„Buvo žmonių, kurie matė save politikoje, per mokymus buvo kalbama, kaip laimėti rinkimus“, – per Apeliacinio teismo posėdį antradienį sakė liudytojas.

J. Špakauskas kaip liudytojas buvo apklaustas „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamojoje byloje, ją dabar nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

J. Špakausko apklausa surengta teismo iniciatyva, aiškinantis aplinkybes dėl išteisintiems eksliberalams prokuratūros pareikštų kaltinimų, jog „MG grupės“ parama mokymams galėjo būti užmaskuotas kyšis.

Dirbti pakvietė Š. Gustainis

Liudytojas teismui aiškino, kad byloje minimu 2015-2016 metų laikotarpiu jis nebuvo Liberalų partijos nariu. Studijas bebaigiantis jaunuolis įsidarbino Taikomosios politikos institute, jį dirbti pakvietė byloje išteisintas eksliberalas, šios įstaigos įkūrėjas Šarūnas Gustainis.

„Rašiau tekstus įvairius“, – teismui sakė liudytojas, pripažinęs, kad jo darbas  nelabai gera buvo apmokamas. Mokymai liberalams vyko Kaune, Molėtuose ir kitose vietovėse.

J. Špakauskas teigė trumpai, gal mėnesį, laikinai vadovavęs institutui, kai pasitraukė jo vadovė, pats partijos veikloje nėra dalyvavęs.

„Kas rėmė institutą, nesidomėjau, paramos ieškojimu užsiėmė Š. Gustainis“, – sakė J. Špakauskas.

Kyšis galėjo būti užmaskuotas

Buvęs liberalas, eksparlamentaras ir buvęs Vilniaus miesto tarybos narys Š. Gustainis prokuratūros kaltintas už „MG Baltic“ naudingų sprendimų priėmimą Seime paėmęs beveik 9 tūkstančių eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai – Taikomosios politikos institutui.

Š. Gustainis, 2020 metais duodamas parodymus teismui sakė sako, kad kaltinimai jam ėmus užslėptą kyšį iš koncerno „MG Baltic“ mainais už Vartojimo kredito įstatymo pataisas yra „laužti iš piršto“.

Duodamas parodymus teisme buvęs politikas teigė, kad „MG Baltic“ paramą institutui teikė nuo 2010-ųjų, o „MG Baltic Media“ 2015-aisiais skirti 8700 eurų buvo „paskutinė kada nors Taikomosios politikos institutui skirta parama“. Jis pats apie koncerno sprendimą skirti paramą sakė nieko nežinojęs.

Vyriausioji rinkimų komisija yra pripažinusi, kad Taikomosios politikos instituto 2016-ųjų sausį-balandį organizuoti mokymai „Ready to Win", kuriuose didžiausią mokymų dalyvių dalį sudarė Liberalų sąjūdžio nariai, buvo daugiau nei 45 tūkst. eurų vertės nepiniginė auka šiai partijai.

Š. Gustainis sako, kad prokurorų bandymas sieti šį renginį ir su metais anksčiau institutui skirta „MG Baltic“ parama yra neteisingas. Šiame renginyje jis sakė ir pats skaitęs pranešimą apie savo ankstesnę patirtį dalyvaujant rinkimuose, o tai, jo manymu, „niekaip nepažeidžia įstatymo“.

Kultūros ministro patarėjas nieko neprisiminė

Kaip liudytojo į teismą pakviesto kultūros ministro Simono Kairio patarėjo Sigito Šliažo teisėjai ir prokurorai klausė apie jo sąsajas su liberalų Kauno mokyklose organizuotomis pilietiškumo pamokomis. Liudytojas į daugybę klausimų atsakė vienu žodžiu – „neprisimenu“.

„MG grupės“ baudžiamosios bylos duomenimis, pilietiškumo pamokoms rengti galėjo būti panaudota koncerno parama, ją gavo „Laisvės studijų centras“ ir kito išteisinto buvusio liberalo Gintaro Steponavičiaus labdaros fondas. Prokuratūros manymu, taip buvo susitarta neteisėtai finansuoti Liberalų sąjūdžio veiklą.

Organizavo, kiek man žinoma, Laisvės studijų centras, laiko tarpas didelis, visų epizodų negaliu gyvenimo prisiminti, gali būti, kad kažkokia sąsaja buvo, bet nepamenu.

S. Šliažas sakė esąs Liberalų sąjūdžio narys, yra buvęs partijos Kauno miesto skyriaus pirmininko pavaduotoju. Pasak liudytojo, Laisvės studijų centras jam labiau žinomas iš žiniasklaidos, jo veikloje jis sako nedalyvavęs, kaip ir organizuojant pilietiškumo pamokų ciklą.

„Organizavo, kiek man žinoma, Laisvės studijų centras, laiko tarpas didelis, visų epizodų negaliu gyvenimo prisiminti, gali būti, kad kažkokia sąsaja buvo, bet nepamenu“, – sakė liudytojas.

Prokuroras Justas Laucius domėjosi, ar S. Šliažas į pilietiškumo pamokas kvietė per televizijos projekte „X faktorius“ išgarsėjusį atlikėją Paulių Joniką.

Liudytojas atsakė, kad jam šis asmuo pažįstamas, jis yra tarp jo feisbuko draugų, tačiau nieko apie bendravimą su juo neprisiminė. Teisme buvo paskelbtas P. Joniko ir S. Šliažo susirašinėjimas feisbuko „Messenger“ programa.

Paskelbtame 2016 metais vykusiame susirašinėjime užfiksuota, kad P. Jonikui rašęs S. Šliažas ieškojo žmonių, kurie su tuometiniu Liberalų sąjūdžio lyderiu E. Masiuliu pravestų pilietiškumo pamokas.

Apeliacinis teismas „MG grupės“ byloje dabar iš viso nagrinėja keturis skundus – visus kaltinamuosius išteisinusį nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius, jis prašo žemesnės instancijos nuosprendį panaikinti ir išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.

Du skundus pateikė buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatai – Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, nuosprendį apskundė ir buvusio liberalų lyderio E. Masiulio advokatas Ruslanas Boiko.

Išteisintųjų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo juos pripažinti netinkamais, o G. Danėlius Apeliacinio teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Žvalgybos įstatymas, pagal kurį surinkta tam tikra dalis byloje gautų duomenų, atitinka Konstituciją.

Prokuratūra siekia pripažinti, kad R. Kurlianskis kaltas kelių politikų papirkimu ir prekyba poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo.

Kyšininkavimu byloje kaltinami buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis, buvęs šios partijos narys Š. Gustainis ir parlamentaras, Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Kaltinami ir juridiniai asmenys „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.

Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius pernai balandį išteisino kaip nepadariusius veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

Bylos nagrinėjimą teismas atnaujino po beveik dviejų mėnesių pertraukos, į bylą paskirtas atsarginis teisėjas.

Byloje iš viso gauti keturi skundai – visus kaltinamuosius išteisinusį nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, jis prašo žemesnės instancijos nuosprendį panaikinti ir išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.

Du skundus pateikė buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatai – Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, nuosprendį apskundė ir buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio advokatas Ruslanas Boiko.

Išteisintųjų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo juos pripažinti netinkamais, o G. Danėlius Apeliacinio teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Žvalgybos įstatymas, pagal kurį surinkta tam tikra dalis byloje gautų duomenų, atitinka Konstituciją.

„MG grupės“ politinės korupcijos bylos kaltinamieji pirmos instancijos teismo buvo išteisinti šiemet balandį.

R. Kurlianskis kaltintas kelių politikų papirkimu ir prekyba poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo.

Kyšininkavimu byloje kaltinti buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis, buvęs šios partijos narys Š. Gustainis ir parlamentaras, Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Eksliberalas Gintaras Steponavičius kaltintas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Antradienį teismas po beveik dviejų mėnesių pertraukos surengė trečią posėdį šioje byloje, o į posėdžių salę įžengė jau keturi teisėjai.

Iki tol bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio, teisėjų Lino Šiukštos ir Evaldo Gražio.

„Atsarginis teisėjas Gintaras Pečiulis byloje paskirtas. Iš naujo byla bus nagrinėjama, nes atsarginis teisėjas dalyvauja nuo jos pradžios, bus padarytas pranešimas apie bylos esmę“, – per posėdį pranešė teisėjas A. Bielskis.

Iki tol planuoti posėdžiai lapkritį ir gruodį nevyko dėl jo teisėto nebuvimo darbe.

Prieš tai spalį vykusiame posėdyje kolegijos pirmininkas teisėjas A. Bielskis pristatė, kokie kaltinimai buvo pareikšti Raimondui Kurlianskiui, Eligijui Masiuliui, Šarūnui Gustainiui, Gintarui Steponavičiui, koncernui „MG grupei“, Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai ir kokį sprendimą dėl šių asmenų priėmė Vilniaus apygardos teismas.

Byloje iš viso gauti keturi skundai – visus kaltinamuosius išteisinusį nuosprendį apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius, jis prašo žemesnės instancijos nuosprendį panaikinti ir išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.

Du skundus pateikė buvusio koncerno viceprezidento R. Kurlianskio advokatai – Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, nuosprendį apskundė ir buvusio liberalų lyderio E. Masiulio advokatas Ruslanas Boiko.

Išteisintųjų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo juos pripažinti netinkamais, o G. Danėlius Apeliacinio teismo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Žvalgybos įstatymas, pagal kurį surinkta tam tikra dalis byloje gautų duomenų, atitinka Konstituciją.

Balandžio 19 dieną Vilniaus apygardos teismas išteisino visus kaltinamuosius „MG grupės“ politinės korupcijos byloje.

R. Kurlianskis kaltintas kelių politikų papirkimu ir prekyba poveikiu, siekiant koncernui naudingų sprendimų priėmimo.

Kyšininkavimu byloje kaltinti buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis, buvęs šios partijos narys Š. Gustainis ir parlamentaras, Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.

Eksliberalas Gintaras Steponavičius kaltintas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Teismas taip pat išteisino kaip juridinius asmenis kaltintus „MG grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją.

Jie išteisinti kaip nepadarę veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.

Anot Vilniaus apygardos teismo teisėjų, surinktų įrodymų nepakanka įrodyti, jog E. Masiulis paėmė pinigus už veikimą „MG grupės“ interesais.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2016 metų gegužės 10 dieną R. Kurlianskio perduoti pinigai E. Masiuliui yra paskola, o alkoholio butelis – dovana, bet ne kyšis.

Prokuroras J. Laucius su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Anot jo, pinigai – 106 tūkst. 200 eurų – buvęs kyšis, o dalis verslininko prašymų įvykdyta.

Prokuroro teigimu, E. Masiulio ranka parašytas ir po keturių mėnesių nuo įvykio teisėsaugai pateiktas raštelis dėl paskolos neturi jokios teisinės reikšmės ir yra gauto kyšio maskavimo priemonė.

Pinigus R. Kurlianskis perdavė E. Masiuliui savo automobilyje, pinigai buvo dėžutėje su alkoholio buteliu, įdėtoje į maišelį. Anot prokuratūros pranešimo, tai būdinga kyšio, o ne legalios paskolos perdavimui.

Prokuroro teigimu, vertindamas kitų kaltinamųjų kaltę teismas padarė teisės taikymo klaidą.

Tokius parodymus jis davė penktadienį Vilniaus apygardos teisme vykusiame vadinamosios „MG Baltic“ korupcijos bylos posėdyje.

„Pirmiausia tai – nebuvo jokio kyšio, pagrindinio elemento, be kurio šitie straipsniai išvis nėra galimi. Kadangi jo nebuvo, apie jį nebuvo tariamasi, jis nebuvo žadamas, jo nebuvo prašoma (...) todėl nėra ir visos šitos bylos esmės“, –  tvirtino parlamentaras.

Anot jo, kaltinamajame akte yra nurodoma, kad jis kaip kyšį priėmė 15 tūkst. eurų paramą, kurią koncernui priklausanti bendrovė „Mitnija“ skyrė Viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

V. Gapšys teisme tikino su viešąja įstaiga neturėjęs jokių ryšių, tik padėjęs sujungti paramos gavėjus ir davėjus.

„Tiesiog suvedžiau asmenis, kurie vykdo veiklas, ieško paramos su tais, kurie tokias veiklas finansuoja, čia jokių kitų aspektų nėra. Aš su ta įstaiga jokių ryšių neturėjau, bandė tai patikrinti prokuroras visais įmanomais būdais (...) buvo iškelta gi ir baudžiamoji byla, galiausiai ji buvo nutraukta“, – sakė jis.

Parlamentaras teigė jokios įtakos nei daręs, nei galėjęs daryti ir tik šios bylos metu sužinojęs, kad neva negali perduoti kažkam kitam, jei kažkas ieško paramos.

Tiesiog suvedžiau asmenis, kurie vykdo veiklas, ieško paramos su tais, kurie tokias veiklas finansuoja, čia jokių kitų aspektų nėra.

„Šis epizodas išvis atsirado, mano manymu, per nesusipratimą (...) Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai galvojo, jog taip yra finansuojama reklaminė kampanija, bet vėliau patys suprato, kad taip nėra“, – sakė jis.

V. Gapšys aiškino manantis, kad įtarimų sulaukė dėl to, kad STT pareigūnams „staiga atsirado poreikis reikšti kuo daugiau kaltinimų, rasti kuo daugiau įtariamųjų“.

„Puikiai žinote, kaip prasidėjo pas mane kratos, prasidėjo jos todėl, kad ėjo kardomosios priemonės R. Kurlianskiui pabaiga, reikėjo sukelti visą šurmulį ir sukėlė“, – kalbėjo jis.

„Bet, kai reikia tai pagrįsti ir tai reikia įrodyti, yra sudėtinga. Buvo parama, bet ji niekaip nesusijusi nei su manimi, nei su Darbo partija“, – tvirtino „darbietis“.

Jis taip pat aiškino, kad kaltinamasis aktas, apskritai, yra nenuoseklus ir neaiškus, įvykiai jame nesusieti chronologiškai, o vieni faktai iškeliami virš kitų.

„Prokuroras labai dažnai tiesiog prirašo vieną ar kitą frazę, kuri skamba garsiai, bet praleidžia tekstą tarp jų. Kalba, tarkim, R. Kurlianskis, Darius Mockus ir V. Gapšys, tai jis išrenka tris frazes iš trijų valandų pokalbio, bet pamiršta pasakyti, kad tarp to yra dar ir kitos pokalbio dalys“, – tikino V. Gapšys.

Jo teigimu, kaltinimuose taip pat nurodyta, kad jis poveikį turėjo daryti „registruojant projektus, kurie jau buvo įregistruoti“ ar daryti įtaką žmonėms, kurių nepažįsta.

„Kai prokurorui nesigauna susieti, nes poveikį turi padaryti kažkam, kai jis nebežino, kam tas poveikis išvis ten turėtų būti daromas, jis sugalvoja ir naujų konstruktų – jis padaro, kad aš paveiksiu Lietuvos Geležinkelių valdybą arba Ignalinos atominės elektrinės viešųjų pirkimų komisiją, nors aš net nepažįstu tų žmonių“, – sakė parlamentaras.

Anot jo, nors kriminalinės žvalgybos metu įrašytuose pokalbiuose jis aiškiai sako „nepažadu“ ir „neprižadu“, prokuroras kaltinime įrašo „pažadėjo“.

„Taip pat esu kaltinamas dalykais, kuriuos padaryti man būtų reikėję keliauti laiku, paveikti asmenis ir tada turbūt grįžti atgal arba turėjau ir įstrigti laike“, – kalbėjo V. Gapšys.

„Svarbiausia, kad kaltinamajame akte jam visiškai nesvarbu, kad nėra kyšio, nėra jokio atsilyginimo už pokalbius ar kažką, bet jis pritempia, sudeda, iškerpa, sulipdo“, – aiškino parlamentaras.

Prokuroras Justas Laucius anksčiau teigė, jog V. Gapšys kaltinamas prekyba poveikiu – kad susitarė, pažadėjo ir priėmė 12,1 tūkst. eurų ir 15 tūkst. eurų trečiųjų asmenų naudai už tai pažadėdamas kyšio davėjui – buvusiam koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskui – paveikti kitus valstybės tarnautojus ir institucijas, kad jie priimtų koncernui naudingus sprendimus.

Teisėsaugos manymu R. Kurlianskis, 2015–2016 metais, įtariama, iš viso davė 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius tuometiniam Seimo nariui V. Gapšiui.

Jos teigimu, už dalį šios sumos padarytos nuolaidos transliuojant Darbo partijos reklamą per koncernui priklausančias televizijas, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.

Už tai, anot kaltintojų, V. Gapšys siekė paveikti Darbo partijos narius, valstybės pareigūnus, „Lietuvos geležinkelių“ valdybą, kad jie veiktų koncerno interesais.

Prekyba poveikiu ir kyšininkavimu šioje byloje kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis bei „darbietis“ V. Gapšys. Eksparlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.

R. Kurlianskis kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

V. Gapšys penktadienį vykusiame posėdyje baigė duoti parodymus ir pradėjo atsakinėti į teisėjų ir prokuroro klausimus.

Teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės kolegija nusprendė, kad prokuroro nušalinimui nėra pagrindo.

„Darytina išvada, jog nėra duomenų, kad frazė, tokia, kokia yra priskirta prokurorui, iš tikrųjų nukreipta į teisėjų kolegijos narį“, –  sakė teisėja N. Žimkienė.

Prašyme teigta, kad prokuroras ankstesnio posėdžio metu savo replika apie vieną iš teisėjų įžeidė teisėjų kolegiją. Prokuroras neigė sakęs įžeidžiančius žodžius ir tvirtino nušalinimui nematantis pagrindo.

Ketvirtadienio posėdyje savo parodymus tęs buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Ankstesniame posėdyje R. Kurlianskis teismui sakė, kad 90 tūkst. eurų, kuriuos teisėsauga rado pas Eligijų Masiulį, buvo skirti jo politinei veiklai finansuoti.

Darytina išvada, jog nėra duomenų, kad frazė, tokia, kokia yra priskirta prokurorui, iš tikrųjų nukreipta į teisėjų kolegijos narį.

„STT buvo visiškai teisūs, kad aš ketinu finansuoti Eligijaus Masiulio politinę veiklą. Taip, tai buvo 90 tūkst. eurų Eligijaus Masiulio politinei veiklai finansuoti“, – sakė jis.

Savo versiją jis žadėjo detaliau paaiškinti vėliau teisme.

Po šio posėdžio E. Masiulis žurnalistams sakė liekantis prie savo versijos, kad pinigai buvo skirti investicijai į nekilnojamąjį turtą ir teigė daugiau galėsiantis paaiškinti tuomet, kai R. Kurlianskis baigs duoti savo parodymus.

Taip pat R. Kurlianskis teisme neigė pokalbiuose su politikais atstovavęs koncernui „MG Baltic“, o pačią bylą vadino politine.

R. Kurlianskis šioje byloje kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Korupcija byloje kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis bei buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Parlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Įmonės su savivaldybe ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų „Crossvent 3+“ dovanojimo miestui, pranešė savivaldybė. Ši juos perleis didžiausią poreikį turinčioms gydymo įstaigoms.

Savivaldybė pranešime teigia, kad tokių aparatų rezervacija galiojo labai trumpą laiką – vos parą, todėl reikėjo itin skubių veiksmų. Įmonės, sužinojusios apie poreikį padėti įsigyti gyvybiškai svarbios įrangos, reagavo iškart.

Aparatus nupirko ir dovanoja bendrovės „Darnu Group“, „Mediafon“, „Apranga“, „Mitnija“ ir „MV Group“.

V. Bakas teigia, kad sprendimą skųs toliau.

„(...) pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą“, – teigiama Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Vilniaus miesto apylinkės teismas šiemet sausį pripažino, kad V. Bako teiginiai apie „MG Baltic“ neatitiko tikrovės ir pažeidė „MG Baltic“ dalykinę reputaciją.

Anot aukštesnės instancijos teismo, nors V. Bako pernai išsakyti teiginiai laikomi nuomone, politikas turėjo juos pagrįsti.

„Tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo“, – rašoma nutartyje.

„Taigi, visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais“, – teigiama teismo sprendime.

Taigi, visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais.

Koncernas skundė teismui Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius ir jis padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą.

„Demagogija ir melas pagaliau sulaukė teisingo ir principingo įvertinimo. Teismas patvirtino, kad V. Bakas tenkino išimtinai savo asmeninius politinius interesus. Apmaudu, kad savo piktnaudžiavimą jis galės padengti mokesčių mokėtojų pinigais, kaip tai darė iki šiol“, – koncerno BNS perduotame komentare sakė „MG Baltic“ advokatas Romanas Raulynaitis.

V. Bakas taip pat bandė įtikinti teismą, kad atsakomybė už teiginius jam negali būti taikoma, nes Seimo nario imunitetas apsaugo jį nuo persekiojimo už pareigų vykdymą.

Tačiau teismas pabrėžė, kad ginčytas mintis V. Bakas pasakė duodamas interviu žiniasklaidai, o ne vykdydamas tiesiogines pareigas Seime.

„MG Baltic“ taip pat siekė iš V. Bako atlyginti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, tačiau koncernui priteistos tik beveik 1,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidos.

V. Bakas prieš kelerius metus vadovavo parlamentiniam tyrimui, kuris paskelbė, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą pavadino politiniu farsu.

Apmaudu, kad savo piktnaudžiavimą jis galės padengti mokesčių mokėtojų pinigais, kaip tai darė iki šiol.

Parlamentaras BNS teigė, kad jo tikslas buvo atskleisti visuomenei „visą tą neteisėtos įtakos ir pasipelnymo tinklą, kurį buvo sukūręs koncernas ir jo savininkas Darius Mockus“.

„Istorija su dėžutėmis toli gražu neatspindi, kaip buvo alinama valstybė ir daroma neteisėta įtaka. Tą sprendimą padaryčiau dabar lygiai tokį patį“, – sakė V. Bakas.

Jis tvirtino, kad skųs sprendimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o jo pralaimėjimas šioje byloje gali apsunkinti ateities parlamentinius tyrimus.

„MG Baltic“ šiuo metu taip pat bylinėjasi su valstybe dėl žvalgybos duomenų paskleidimo.

Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja politinės korupcijos bylą, kur įtarimai pateikti keliems politikams, buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir pačiam koncernui.

Pareigūnai įtaria, kad R. Kurlianskis kyšius politikams davė mainais už koncernui naudingų sprendimų priėmimą. Kaltinamieji įtarimų nepripažįsta ir sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje ji apklausta dėl aplinkybių, susijusių su valstybinės žemės sklypo Vilniuje, Tujų gatvėje, nuomos sutartimi.

V. Gapšys byloje kaltinamas pažadėjęs paveikti Darbo partijos deleguotą ministrę, kad ši nurodytų Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojams sudaryti minimo sklypo nuomos sutartį su „MG Baltic“ valdoma bendrove „MG Valda“, šiuo metu vadinama „Darnu Group“.

Per apklausą eksministrė tvirtino, kad V. Gapšys dėl sklypo 2015 metais kreipėsi du kartus. Vieną kartą tai vyko Seime, kitą – ministerijoje.

V. Baltraitienė sakė, kad po kolegos kreipimosi sklypo nuomos galimybes aptarė su buvusia Nacionalinės žemės tarnybos direktore Daiva Gineikaite, o vėliau su tuometine ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktore Aušra Kalantaite.

Iš tikrųjų gal porą kartų buvo domimasi šitu sklypu, bet aš tai nematau kaip išskirtinio atvejo, nes kiekvienas Seimo narys kažko klausdavo, kažkuo domėdavosi.

Pasak liudytojos, pastaroji tarnautoja išaiškino, kad nuoma nėra galima pagal įstatymus.

„Iš tikrųjų gal porą kartų buvo domimasi šitu sklypu, bet aš tai nematau kaip išskirtinio atvejo, nes kiekvienas Seimo narys kažko klausdavo, kažkuo domėdavosi, o mano atsakymas visada būdavo, kad pažiūrėsiu, pasiaiškinsiu“, – Vilniaus apygardos teisme sakė V. Baltraitienė.

„V. Gapšiui pasakiau, kad įstatymas čia neleidžia nieko išspręsti“, – teigė ji.

Buvusi politikė tvirtino nedavusi pavaldiniams jokių nurodymų dėl minimo sklypo, nes žemės ūkio ministras yra atsakingas už strateginius sprendimus, o ne „sprendžia klausimus dėl kiekvieno žemės sklypo“.

V. Baltraitienė taip pat sakė, kad V. Gapšys neprašė jos duoti jokių nurodymų, tik išsiaiškinti situaciją dėl sklypo nuomos aplinkybių.

„Niekada jokių tiesioginių nurodymų, kad vienaip ar kitaip sutvarkyti sklypą, (...) nebuvo“, – kalbėjo V. Baltraitienė.

Kaltinamojo gynėjai teigė, kad jis į žemės ūkio ministrę kreipėsi dėl perdėto biurokratizmo Nacionalinėje žemės tarnyboje.

Viešinimo pinigai

Buvusi žemės ūkio ministrė taip pat liudijo dėl kaltinimų V. Gapšiui, kad šis pažadėjo „MG Baltic“ atstovams paveikti ją, jog ši priimtų koncerno bendrovei „MG Baltic Media“ palankius sprendimus skirstant ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) viešinimui per žiniasklaidą skiriamus pinigus.

Byloje tiriamos NMA viešinimo paslaugų pirkimo aplinkybės 2015 metais.

Tais metais sutartį su NMA turėjo Mykolo Katkaus vadovaujama įmonė „Viešųjų ryšių partneriai“, šiuo metu vadinama „Fabula Hill+Knowlton Strategies“.

Bylos duomenimis, NMA vadovas tuo metu siekė gauti daugiau pinigų viešinimui.

V. Baltraitienė tvirtino, kad dėl viešinimo pinigų dydžio nesutarė su tuometiniu NMA vadovu Eriku Bėrontu, bet nesikišo į klausimus, kiek lėšų turi gauti kuri žiniasklaidos priemonė – už tai buvo atsakinga patarėja Jolanta Butkevičienė.

Buvusi ministrė sakė, kad V. Gapšys jos Seime yra paklausęs apie NMA skiriamus viešinimo pinigus, tačiau tai siejo su E. Bėronto bandymais gauti parlamentarų paramą.

„Bėrontas, žinau, visus aplakstė, (...) visus pažinojo“, – tvirtino buvusi politikė.

„Atsakiau jam (V. Gapšiui), kad tikrai NMA nebus papildomų pinigų, nes jis (E. Bėrontas) ištaškė visus turėtus pinigus ir ministerija jam daugiau nebeskirs“, – kalbėjo V. Baltraitienė.

„Niekas manęs nei iš Seimo narių, nei iš partijos narių nespaudė, kad viešinimo pinigai būtų skiriami NMA“, – pridūrė ji.

Anot šią savaitę teisme liudijusio M. Katkaus, viešinimo sutartys buvo sudarytos su tuomet koncernui „MG Baltic“ priklausiusiais portalu alfa.lt ir LNK televizijos kanalų grupe.

V. Baltraitienė žemės ūkio ministre dirbo 2014 – 2016 metais.

Politinės korupcijos byloje buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už naudingų sprendimų priėmimą.

Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ V. Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.