Kai šių metų gegužę R.Meilutytė paskelbė apie profesionalios plaukikės karjeros pabaigą, žvilgsniai nukrypo į 17-metę K.Teterevkovą. Jaunoji plaukikė kovą Alytuje vykusiose Lietuvos žiemos plaukimo pirmenybėse moterų 200 m plaukimo krūtine rungtyje nuplaukė distanciją per 2 min. 29.77 sek. ir įvykdė olimpinį "B" normatyvą, balandį Švedijoje vykusiose tarptautinėse plaukimo varžybose "Swim Open Stockholm" moterų 100 m plaukime krūtine ji pelnė sidabro medalį, o birželį pagerino Lietuvos rekordą 400 m kompleksiniu plaukimu.
Liepos pradžioje ji startavo Kazanėje vykusiame Europos jaunimo plaukimo čempionate. Ten K.Teterevkova užėmė antrą vietą 50 m krūtine varžybose, bet dvigubai ilgesnėje distancijoje buvo ketvirta ir neapgynė pernai iškovoto čempionės titulo. Tiesa, 100 m plaukimo krūtine pusfinalyje vilnietė distanciją įveikė per 1 min. 7.34 sek. ir net 0.69 sek. pagerino savo karjeros rekordą. Iki olimpinio "A" normatyvo jai pritrūko 0.27 sek. Bene didžiausias nusivylimas tykojo 200 m krūtine rungtyje. Pernai bronzine prizininke tapusi K.Teterevkova Kazanėje neįveikė atrankos varžybų barjero.
Nepavyko jai ryškiau sužibėti ir Pietų Korėjoje vykusiame pasaulio plaukimo čempionate. Ten geriausią rezultatą ji pasiekė 50 m krūtine atrankos varžybose. Distanciją nuplaukė per 31.53 sek. ir bendroje įskaitoje užėmė 20 vietą. 100 m atrankos varžybose 17-metė lietuvė nuplaukė per 1 min. 08.64 sek. ir užėmė 22 vietą, o 200 m distancijoje taip pat buvo 22-a.
Tiesa, pasaulio čempionate ypatingų žygdarbių iš K.Teterevkovos niekas nelaukė. Tačiau plaukikės treneris Michailas Romanovskis pripažino, kad jų lūkesčiai buvo didesni.
"Mes tikėjomės bent viename plaukime patekti į pusfinalį. Nors jos plaukimų laikas nebuvo blogas, o 50 m distancijoje nuo tikslo skyrė vos 0.17 sek., to neužteko. Jei ji būtų pademonstravusi geriausius asmeninius rezultatus, būtų ir pusfinalis. Deja, matėsi, kad plaukimai buvo sunkūs, ir nors rezultatai buvo ne tokie jau ir prasti, didelio džiaugsmo dėl to nejaučiame", – "Vilniaus dienai" sakė nuo 2011 m. K.Teterevkovą treniruojantis M.Romanovskis.
– Kaip manote, ko pritrūko, kad pasaulio čempionate jūsų auklėtinės startai būtų sėkmingesni?
– Kai nuvykome į pasaulio čempionatą, pirmas tris dienas Kotryna vandenyje atrodė labai gerai, bet po to prasidėjo problemos, net ir plaukimo technika sušlubavo. Gal aklimatizacija, gal laiko juostų skirtumai, nes kai mes rytais startuodavome Pietų Korėjoje, Lietuvoje dar būdavo gili naktis. Be abejo, prisidėjo ir įtampa. Visgi bene svarbiausia priežastis – nepakankamas įdirbis viso sezono metu.
Jau pernai mes su Kotryna balansavome ant ribos kiekvieną dieną keliaudami į Širvintas ir Elektrėnus, nes Vilniuje paprasčiausiai nebuvo kur treniruotis. Šių metų pradžioje Fabijoniškėse pagaliau buvo atidarytas 25 m baseinas, tad į Širvintas važinėti nebereikia. Bet šiame baseine mes galime treniruotis tik tris kartus per savaitę, o norint pasiruošti tarptautinėms varžyboms reikia plaukioti 50 m baseine. Mero Remigijaus Šimašiaus žadėtas Lazdynų baseinas vis dar statomas, tad mums ir šiais metais bent tris kartus per savaitę tekdavo lankytis Elektrėnuose. Gal kažkam atrodo, kad tai yra smulkmena, pusvalandis kelio automobiliu, tačiau tokios smulkmenos atima ne tik laiką, bet ir jėgas, ilgainiui vis labiau erzina, sekina psichologiškai, kaupiasi ir fizinis nuovargis.
Kotryna nėra ir nebus nauja Rūta. Jos fiziologija yra visiškai skirtinga, tad ir jos kelias į plaukimo olimpą bus kitoks.
Kitas aspektas, kad, dirbdami tokiomis sąlygomis, mes per sezoną nesugebėjome surinkti reikiamo krūvio. Jei turėtume galimybę visus metus plaukioti viename baseine, nesiblaškydami po Lietuvą, tada tikrai galėtume susikoncentruoti į darbą treniruotėse ir nuplaukti bent 2 000 km. O šiandien esame surinkę tik 1 200 km. O pagrindinės Kotrynos varžovės per metus nuplaukia 1 800–1 900 km. Tad mes paprasčiausiai nenuplaukėme tiek, kad galėtume tinkamai konkuruoti su Rusijos ar JAV plaukikėmis.
– Tikriausiai svarbu buvo ir tokio rango varžybų patirties trūkumas?
– Žinote, lengviausia būtų pasakyti, kad Kotryna dar labai jauna, kad jai tai buvo pirmas suaugusiųjų pasaulio čempionatas, kad trūko patirties, slėgė įtampa, koją kišo jaudulys. Ir tai būtų tiesa. Kita vertus, pernai ji dalyvavo suaugusiųjų Europos čempionate, ten ir vietos, ir rezultatai buvo prastesni, tad galima sakyti, kad šiais metais ji vis tiek žengė į priekį. Bet mūsų pačių tie žingsniai netenkina, nes puikiai suprantame, kad turėdama tinkamas sąlygas treniruotėms Vilniuje Kotryna galėtų rodyti daug geresnius rezultatus.
– O kas nutiko Europos jaunimo čempionate? Kodėl nepavyko pakartoti pernykščių pasiekimų 100 ir 200 m distancijose?
– Į Europos jaunimo pirmenybes Kazanėje vykome turėdami aukščiausius tikslus. Tačiau iškovojome tik vieną medalį, ir dar ten, kur jo rimtai nesitikėjome. O kitose distancijose, kurios tarsi ir yra Kotrynos stipriosios rungtys, nesužibėjome. Tiesa, 100 m distancijoje Kotryna pasiekė asmeninį rekordą, bet 200 m net nepateko į pusfinalį. Tai mums buvo labai netikėta. Tad po čempionato nežinojome, ar džiaugtis, ar liūdėti.
Man regis, kad po pernykštės sėkmės mus pradėjo pernelyg liaupsinti, neišvengiamai visi pradėjo tikėtis, kad Kotryna pradės plaukti kaip Rūta ir visose varžybose skins medalius. Visos tos kalbos nepraėjo be pėdsakų.
– Palyginimų su R.Meilutyte vis tiek neišvengsite, visada atsiras žmonių, norinčių, kad Kotryna būtų nauja Rūta.
– Kotryna nėra ir nebus nauja Rūta. Jos fiziologija yra visiškai skirtinga, tad ir jos kelias į plaukimo olimpą bus kitoks. Jai reikės daugiau laiko, daugiau darbo, daugiau treniruočių ir varžybų. Ji yra labai motyvuota, darbšti, užsispyrusi, puikiai jaučia vandenį, bet jos kūnas dar nėra pasirengęs suaugusiųjų sporto išbandymams. Jai dar trūksta specialios jėgos, ištvermės, patirties. Be to, Rūta pagal savo raumenų struktūrą buvo tikra sprinterė, o Kotryna geriau jaučiasi ilgesnėse distancijose. Nors čia ir vėl paradoksas, nes šiais metais ji geriausius rezultatus pasiekė 50 m plaukimo krūtine varžybose. Tai irgi geras ženklas.
Nors Kotryna yra labai perspektyvi, šiuo metu negalima reikalauti, kad ji plauktų taip pat kaip ir pajėgiausios planetos plaukikės. Pažiūrėję į geriausias pasaulio čempionato plaukikes pamatysite, kad su tam tikromis išimtimis jos visos yra gimusios 1996–1997 m. Julija Jefimova yra vyresnė, o 50 m plaukimo krūtine sidabro medalį iškovojusi italė Benedetta Pilato – vos 14-os. Bet tai labiau išimtys, o ne taisyklė. Pasaulio čempionate suaugusių varžovių fone Kotryna atrodė kaip maža mergaitė. Ji yra liekna, neturi tokio raumenyno kaip pasaulio čempionate dominavusi Lilly King ar kitos vyresnės plaukikės. Bet visa tai įgyjama sunkiai dirbant treniruotėse. Ir ne per vieną sezoną, o per kelis. Todėl esminis klausimas – ką daryti, kad ji turėtų geriausias sąlygas realizuoti savo potencialą?
– Kokie jūsų siūlymai?
– Kadangi Vilniuje 50 m baseino nėra ir neaišku, kada jis bus, manau, kad vienintelis teisingas kelias – prijungti Kotryną prie trenerės Inos Paipalienės vadovaujamos Lietuvos rinktinės. Aišku, galime likti Vilniuje, treniruotis bendroje grupėje, viską laimėti Lietuvoje, bet tarptautinėje arenoje teks tenkintis tik trupiniais. Manau, kad Kotryna turi visas galimybes ateityje tapti aukščiausio lygio plaukike, bet kad taip nutiktų, su ja reikia labai atsakingai dirbti. Yra pavyzdžių, kai jaunimo pirmenybėse žibėjusios plaukikės suaugusiųjų varžybose medalius iškovoja tik būdamos 27 metų. O šiaip matome, kad geriausius rezultatus plaukikės rodo būdamos 20–22 metų. Kotryna yra labai gabi, bet nereikia per daug iš jos tikėtis, nereikia spausti, kad ji dabar viską laimėtų ir būtų visur pati geriausia. Reikia kantrybės, reikia mokėti išlaukti savo momento, pribręsti aukštiems rezultatams ir skambioms pergalėms.
