Duodamas AFP vaizdo interviu, M. Kasjanovas, 2000–2004 metais buvęs Rusijos ministras pirmininkas, prognozavo, kad karas gali trukti iki dvejų metų, tačiau sakė esąs tikras, kad Rusija gali grįžti į demokratinį kelią.

64-erių metų M. Kasjanovas, kuris, būdamas premjeru, pasisakė už glaudžius ryšius su Vakarais, teigė, kad jis, kaip ir daugelis kitų rusų, likus kelioms savaitėms iki karo pradžios, netikėjo, kad tai iš tikrųjų gali įvykti.

M. Kasjanovas tik tada suprato, kad V. Putinas neblefuoja, kai pamatė, kaip likus trims dienoms iki invazijos, šis sukvietė aukščiausią šalies vadovybę į teatrališką Saugumo tarybos posėdį.

„Kai pamačiau Rusijos saugumo tarybos posėdį, supratau, kad taip, karas bus“, – sakė jis, pridurdamas, kad, jo manymu, V. Putinas mąsto neadekvačiai.

„Aš pažįstu šiuos žmones ir žiūrėdamas į juos pamačiau, kad Putinas jau nebemąsto. Ne medicinine, o politine prasme, – sakė jis. – Aš pažinojau kitokį Putiną“.

Po to, kai V. Putinas jį atleido, M. Kasjanovas prisijungė prie Rusijos opozicijos ir tapo vienu iš aršiausių Kremliaus kritikų. Dabar jis yra opozicinės Liaudies laisvės partijos „Parnas“ lyderis.

„Visiškas įstatymų nepaisymas“

M. Kasjanovas sakė, kad V. Putinas, buvęs KGB agentas, kuriam spalį sukaks 70 metų, per pastaruosius 20 metų sugebėjo sukurti sistemą, pagrįstą nebaudžiamumu ir baime.

„Tai yra pasiekimai sistemos, kuri, skatinama Putino kaip valstybės vadovo, pradėjo veikti dar ciniškiau ir žiauriau nei paskutiniuoju Sovietų Sąjungos gyvavimo etapu“, – sakė jis. – Iš esmės tai yra KGB sistema, pagrįsta visišku įstatymų nepaisymu. Akivaizdu, kad jie nemano, jog gali sulaukti kokios nors bausmės“.

M. Kasjanovas sakė, kad dėl karo išvyko iš Rusijos ir dabar gyvena Europoje, tačiau, baimindamasis dėl saugumo, atsisakė atskleisti savo buvimo vietą.

2015 metais netoli Kremliaus buvo nušautas jo artimas sąjungininkas ir kolega opozicijos politikas Borisas Nemcovas. Žymiausias V. Putino kritikas 46 metų Aleksejus Navalnas 2020 metais buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga ir dabar yra kalėjime.

M. Kasjanovas prognozavo, kad karas gali trukti iki dvejų metų, ir sakė, kad Ukraina būtinai turi laimėti. „Jei Ukraina žlugs, Baltijos šalys bus kitos“, sakė jis, o nuo karo baigties priklausys ir Rusijos ateitis.

M. Kasjanovas sakė, kad „kategoriškai“ nesutinka su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymu, jog V. Putinas neturėtų būti žeminamas.

Jis taip pat atmetė raginimus Ukrainai atsisakyti dalies teritorijos, kad būtų nutrauktas karas.

„Ką Putinas padarė, kad to nusipelnytų? – sakė jis. – Tai pernelyg pragmatiška pozicija. Manau, kad tai neteisinga, ir tikiuosi, kad Vakarai neis šiuo keliu“.

„Milžiniškas uždavinys“

M. Kasjanovas mano, kad V. Putiną galiausiai pakeis „kvaziįpėdinis“, kontroliuojamas saugumo tarnybų. Tačiau įpėdinis negalės ilgai kontroliuoti sistemos ir galiausiai Rusija surengs laisvus ir sąžiningus rinkimus, sakė buvęs premjeras.

„Esu tikras, kad Rusija grįš į demokratinės valstybės kūrimo kelią“, – sakė jis. Jo skaičiavimais, šalies „dekomunizacijai“ ir „deputinizacijai“ atlikti prireiks maždaug dešimtmečio: „Tai bus sunku, ypač po šio nusikalstamo karo“.

Michailas Kasjanovas/Scanpix nuotr.

Jis sakė, kad reikės atkurti pasitikėjimu grįstus santykius su Europos šalimis, kurias jis pavadino „natūraliomis Rusijos partnerėmis“.

Anksčiau kritikai kaltino Rusijos opoziciją beviltišku susiskaldymu, tačiau M. Kasjanovas sakė esąs įsitikinęs, kad dabar viskas bus kitaip: „Neabejoju, kad dabar, po tragedijos, kurios liudininkais tapome, opozicija susivienys“.

Pasak jo, rusų laukia milžiniškas uždavinys – atstatyti savo šalį. „Viską reikės atstatyti iš naujo. Iš esmės visas ekonominių ir socialinių reformų kompleksas turės būti pradėtas iš naujo. Tai didžiuliai ir sunkūs uždaviniai, ir juos reikės atlikti“, – kalbėjo buvęs Rusijos premjeras.

M. Kasjanovas, kuris 2000–2004 metais buvo pirmasis prezidento Vladimiro Putino premjeras, naujienų agentūrai AFP raštu pranešė, kad jo šiuo metu nėra Rusijoje.

„Tikiuosi – neilgam“, – sakė 64 metų politikas.

Jis atsisakė pateikti kitų detalių ar nurodyti, kur šiuo metu yra.

Kai buvo V. Putino atleistas iš pareigų, M. Kasjanovas prisijungė prie Rusijos opozicijos ir tapo vienu iš balsingiausių Kremliaus kritikų.

Ekspremjeras vadovauja opozicinei liberaliai Liaudies laisvės partijai (PARNAS).

Gegužės viduryje duodamas interviu Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ M. Kasjanovas kritikavo Kremliaus „brutalų karą“ prieš Ukrainą.

PARNAS politikas Konstantinas Merzlikinas sakė, kad nuolat bendrauja su M. Kasjanovu, tačiau nežino, kur jis yra apsistojęs ir kada išvyko iš šalies.

„Šiuo metu jo nėra Rusijoje“, – pridūrė jis.

V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, dešimtys tūkstančių rusų, tarp jų daug Kremliaus kritikų, paliko šalį. 

Balsingiausias V. Putino kritikas Aleksejus Navalnas laikomas kalėjime. Kovą teismas jam skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų pasisavinus ir panaudojus asmeninėms reikmėms kelis milijonus JAV dolerių, paaukotų jo politinėms organizacijoms, taip pat dėl nepagarbos teismui. Opozicionierius šiuos kaltinimus laiko politiškai motyvuotais.

Karas Ukrainoje – tai iš esmės ekonominių ir karinių potencialų kova, mano buvęs premjeras, Liaudies laisvės partijos pirmininkas. „Kai taikomos tokios sankcijos, V. Putino Rusijos potencialas kasdien mažės. Tai reiškia, kad po kelių mėnesių Ukraina įgis ekonominį ir karinį pranašumą. Ukrainos žmonių ir armijos didvyriškumas neabejotinai leis pagerinti situaciją ir pasiekti pergalę. Pirma, tai apgins Europą nuo agresyvaus V. Putino, o antra, tai taps jo pasitraukimo priežastimi“, –  sakė Rusijos opozicijos politikas.

Anot M. Kasjanovo, Ukrainos pergalė sukels sparčius pokyčius Rusijoje, „pirmiausia – V. Putino aplinkoje ir armijoje“. Ukrainos pergalė smogs skaudų smūgį V. Putino režimui ir paskatins pakeisti jį pačių rusų rankomis, teigė buvęs premjeras.

Pasak M. Kasjanovo, „V. Putinas tikrai nesitikėjo tokio masto sankcijų“, kurių ėmėsi pasaulio bendrija, reaguodama į agresiją prieš Ukrainą, ir jos yra „niokojamo pobūdžio“.

Ekspertų nuomone, infliacija, apskaičiuojama pagal tarptautinę metodologiją, kai atsižvelgiama į 2 000 prekių ir paslaugų kainas, Rusijoje sudarys 20-22 proc. „Bet jei apskaičiuosime infliaciją keturioms svarbiausioms Rusijos gyventojams išlaidų rūšims – maistui, medikamentams, būsto ir komunalinėms bei transporto paslaugoms, tai ji pasieks 40 proc.“, – teigė M. Kasjanovas.

Be to, didėja problemos ekonomikos srityje, trūkinėja gamybiniai ryšiai, traukiasi beveik visos užsienio kompanijos, dėl to prarandama tūkstančiai darbo vietų, pažymėjo politikas.

Jo nuomone, „valdant V. Putinui Rusija transformuojama Šiaurės Korėjos linkme“. Bet, įsitikinęs M. Kasjanovas, kad ir kas iš pradžių pakeistų V. Putiną, „po vieno dviejų rinkiminių laikotarpių Rusija grįš į demokratinės valstybės su normalia rinkos ekonomika kūrimo kelią“.

B. Nemcovas buvo vienas ryškiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų. 2015 m. vasario 27 d. jis buvo nušautas ant tilto Maskvoje, netoli Kremliaus.

Šeštosios B. Nemcovo nužudymo metinės minimos netrukus po to, kai 2,5 metų įkalinimo bausmė buvo paskirta kitam opozicijos politikui Aleksejui Navalnui. Šis nesutinka su jam pateiktais kaltinimais, nes jie yra politiškai motyvuoti.

„Šią dieną, šioje vietoje mes susirenkame kiekvienais metais, kad parodytume valdžiai, jog mes nepamiršome ir nepamiršime“, – žurnalistams sakė Michailas Kasjanovas, buvęs šalies premjeras.

„Esu tikras, kad tai, už ką kovojo Borisas – rusų laisvė, jų gerovė ir orus gyvenimas, – greitai išsipildys“, – pridėjo šis opozicijos atstovas.

Paprastai šia proga Maskvos centre rengiamos eitynės, tačiau dėl koronaviruso pandemijos masiniai susibūrimai draudžiami, todėl šiais metais opozicija rinkosi prie savadarbio memorialo B. Nemcovo žūties vietoje, kurį valdžia nuolat pašalina.

Skaičiuojama, kad renginyje iki vidurdienio lankėsi 3 700 žmonių.

Gėlių čia padėjo JAV, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir kitų Vakarų valstybių ambasadoriai reziduojantys Maskvoje.

Iškilus Rusijos opozicijos veikėjas Michailas Kasjanovas antradienį tapo neįprasto išpuolio taikiniu – į jį buvo mestas tortas.

Buvęs Rusijos premjeras, opozicinės partijos PARNAS pirmininkas, naujienų agentūrai „Interfax“ pasakojo, kad apie 10 „neslaviškos išvaizdos“ vyrų įžengė į vieną Maskvos restoraną, kuriame jis vakarieniavo, ir sviedė jam į veidą tortą, grasinamai šūkaudami, o po to paspruko automobiliais.

M.Kasjanovas neseniai sulaukė kitokių grasinimų, dėl kurių pastarasis įvykis galbūt turėtų būti vertinamas kaip rimtesnis incidentas, o ne paprastas chuliganų išpuolis.

Anksčiau šiais metai Rusijos Čečėnijos respublikos prezidentas Ramzanas Kadyrovas pavadino šalies opozicijos veikėjus liaudies priešais, o vėliau savo „Instagram“ paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame M.Kasjanovas matomas tarsi stebimas per snaiperio šautuvo taikiklį.

Rusijos dvi opozicijoje esančios politinės jėgos – Rusijos respublikonų liaudies laisvės partija (RPR-PARNAS) ir Pažangos partija – paskelbė susivienijančios, kad galėtų iškelti vieningą kandidatų rinkimams 2015-2016 metais sąrašą.

„Politinės jėgos, kurioms mes atstovaujame – RPR-PARNAS ir Pažangos partija, pasirengusios prisiimti atsakomybę už šalies ateitį“, – sakoma pareiškime, kurį pasirašė RPR-PARNAS vienas pirmininkų Michailas Kasjanovas ir Pažangos partijos lyderis Aleksejus Navalnas.

„Mūsų nuomone, šiuo metu mūsų aljansas yra vienintelė politinė jėga, gebanti mesti iššūkį neteisingumui, melui ir korupcijai, kuo laikosi dabartinė valdžia, – sakoma pareiškime. – Mes konsoliduojame savo pastangas būsimiems rinkimams Rusijoje 2015 ir 2016 metais“.

Sutarta, kad RPR PARNAS partijos pagrindu bus sudarytas vieningas kandidatų sąrašas dalyvavimui Dūmos rinkimuose 2016 metais, taip pat regioniniuose ir municipaliniuose rinkimuose šiemet.

Pranešime dar pabrėžiama, jog tai nebus organizacinis partijų susijungimas, o politinis aljansas.

Pasak BBC, prie šio aljanso norėtų jungtis dar viena opozicinė liberalų partija, „Demokratinis pasirinkimas“, kurios lyderis Vladimiras Milovas dar pridūrė, kad prie jų ketina dėtis ir partija „Pilietinė iniciatyva“, kuriai vadovauja buvęs ekonomikos ministras Andrejus Nečiajevas.

Partijoje „Jabloko“ teigiamai atsiliepta į opozicinio aljanso kūrimą, bet jame dalyvauti neketinama.

„Mano požiūris palankus. Tai jų sprendimas. Linkime jiems sėkmės“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ penktadienį „Jabloko“ lyderis Sergejus Mitrochinas.

Anot jo, visas demokratines jėgas jungiančios partijos Rusijoje negali būti. „Tai nerealu. Labai jau skirtingi žmonės vadinasi demokratais. Demokratija pernelyg platus terminas ir gana patrauklus, kad juo būtų mėginama prisidengti. Mes esame politinės higienos šalininkai“, – sakė S.Mitrochinas, tikinęs, kad „Jabloko“ prie naujojo aljanso nesidės.

Daugybė gedinčių Rusijos žmonių ir garbingų užsienio svečių antradienį vienas po kito ėjo pro baltu audeklu išklotą atidengtą karstą, atsisveikindami su nužudytu Kremliaus kritiku Borisu Nemcovu ir atiduodami paskutinę pagarbą vienam iškiliausių šalies opozicijos veikėjų.

B.Nemcovas buvo nušautas penktadienio vakarą, kai su savo drauge ukrainietė ėjo per tiltą Maskvos centre netoli Kremliaus. Jokių įtariamųjų kol kas nesulaikyta.

Šis nužudymas smarkiai sukrėtė negausų ir marginalizuojamą Rusijos opozicijos judėjimą. Daugelis opozicijos šalininkų įtaria, kad B.Nemcovas likviduotas Kremliaus nurodymu dėl šio veikėjo aštrios kritikos prezidento Vladimiro Putino režimui. Tuo tarpu oficalioji valdžia iškėlė kitokių prielaidų - taip pat dėl galimos provokacijos, turinčios apjuodinti V.Putino įvaizdį.

Dar prieš atsisveikinimo ceremonijos pradžią 10 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku prie Andrejaus Sacharovo žmogaus teisių centro, kur buvo pašarvotas B.Nemcovas, laukė daugiau negu 100 žmonių, laikiusių gėles ir degančias žvakes.

Atsisveikinti su B.Nemcovu atėjo kai kurie aukšto rango Rusijos vyriausybės pareigūnai, tarp jų vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius, tačiau jis ilgai neužsibuvo ir nebendravo su žurnalistais.

Anksčiau buvo pranešta, kad aukščiausi šalies vadovai – abejų parlamento rūmų pirmininkai, taip pat prezidentas Vladimiras Putinas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas – gedulinguose renginiuose nedalyvaus.

Kaip praneša tinklalapis news ru., į atsisveikino ceremoniją atvyko premjero atstovė spaudai Natalija Timakova, žemės ūkio ministras Nikolajus Fiodorovas, buvęs centrinio banko vadovas Sergejus Dubininkas, JAV ambasadorius Maskvoje Johnas Tefftas (Džonas Teftas), Kremliaus žmogaus teisių tarybos vadovas Michailas Fedotovas, vyriausybės administracijos vadovas Sergejus Prichodko, premjero pavaduotojas Arkadijus Dvorkovičius, taip pat velionio prezidento Boriso Jelcino našlė Naina Jelcina.

„Išėjo, kaip išeina didvyriai“

Prie B.Nemcovo karsto stovėjo jo 87 metų motina, artimiausi šio politiko bendražygiai Ilja Jašinas ir Michailas Kasjanovas, kuris ceremonijos pradžioje pasakė įžanginę kalbą.

„Šis niekšiškas nužudymas neabejotinai buvo kerštas už tai, ką darė“ B.Nemcovas, pabrėžė M.Kasjanovas.

„Jis visus savo metus pašventė kovai su korupcija ir savivaldžiavimu, – pridūrė jis, reikšdamas viltį, kad žudikai bus surasti – „jeigu ne prie šios valdžios, tai prie kitos“.

I.Jašinas savo kalboje taip pat sakė, kad B.Nemcovas „atidavė savo gyvybę už idealus, kuriais tikėjo“.

„Jis išėjo, kaip išeina didvyriai“, – sakė I.Jašinas.

Tuo tarpu buvęs B.Nemcovo politinis bendražygis Sergejus Kirijenka, dabar vadovaujantis Rusijos atominės energetikos milžinei „Rosatom“, sakė žurnalistams, kad kelerius pastaruosius metus jiedu beveik nebendravo, nes jų „požiūriai pernelyg išsiskyrė“.

Į atsisveikimo ceremoniją atėjęs banko „Alfa“ valdybos pirmininkas Piotras Avenas televizijai „Dožd“ sakė, kad B.Nemcovo nužudymo „nuleistuku“ tapo Rusijos visuomenėje įsigalėjusi „neapykantos atmosfera“.

Likus valandai iki numatytos atsisveikinimo ceremonijos pabaigos gedinčių žmonių eilė buvo nutįsusi kelis šimtus metrų nuo Andrejaus Sacharovo žmogaus teisių centro.

"Jis buvo mūsų šviesos spindulys. Manau, kad su jo pagalba Rusija būtų pakilusi ir tapusi stipria šalimi. Tai visų pažangių Rusijos žmonių svajonė", - sakė 80-metė pensininkė Valentina Gorbatova.

A.Sacharovo centre ant sienų kabojo B.Nemcovo nuotraukos ir skambėjo gedulinga muzika. Tarp atėjusių atiduoti pagarbą buvo Didžiosios Britanijos ekspremjeras Johnas Majoras (Džonas Meidžoras).

Žmogaus teisių aktyvistas Levas Ponomariovas dėl šio nužudymo kaltino valstybinę žiniasklaidą, nuolat vaizduojančią Kremliaus oponentus kaip išdavikus.

"Žmonės visaip kalba. Vieni kaltina Vladimirą Putiną, kiti - ne. Bet visi sutaria, kad Rusijos valstybinė televizija sukūrė atmosferą, kuri prie to atvedė", - sakė jis.

55 metų B.Nemcovas anksčiau užėmė vicepremjero postą velionio prezidento Boriso Jelcino administracijoje ir daugelio buvo laikomas kylančiu jaunu reformų šalininku. Tačiau atėjus į valdžią V.Putinui B.Nemcovo partija prarado visas vietas parlamente.

Nors jo įtaka šalies politikoje sumenko, B.Nemcovas liko pastebimas veikėjas ir vienas iš įnirtingiausių V.Putino kritikų. Likus vos kelioms valandoms iki jo nužudymo aktyvistas davė interviu radijui, kuriame pasmerkė V.Putino "pamišėlišką, agresyvią" politiką dėl Ukrainos.

Atsisveikinimas su velioniu A.Sacharovo centre truko iki 14 val. (13 val.). Vėliau B.Nemcovas bus palaidotas Trojekurovo kapinėse Maskvos pietvakariniame pakraštyje.

Daugelis apžvalgininkų pabrėžė, kad B.Nemcovas, kaip ir daugelis kitų svarbių opozicijos veikėjų, buvo nuolat sekamas policijos, todėl būtų sunku įsivaizduoti, kad jo nužudymas liko nepastebėtas slaptųjų tarnybų agentų. Kai kurie atkreipė dėmesį, kad B.Nemcovas buvo nušautas minint naują valstybinę šventę - Specialiųjų operacijų pajėgų dieną, kuri buvo paskelbta pagerbiant karius, prieš metus okupavusius Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir atvėrusius kelią vėliau Maskvos įvykdytai to regiono aneksijai.

Ataka prieš B.Nemcovą yra didžiausio atgarsio sulaukęs politinis nužudymas Rusijoje nuo 2006-ųjų, kai kita Kremliaus priešininkė - žurnalistė Ana Politkovskaja - buvo nušauta savo namo lifte Maskvoje. Daugelis atskreipė dėmesį, kad ji buvo nužudyta spalio 7-ąją - per V.Putino gimtadienį. Praeitais metais dėl žurnalistės nužudymo buvo nuteisti penki čečėnai, bet lieka neaišku, kas užsakė tą išpuolį.

Kai kurie apžvalgininkai kėlė prielaidą, kad B.Nemcovo nužudymą galėjo organizuoti karinga Rusijos izoliacijos šalininkų grupė vyriausybėje, galbūt tikėdamasi išprovokuoti pasipiktinimą užsienyje ir dar labiau pabloginti šalies santykius su Vakarų valstybėmis.

Tie santykiai dėl konflikto Rytų Ukrainoje jau dabar yra pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo laikų. Kijevo vyriausybė kaltina Maksvą padedant prorusiškiems separatistams ir juos ginkluojant. Rusija tuos kaltinimus neigia, bet NATO sako turinti tvirtų įrodymų, kad Rusijos karinė įranga siunčiama į Rytų Ukrainą.

Jei Putino Rusija nepakeis krypties arba naftos kainos nepasieks beveik nebeįmanomų aukštumų, šalies ekonomikos ir finansų sistemos po poros metų patirs siaubingą žlugimą, sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Išskyrus pasakišką scenarijų, kai stebuklingai išaugtų naftos kaina, kiti scenarijai, neatstačius normalių santykių su pasaulio bendruomene, Rusiją veda link tokios situacijos, šalia kurios 1998-ųjų krizė bus tik našlaitės žiedeliai“, – kalba ekonomistas.

Anot buvusio Rusijos ministro premjero Michailo Kasjanovo, sprendžiant iš paskutinio pusmečio duomenų ir jų analizės, Rusijos ekonomikos ir finansų sistema „temps“ dvejus metus. Pagrindinė problema – ekonomikos diversifikacijos nebuvimas, visiška priklausomybė nuo naftos ir dujų, kuri per pastaruosius dešimt metų išaugo beveik dvigubai, naujienų portalui DELFI teigė M. Kasjanovas.

Buvęs Rusijos vyriausybės vadovas pažymėjo, kad 2015-aisiais infliacija Rusijoje gali siekti net 15 proc., gyventojų pajamos mažės, galimas Rusijos pasitraukimas iš investicijų reitingo.

„Tai reiškia, kad investicijų visiškai nebebus, o vartotojų paklausa bus minimali – atlyginimai nedidės, o gyventojų skolos vis silpnėjančiam bankų sektoriui liks. [...] Vis dėlto sunku pasakyti, po kurio laiko dėl sąskaitų suvedinėjimo tauta paims šakes į rankas – tai kelias į revoliuciją. Rusijoje tokie dalykai vyksta žiauriai“, – kalbėjo M. Kasjanovas.

Artimiausioje perspektyvoje – bankrotų pasiutpolkė

G. Nausėdos manymu, tolesnis Rusijos ekonominės padėties scenarijus – bankų, valstybinių bei privačių įmonių bankrotų virtinė.

„Esant tokiai padėčiai valiutų rinkoje, apsirūpinti kredito ištekliais įmonėms tampa labai sudėtinga. Daugeliui Rusijos bendrovių kredito rinkos yra uždarytos, tačiau tam tikras sumas užsienio valiuta, kurių negali gauti rinkoje arba už didesnę kainą nei anksčiau, jos neišvengiamai turi mokėti. Stringant šiam atsiskaitymo procesui, jau dabar tiek valstybinės įmonės, tiek stambieji energetikos gigantai atakuoja vyriausybę, prašydami pinigų“, – pažymi G. Nausėda.

Ekonomistas mano, kad, jei bus tenkinami tų didžiųjų gigantų finansiniai poreikiai, šalies gerovės ir stabilizavimo fondas tirps labai greitai, o vėliau teks konstatuoti, kad šitos įmonės tampa nemokios.

„Labai lengva matematiškai paskaičiuoti, per kiek laiko tos užsienio atsargos gali išgaruoti. Praėjusiais metais 85 mlrd. dolerių buvo išleista vien tik valiutos palaikymui, jau nekalbant apie kažkokią tikslinę paramą valstybinėms įmonėms. O tai – ketvirtadalis dabartinių užsienio valiutos rezervų, kuriais Rusija disponuoja. Pridėjus dar ir tą tikslinę paramą, kuomet prašoma dolerių atsiskaitymams, bijau, kad M. Kasjanovo prognozė yra ganėtinai tiksli“, – kalba G. Nausėda.

Rusijos gyventojų nepasitenkinimas kils anksčiau?

Tiek M. Kasjanovo, tiek G. Nausėdos nuomone, greičiau nei finansinis krachas Rusijoje gali prasidėti piliečių ir verslo sluoksnių sujudimas.

„Gyvenimas ir verslo padėtis blogės ne po dvejų metų: ji jau labai sparčiai sunkėja. Klausimas, ar gyventojų ir tam tikrų verslo sluoksnių nepasitenkinimas neprasidės anksčiau ir neįgis tam tikrų radikalių formų.

Visuotinai pripažinta, kad Rusijos provincijoje gyvenančių žmonių nuomonė mažai kam rūpi, bet Sankt Peterburge, o ypač Maskvoje gyvenančių žmonių nuotaikos yra labai svarbios valdžiai. Ir jei tik valdžiai nepavyks uždėti apynasrio šitam nepasitenkinimo proveržiui, pasekmės dabartiniam Rusijos valstybės aparatui gali būti pakankamai liūdnos“, – sako ekonomistas.

Gerojo caro vaidmens neatsisakys

Rusijai, anot G. Nausėdos, reikalingos struktūrinės reformos, tačiau jų šalis tikrai nesiims, nes tai turėtų nepageidaujamos įtakos politiniam elitui.

„Demokratijos įgyvendinimas ekonominiame gyvenime turėtų įtakos ir politiniam gyvenimui, kadangi visiškai tobulai įgyvendinti kiniško modelio Rusijai veikiausiai nepavyktų. Tuomet kiltų labai aiški ir pagrįsta tiesioginė rizika dabartinės valdžios, ypač jos oligarchų likimui, o jie šito turbūt norėtų kiek galima mažiau“, – svarsto ekonomistas.

Dabartinis Rusijos ekonomikos modelis, pasak pašnekovo, yra pagrįstas tuo, kad per mokesčius, tiesioginę kontrolę valdžia koncentruoja finansinius išteklius, kuriuos šalis gauna iš naftos ir kitų energetinių išteklių eksporto. Tokiu būdu valdžia atlieka skirstytojo vaidmenį, o šis suteikia jai ekonominę ir politinę galią.

„Jei tik būtų mėginama pereiti prie modelio, kuriame valdžia nustoja vaidinti skirstytojo arba gerojo caro vaidmenį, veikiausiai valdžios kėdės pradėtų labai smarkiai klibėti.

Rusija negali įgyvendinti struktūrinių reformų, ypač per tokį trumpą laiką, ne tiek todėl, kad ji negali apskritai, nes nemoka, o todėl, kad valdžia yra nesuinteresuota tomis struktūrinėmis reformomis“, – sako SEB banko prezidento patarėjas.

Jei nesusišnekės su Vakarais, galės tikėtis tik stebuklo

Vienintelis būdas suvaldyti riedėjimą į visišką krachą, pasak G. Nausėdos, yra santykių su Vakarais normalizavimas, galimybė vėl pasiekti kredito išteklius. Jei taip neįvyks, tikėtis, kad viskas stebuklingai susitvarkys, būtų labai sudėtinga.

„Kritines formas, kurias sunkmetis įgyja Rusijoje, galbūt sušvelnintų staiga į buvusį lygį atsistačiusios arba didžiąją dalį prarastos vertės susigrąžinusios naftos kainos. Tačiau net ir tokiu atveju 2013-ųjų ekonominę gerovę pasiekti būtų beveik neįmanoma. Importas yra gerokai susiaurintas, Rusija patiria ne tik ryškų maisto produktų brangimą, bet ir maisto produktų trūkumą kai kuriuose regionuose, todėl pragyvenimo lygis Rusijoje, net ir atsistačius naftos kainoms, jau būtų kur kas žemesnis“, – kalba ekonomistas.

Tačiau stebuklingo naftos kainos augimo prognozės, G. Nausėdos teigimu, nepasirašytų net ir OPEC vadovai ar kitos naftą eksportuojančios valstybės, kurios pripažįsta, kad grįžimas į status quo yra beveik neįmanomas.

„Išskyrus pasakišką scenarijų, kai stebuklingai išaugtų naftos kaina, kiti scenarijai, neatstačius normalių santykių su pasaulio bendruomene, Rusiją veda link tokios situacijos, šalia kurios 1998-ųjų krizė bus tik našlaitės žiedeliai.

Tai turėtų labai pavojingų padarinių Europai, ypač Rusijos kaimynėms. Tačiau ne tiek ekonominių, nes, manau, kad per importą ir eksportą mes vis labiau izoliuosimės nuo Rusijos, kiek politinių. Tikėtina, kad padaugės karinės agresijos motyvų. Gyventi tokiame regione bus nemalonu ne tik Lietuvai – olandams, belgams, manau, taip pat nebus smagu“, – sako ekonomistas.

Buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas sako, kad tikisi taikaus prezidento Vladimiro Putino pasitraukimo iš valdžios per rinkimus, šaliai grimztant į ekonominį nuosmukį.

„Mano kaip politiko tikslas yra sukurti pasitraukimo strategiją Rusijai ir ponui Putinui per konstitucinius instrumentus, tai reiškia, parlamento ir prezidento rinkimus“, - interviu BNS penktadienį Vilniuje sakė M.Kasjanovas.

Rusijoje parlamento rinkimai turėtų vykti 2016 metais, prezidento - 2018 metais.

M.Kasjanovas pareiškė remiantis Vakarų sankcijas Maskvai, nes jomis siekiama pakeisti dabartinę ydingą politiką.

V.Putino ekonominę politiką buvęs premjeras pavadino „kapitalizmu draugams“.

„Pono Putino sukurtas kapitalizmas draugams privedė Rusiją prie dramatiškos nacionalinės valiutos devalvacijos, infliacijos, korupcijos. Žemesnės naftos kainos ir sankcijos dar padidino šias problemas“, - sakė politikas.

Rusijos vyriausybei 2000-2004 metais politikas teigė, kad V.Putinas pastarąjį dešimtmetį jokių reformų nesiėmė, nes „bet kokia reforma reiškia riziką, ir netgi riziką prarasti valdžią, ir tai V.Putinui nepriimtina“.

BNS paklaustas, ar Vakarai gali mėginti suartėti su V.Putinu, siekdami jo paramos kovojant su islamo ekstremistais, M.Kasjanovas teigė, kad V.Putino režimas nėra partneris, o „problemų kūrėjas“.

„Nemanau, kad V.Putino režimas galėtų būti laikomas partneriu sprendžiant tarptautines problemas“, - teigė jis.

Kitame interviu grupei Lietuvos žurnalistų M.Kasjanovas perspėjo Europos Sąjungą nešvelninti sankcijų Rusijai.

„ES veikia teisingai, neteisinga yra tik viena - pasigirsta nuolat balsai, kad gal jau reikia sušvelninti sankcijas, gal mes paskubėjome. Tokios kalbos žalingos, taip išplauna poziciją, kuri buvo suformuota prie kelis mėnesius. Jei priėmėte sprendimą, buvo priežastys dėl sankcijų, atskirų, individualių, o ne prieš šalį ir jos piliečius, įvedimo, jų reikia laikytis, kol priežastys, lėmusios sankcijų įvedimą, nebus panaikintos. Pasisakymai apie sušvelninimą kenkia ES pozicijai. ES turi būti stipri, tie pasisakymai rodo, kad ES silpna“, - teigė jis.

M.Kasjanovo teigimu, karo grėsmės šiuo metu nėra, bet ji gali išaugti, jei V.Putinui bus nuolaidžiaujama.