjas, susijusias su klimatu, – sakoma Oksfordo žodyno pranešime. – Tai aiškiausiai parodo „klimato nepaprastosios padėties“ iškilimas 2019 m.“

Oksfordo tekstyno duomenys rodo, kad ši frazė iškilo iš sąlyginės nežinomybės ir tapo vienu svarbiausių ir labiausiai aptariamų šių metų terminų.

Žodyno „trumpajame sąraše“ dominavo su klimatu ir aplinka susiję žodžiai, tokie kaip „išnykimas“ (angl. extinction), „nulinis“ (angl. net-zero) ir „augalinis“ (angl. plant-based).

Anksčiau šiemet su Oksfordo žodynu konkuruojantis Collins žodynas metų žodžiu paskelbė „klimato streikas“ (angl. climate strike). Šio žodžio vartojimas 2019 m. padažnėjo šimteriopai.

Kandidatai dalyvauti šiuose rinkimuose buvo siūlomi nuo praėjusių metų birželio.

Internetiniame balsavime daugiausia balsų gavo žodis švaistuomenė ir posakis laikausi kaip ...Gedimino kalnas.

Žodį švaistuomenė „ką nors švaistanti bendruomenė“ sukūrė reklamos agentūra „New!“ ir išpopuliarino jį „Ežio“ paslaugų reklamoje, rašoma organizatorių pranešime.

Naujovišką etiketo formuluotę – posakį laikausi kaip ...Gedimino kalnas – pasiūlė Giedrė Bulgakovienė iš Alytaus. Jos manymu, tai šiuolaikiškas atsakymas į klausimą „Kaip laikaisi?”.

Internetiniame balsavime iki paskutinės akimirkos su švaistuomene varžėsi Rimvydo Valatkos išpopuliarintas gandragalvis („partijos, kurios simbolis gandras, narys“, perkeltine reikšme „nevykęs valdininkas“). Trečiojoje vietoje liko socialinių tinklų jausmažodį įvardijantis patiktukas (angl. „like“).

Antroji vieta internetiniuose Metų posakio rinkimuose atiteko Liudo Mažylio linkėjimui Švęskime Lietuvą, švęskime džiugiai, švęskime ilgai. Trečiojoje vietoje liko frazė baikit, nemanau.

Nugalėtojus rinko ir komisija. Jos nariai daugiausia balsų atidavė už žodį nuošliauža  ir už posakį laikausi kaip ...Gedimino kalnas. 

Žodį nuošliauža rinkimų organizatoriams pasiūlė vilnietė Romualda Truncienė. Metų žodžio paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ ji atkreipė dėmesį į dažną 2017-ųjų žiniasklaidos temą – Gedimino kalno nuošliaužas. Įprastai nuošliauža vadinama žemių masė, atitrūkusi nuo šlaito ir nuslinkusi žemyn. R. Truncienė užsiminė apie galimą perkeltinę šio žodžio reikšmę – „šiek tiek kvaištelėjęs, trenktas žmogus“. Komisijos nariai, balsavę už nuošliaužą, pabrėžė šio žodžio aktualumą ir gebėjimą įgauti naujų reikšmių. Nuošliaužai nedaug nusileido du žodžiai, surinkę po lygiai balsų, – ironiškas Juozo Erlicko naujadaras vargospūdis „pajamų ir išlaidų santykis“ ir primintukas „sutartinis ženklas, primenantis, ką reikia daryti“. 

Rinkdami Metų posakį, komisijos nariai daugiausia balsų skyrė posakiui laikausi kaip ...Gedimino kalnas. Už jį balsavusių narių nuomone, šiuo palyginimu gerai apibūdinamas atkaklumas, gebėjimas laikytis iš paskutinių jėgų.

Posakis laikausi kaip ...Gedimino kalnas komisijos balsavime nurungė kitus du po lygiai balsų gavusius posakius: ieškoti verta, ieškoti įdomu (Liudas Mažylis) ir baikit, nemanau (Audronė Pitrėnienė). Į daugiausia komisijos balsų gavusių posakių penketuką taip pat pateko viskas aišku, jei moki skaityti (Algirdas Avižienis), nuolaidinė sąmonė (Ričardas Doveika), partija ne troleibusas (Gintautas Paluckas).

Rinkimų komisijoje dirbo Agnė Aleksaitė, Laimantas Jonušys, Virginijus Gasiliūnas, Bonifacas Stundžia, Ramūnas Terleckas, Rita Urnėžiūtė, Kazimieras Romualdas Župerka.

Organizatoriai jau laukia žodžių ir posakių, vertų dalyvauti 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose. Siūlymus galima siųsti el. paštu metuzodis@gmail.com arba skelbti Metų žodžio paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Idėja rinkti Metų žodį kilo vokiečiams 1971-aisiais, o nuo 1977 m. Vokiečių kalbos draugijos iniciatyva metų žodis skelbiamas kartu su prabėgusių metų kalbos situacijos apžvalga. Nuo 1991-ųjų kasmet išrenkamas ir leksikos prasme neigiamą atspalvį turintis "nežodis", priešokiais paskelbiamas ir metų sakinys, o pastarąjį dešimtmetį – ir jaunimo žodis.

Skirtingai, nei klaidingai manoma, pagal pirminę idėją Metų žodžiu turėjo būti renkamas žodis ar išsireiškimai, ne dažniausiai skambėję viešosiose diskusijose, bet atspindintys svarbiausias metų temas. Be to, jis neprivalo būti taisyklingas, juolab – Metų žodžio statusas nereabilituoja jo, jei jis sukurtas pažeidžiant kalbos darybos ar gramatikos taisykles.

Logiška, kad po dviejų dešimtmečių, kai vieną metų žodį rinko visos vokiškai kalbančios šalys, kilo poreikis atskirti Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Lichtenšteino rinkimus – nuo 1999-ųjų savąjį Metų žodį renka Austrija, vėliau rinkti pradėjo Lichtenšteinas ir Šveicarija.

Nuo 1990-ųjų Metų žodį renka ir Šiaurės Amerikos kalbininkai, garsiausios žodynų leidyklos: Amerikos dialektų draugija, "Oxford English Dictionary", Dictionary.com, "Oxford University Press" ir kt. Jų kriterijai ir pati rinkimų tvarka skiriasi – vienos organizacijos seka visus viešumoje vartojamus žodžius ir paskelbia tuos, kurių vartojimas išaugo labiausiai, kiti akcentuoja tuos leksikos vienetus, kurie atspindi konkrečių metų aktualijas ar žodį, kuris virtualios paieškos langelyje rašytas dažniausiai.

Renkamas žodis ir posakis turėtų atspindėti šių metų visuomenės nuotaikas ir gyvenimo aktualijas.

Įdomu tai, kad tyrimo objektu pasirenkama ne tik žiniasklaidos ar visuomenės veikėjų leksika, bet ir atskirų amžiaus grupių vaikų žodynas. Oksfordo žodyno sudarytojai nuėjo dar toliau: 2015-aisiais pirmą kartą išrinko ir elektroninėje komunikacijoje vartojamą paveikslėlį – veiduką su džiaugsmo ašaromis.

Daugiau kaip dešimtmetį Metų žodis renkamas ir Latvijoje, o Lietuvoje nebūta nuoseklios tradicijos – tik vis atsirandančios atskirų asmenų ar organziacijų iniciatyvos. Štai Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) 2008-aisiais yra rinkusi gražiausią lietuvišką žodį ir piktžodį: nugalėjo "ačiū" ir "ta prasme". Po metų VLKK kvietė balsuoti už gražiausią ištiktuką – nugalėjo dviprasmiškasis "pyst". 2010-aisiais VLKK pasiūlė rinkti tautinį 20-mečio veiksmažodį – laimėjo "emigruoti".

Kas laimės šįmet ir ar ši tradicija nenutrūks, be kita ko, priklauso nuo visuomenės. Organizatoriai kviečia rinkti Metų žodį ir Metų posakį – pasiūlymai laukiami e.paštu metuzodis@gmail.com arba "Gimtosios kalbos" žurnalo redakcijai (Mokslo enciklopedijų leidybos centras, L.Asanavičiūtės g. 23, LT-04315 Vilnius). Organizatoriai kviečia pakomentuoti savo pasirinkimą.

Renkamas žodis ir posakis turėtų atspindėti šių metų visuomenės nuotaikas ir gyvenimo aktualijas, taikliausiai įvardyti naujus, konkrečiam metui būdingus reiškinius.

Iš dažniausiai siūlytų leksikos vienetų bus sudaryti finalininkų sąrašai, už kuriuos balsuoti galės ir visuomenė, ir specialistų komisija. Nugalėtojai – visuomenės išrinkti Metų žodis ir posakis ir komisijos išrinkti Metų žodis ir posakis – bus paskelbti Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, 2018 m. vasario 21-ąją.