„Labai ačiū būtent Vokietijai. Ji pakeitė visą savo požiūrio tiek į Rusiją, tiek į šį karą paradigmą. Ir per pastaruosius metus ji smarkiai padidino savo karinės pagalbos paketus“, – sakė M. Podoliakas interviu „24-ajam kanalui“, praneša UNIAN.

Anot pareigūno, Vokietija supranta, kad reikia dar labiau uždaryti Ukrainos dangų.

„Viena Vokietija negali to padaryti, turint omenyje raketų ir bepiločių orlaivių, kuriuos Rusija naudoja šiame kare, skaičių ir teritorijos, kurią reikia ginti, dydį. Ir civilinės ar kritinės infrastruktūros objektų skaičių. Tačiau Vokietija, noriu dar kartą pabrėžti, gerokai padidino savo biudžetus. Šiandien ji, mano nuomone, atlieka lyderės vaidmenį, uždarydama dangų Ukrainoje. Bet ji viena to neįstengs padaryti. Kaip ir kitos šalys, kurios turi kur kas mažiau galimybių perduoti mums priešraketinės gynybos sistemų. Turiu omenyje Šiaurės Europos šalis. Jos kur kas mažesnės pagal išteklius, kariniu požiūriu, mažesnės geografiniu požiūriu ir t. t.“, – sakė M. Podoliakas.

Jis pažymėjo, kad šalis, kuri turi daug tokių sistemų, šiandien diskutuoja „labai svarbiomis“ vidaus darbotvarkės temomis.

„Kažkoks karas Ukrainoje... Tai tikriausiai turi kelti nerimą kitiems? Jų tai neturi jaudinti. O kaip su reputacija? Vėliau jie Holivude sukurs kelias dešimtis filmų, kaip gelbsti žmoniją. Ir viskas bus paprasčiau“, – pridūrė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas.

Kaip anksčiau pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, Ukrainai reikia papildomų oro gynybos sistemų, ir visame pasaulyje ji surado apie 100 „Patriot“ baterijų, kurias būtų galima naudoti. Tačiau kai kurios šalys priešinasi net vienos iš savo sistemų perdavimui Ukrainai.

UNIAN primena, kad viena „Patriot“ baterija kainuoja 1 mlrd. dolerių. Praėjusią vasarą Kyjivas gavo pirmąsias baterijas. Tačiau tų trijų, kurias šiuo metu turi Ukraina, nepakanka, kad visa šalis būtų apginta nuo galingų Rusijos oro atakų.

„Yra šalies prezidento politinė atsakomybė. Prezidentas – tai pareigos, į kurias renka šalies piliečiai. Be to, prezidentas yra vyriausiasis kariuomenės vadas. Jis atsakingas už tai, kas vyksta fronto linijoje, ekonomikoje, socialiniuose santykiuose. Visa tai – prezidento atsakomybė. Visa kita – vertikalės. Arba tie, kurie yra tiesiogiai pavaldūs prezidentui, arba tie, kurie pereina paaukštinimo procedūrą parlamente“, – sakė M. Podoliakas.

Anot jo, V. Zalužno ir kai kurių kitų vadovų galimo atleidimo priežastis yra „stagnacijos ir konflikto įšaldymo vengimas“.

„Prezidentas negali leisti, kad po dvejų karo metų būtų tokia stagnacija, kokią matome. Nes tai jau ilgas karas – dveji metai. Ir tai jau daro atitinkamą poveikį psichoemocinei žmonių būklei. Ne tik Ukrainoje, bet ir tarp mūsų partnerių. Žmonės pradeda pavargti, nusivilti, jie nemato to, kas bus ateityje. Negalime leisti įšaldyti konflikto. Juk tai reikš, kad Rusijoje viskas išliko“, – sakė patarėjas.

UNIAN primena, jog jau seniai internete vis pasirodo pranešimų, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas gali būti atleistas. Sausio pabaigoje pasklido gandai, kad V. Zalužno vietą gali užimti Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas.

Šiomis dienomis apie tai pirmą kartą prabilo Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Jis patvirtino, kad svarsto šį klausimą, ir pažymėjo, kad ketina pakeisti nemažai vadovų, ir ne tik kariniame sektoriuje.

Tai ketvirtadienį tviteryje parašė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša portalas „rbc.ua“.

„Taigi „subjektas Putinas“ dar kartą tiesiai ir gana oficialiai pareiškė, kad toliau kariaus, žudys ir okupuos. Jis nuožmiai nekenčia Ukrainos, ir tai vienintelė plataus masto karo priežastis. Jis taip pat nekenčia daugelio kitų šalių ir demokratijų, su kuriomis taip pat reikia „išsiaiškinti“. Todėl karas tęsis tol, kol jis patenkins savo kraujo troškimą ir kompensuos savo neapykantą“, – pažymėjo M. Podoliakas.

Prezidento biuro vadovo patarėjas paragino pasaulį nustoti gyventi iliuzijomis ir mėginti rasti „kitą išeitį“, išskyrus Rusijos pralaimėjimą. Pareigūnas taip pat pareiškė, kaip svarbu nebeskatinti diktatoriaus dvejonėmis ir nebesuteikti jam vilčių, kad demokratija nepasirengusi duoti atkirtį.

„Viskas suprantama ir akivaizdu. Yra juoda ir balta. Ir nieko daugiau", - pridūrė M. Podoliakas.

Ketvirtadienį per savo spaudos konferenciją V. Putinas vėl kartojo, kad taika bus tik tada, kai Rusija „pasieks savo tikslus“, įskaitant Ukrainos „denacifikavimą“ ir „demilitarizavimą“.

„Verta pastebėti, kad sprogęs sunkvežimis, iš visko sprendžiant, ant tilto užvažiavo iš Rusijos pusės. Tad atsakymų reikėtų ieškoti Rusijoje“, – Ukrainos prezidentūros išplatintame komentare sako patarėjas Mykhailo Podoliakas.

Tilto, jungiančio Maskvos aneksuotą Krymą su Rusija, sprogimas įvyko ankstų šeštadienio rytą. Jo metu iš dalies įgriuvo dvi tilto eismo juostos, skelbiama apie tris žuvusius.

Tos pačios dienos popietę Maskvos primesta Krymo pusiasalio valdžia paskelbė atnaujinusi automobilių eismą apgadintu tiltu.

Pasak jo, gaisras Rusijos kariuomenės šaudmenų sandėlyje Džankojaus rajone yra priminimas, kad „rusų okupuotas Krymas – tai sandėlių sprogimai ir didelė grobikų ir vagių žūties rizika“.

Leidinys pažymi, kad Ukraina neprisiėmė atsakomybės už smūgius Kryme, bet šiuos žodžius taip pat galima interpretuoti kaip pripažinimą, jog Ukraina telkia žmones ir karinę techniką, kad galėtų pradėti plataus masto kontrpuolimą šalies pietuose.

„Mūsų strategija – sunaikinti logistiką, tiekimo linijas ir amunicijos sandėlius bei kitus karinės infrastruktūros objektus. Tai sukelia suirutę jų pajėgose“, – pareiškė M. Podoliakas.

Antradienį patarėjas teigė, kad Rusijos okupuotame Kryme nugriaudėję sprogimai yra šiuo metu vykdomos pusiasalio demilitarizacijos dalis.

JK: tikėtina, kad Rusijos kariuomenės vadovybė ims vis labiau nerimauti dėl saugumo Kryme

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos teigimu, tikėtina, kad po antradienio sprogimų Rusijos kariuomenės vadovybė ims vis labiau nerimauti dėl saugumo Kryme, praneša agentūra „The Guardian“.

Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina patvirtino, jog antradienį Džankojaus rajone sprogo Maskvos pajėgų sandėlis ir šio incidento metu taip pat apgadinta netoliese esanti geležinkelio linija.

Pasak ministerijos, Rusijos žiniasklaida taip pat skelbė apie netoli Gvardeiskoje karinės bazės rūkstančius dūmus.

Nors, ministerijos duomenimis, „šių incidentų priežastis ir padarytos žalos mastas lieka neaiškus“, Rusijos kariuomenės vadovybė veikiausiai ims vis labiau nerimauti dėl saugumo nuo 2014 m. Maskvos okupuotame pusiasalyje.

Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša „rbc.ua“.

„Rusijos Federacijos demilitarizavimas – neatskiriama visuotinio saugumo užtikrinimo dalis. Krymo pusiasalio ateitis – būti Juodosios jūros perlu, nacionaliniu parku su unikalia gamta ir pasauliniu kurortu. Ne karine baze teroristams. Viskas tik prasideda“, - parašė jis tviteryje.

Antradienį Rusijos okupuotame Kryme, prie aviacijos bazės Novofiodorovkoje, iš kurios rusų lėktuvai skrenda bombarduoti Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių, nugriaudėjo keli galingi sprogimai.

Ukrainos pareigūnai neatskleidžia, kokia ginkluotė buvo panaudota antradienį atakuojant Rusijos aviacijos bazę Kryme, bet teigia, kad šis smūgis buvo tik „apšilimas“, praneša UNIAN.

Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, kurį cituoja portalas „rbc.ua“.

„Kam džiuginti agresorių įkalbinėjimais?“ – parašė tviteryje M. Podoliakas.

Jis pridūrė, kad Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas „kelia teisingus klausimus“.

Pirmadienį Estijos premjerė K. Kallas paragino Vakarų šalių vadovus nebeskambinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kadangi šie pokalbiai neduoda rezultatų, o Rusijos lyderis jaučiasi esąs dėmesio centre.

„Kiekvienas pasaulio lyderių skambutis išplėšia Rusiją iš civilizacinės izoliacijos. Maskva supranta tik jėgos kalbą. Jiems dialogas – silpnumas. Geriausias derybininkas – naujas ginkluotės ir sankcijų paketas“, - pabrėžė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas M. Podoliakas.

Globalų kainų augimą sukėlė Rusijos įsiveržimas.

Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša portalas „rbc.ua“.

„Ukraina – pasaulio maitintoja. Sukeldamas šį karą, Kremlius išprovokavo globalų kainų augimą. Kuo greičiau mes gausime ginklų, tuo greičiau išvaduosime savo teritorijas. Kuo greičiau išvaduosime teritorijas, tuo mažesnės kainos bus visuose žemynuose. Tiesioginė priklausomybė. Priimkite sprendimą“, - kreipėsi jis į Ukrainos partnerius Vakaruose įrašu tviteryje.

Praėjusią savaitę „rbc.ua“ rašė, kad dėl karo Ukrainos uostuose užblokuota apie 90 mln. tonų grūdų. Tai gali sukelti maisto krizę kai kuriose pasaulio šalyse.

Apie tokį skandalingą faktą pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas.

A. Saulenka pagal profesiją yra kalnakasybos inžinierius.

„Okupantų kariuomenės paskirtas Berdiansko „meras“ Aleksandras Saulenka anksčiau buvo teistas už pedofiliją. 

„Mero pavaduotoju“ paskirtas buvęs kiemsargis Nikita Samoilenka.  Civilinės metrikacijos biuro vadove paskirta valytoja. Marodierių ir prievartautojų armija tęsia negatyvią atranką ir demonstruoja, koks iš tiesų yra „rusų pasaulis“, – rašo M.Podoliakas.

Ukrainos žiniasklaida rašo, kad apsišaukėlis Berdiansko meras A.Saulenka yra mažai žinomas vietos verslininkas.

Ukrainos Generalinis prokuroras apsišaukėliui merui už kolaboravimą su rusų okupantais iškėlė baudžiamąją bylą.

„Nematau, kad tai būtų galima padaryti rytoj arba poryt, kaip sako Turkija... Deja, reikia šiek tiek palaukti. Šiandienos abiejų prezidentų deryboms vis dar ne laikas. Tikriausiai jos vyks kiek vėliau. Tačiau mes norime, kad Ukrainos pozicija šiose derybose būtų labai galinga. Mes turime stiprios valios prezidentą. Jis nori ateiti į derybas ir elgtis taip, kaip turėtų elgtis – kaip pasaulinio lygio lyderis“, – sakė M. Podoliakas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dokumente, kurį rengia Ukrainos ir Rusijos pusės, turėtų būti aptarta karo baigtis.

„Ugnies nutraukimas visoje Ukrainoje, Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos teritorijos, apsikeitimas belaisviais... Turėtų būti visi punktai, kaip baigiamas karas. Reikia nustatyti raudonas linijas Rusijai, kad ji daugiau niekada negalėtų patekti į Ukrainos teritoriją“, – reziumavo M. Podoliakas.

Trečiadienį Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras pareiškė, jog Ankara tikisi, kad prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano pasiūlymu artimiausiomis dienomis pavyks surengti Ukrainos ir Rusijos lyderių V. Zelenskio ir V. Putino susitikimą.