„Mes pasirengę tam, kad artimiausiais mėnesiais atsiras naujų organizuotų migracijos srautų. Kaip rodo mūsų ir mūsų partnerių diplomatų ir žvalgybos informacija, šįsyk tai bus organizuoti migracijos srautai iš Afganistano teritorijos“, – sakė jis.

„Tai pavojus, kuris artimiausiomis savaitėmis, artimiausiais mėnesiais gali iškilti dideliu mastu. Omenyje turime pavojų, kad, kai kurioms šalims tarpininkaujant, iš Afganistano gali plūstelėti šimtai tūkstančių ir netgi daugiau migrantų“, – pabrėžė Lenkijos vyriausybės atstovas.

Anot P. Müllerio, patys savaime Lenkijos pasienyje afganistaniečiai neatsiras, tai gali būti Baltarusijos režimo ir su juo bendradarbiaujančių nusikalstamų grupuočių veiklos rezultatas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Marcinas Przydaczius pažymėjo, kad naujas migracijos srautas gali būti organizuotas tiek per Baltarusiją, tiek per Rusiją.

„Aišku, tie žmonės galės nuspręsti, ar jie nori likti Lietuvoje, ar jie nori išvykti – jie turės tokią teisę išvykti, bet mes jau dabar sulaukiame iš kai kurių darbdavių skambučių, kad jeigu būtų noro, jau ieško darbuotojų, pasiūlytų patys ir perkvalifikavimo paslaugas, ir kitus dalykus“, – BNS sakė ministrė.

„Pliusas didelis yra, kad tie žmonės kalba bent jau anglų kalba. Mes įvertinsime, kokie yra profesiniai įgūdžiai, kokie yra lūkesčiai, kiek iš tų žmonių ketina likti Lietuvoje ir toliau vyks integravimo procesai“, – teigė ji.

Dešimt karių ir diplomatė per penkias dienas iš Afganistano evakavo 34 afganistaniečius vertėjus, anksčiau talkinusius Lietuvos kariams, ir jų šeimų narius, iš viso – 176 žmones.

Lietuvos kariams anksčiau padėję afganistaniečiai vertėjai atgabenti į Lietuvą, kilus grėsmei jų gyvybei, kai valdžią Afganistane perėmė Talibanas.

Šiuo metu jie gyvena Raseinių savivaldybėje. M. Navickienės žiniomis, jie jau yra kreipęsi dėl pabėgėlio statuso.

„Dabar šituo etapu jie irgi gauna gyvenamą vietą, maitinimą, vaikai gaus švietimo paslaugas. Kai jau gautas bus statusas, jiems priklausys ir tam tikra parama, galės gauti mėnesines išmokas, kurios priklausys nuo šeimos narių skaičiaus“, – kalbėjo ministrė.

Pasak jos, afganistaniečiams, apsisprendusiems likti Lietuvoje, bus teikiama pagalba susirasti gyvenamąją vietą ir įgyti kvalifikaciją. Jos žiniomis, paprastai pabėgėlio statusą gavę žmonės, likę Lietuvoje, keliasi į didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną ar Klaipėdą.

Rugpjūčio 15 dieną į valdžią Kabule sugrįžus konservatyviai islamistų grupei, daugelio afganų ateitis nugrimzdo į nežinomybę ir kilo susirūpinimas, kad milijonai žmonių gali ieškoti prieglobsčio kaimyninėse šalyse ir Europoje.

„Turėsime stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, kad išspręstume su Afganistanu susijusias problemas. Turime joms padėti susitvarkyti su pirmąja pabėgėlių banga, – sakė Josepas Borrellis Italijos laikraščiui „Corriere Della Sera“. – Iš šalies bėgantys afganai stengsis pirmiausia pasiekti ne Romą, bet galbūt Taškentą (Uzbekistane). Turime padėti toms šalims, kurios bus fronto linijoje.“

Paklaustas, ar jos gaus Europos finansinę paramą pabėgėliams iš Afganistano priimti, jis sakė: „Europos gebėjimas absorbuoti (pabėgėlius) yra ribotas ir nieko negalima padaryti be stipraus bendradarbiavimo“.

„Kaimyninės šalys nukentės labiau ir anksčiau nei Europa. Todėl taip, tai taip pat reiškia, kad toms šalims reikės suteikti finansinę paramą, kaip mes padarėme su Turkija“, – sakė jis.

2016 metais Turkija pasirašė susitarimą su ES, siekdama sustabdyti migrantų srautą į Europą mainais už tam tikras paskatas, įskaitant finansinę pagalbą.

Šiuo metu Turkijoje gyvena apie 3,7 mln. pabėgėlių iš Sirijos.

J. Borrellis sakė, kad krizė Afganistane, kurią sukėlė JAV pajėgų išvedimas, pabrėžė, kad ES turi turėti savo karinius pajėgumus.

„ES turi turėti galimybę įsikišti ir apsaugoti savo interesus, kai amerikiečiai nenori to daryti, – sakė J. Borrellis. – Mūsų pirmąsias pajėgas turėtų sudaryti 5 tūkst. karių, kuriuos galėtume mobilizuoti per trumpą laiką. Turime ES kovinių grupių, bet jos niekada nebuvo mobilizuotos. Turime sugebėti greitai veikti.“

„Jeigu Afganistane ir Irane nebus imtasi būtinų priemonių, nauja migracijos banga yra neišvengiama“, – pareiškė jis per pokalbį telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

„Turkija jau turi 5 mln. pabėgėlių ir negali priimti papildomos migrantų naštos“, – paaiškino jis A. Merkel.

Turkijos prezidentas tai penktadienį pareiškė ir Graikijos premjerui Kiriakui Micotakiui (Kyriakosui Mitsotakiui).

A. Merkel biuras savo ruožtu pareiškė, kad žmonių evakuacija iš Afganistano tebėra „didžiausias prioritetas“.

Dviejų valstybių lyderiai sutarė „glaudžiai bendradarbiauti remiant tarptautinių organizacijų, visų pirma Jungtinių Tautų pagalbos pabėgėliams agentūrų, darbą Afganistane ir kaimyninėse šalyse“, pažymėjo A. Merkel atstovė spaudai.

„Žinoma, bus (poveikis – BNS), nes toks reiškinys, kurį matome šiomis dienomis, valandomis, tikrai paskatins migrantų bangą“, – trečiadienį per spaudos konferenciją

„Turime tą atsakomybę, ir manau, kad EK galės įgalioti tolygiai paskirstyti (migrantus – BNS) po visas Europos šalis, valstybes nares, manau, kad Europos Komisija galėtų tai padaryti, kad būtų išlaikoma lygybė. Manau, kad tai gali būti padaryta greitai“, –  tvirtino EP vadovas.

Pasak jo, Europa taip pat turės gebėti prisitaikyti ir priimti Afganistano piliečius, dirbusius kartu su Jungtinių Valstijų ir kitų Vakarų sąjungininkų pajėgomis, saugant juos nuo Talibano keršto.

Premjerė Ingrida Šimonytė kol kas nevertina galimo migracijos iš Afganistano masto, bet žada, kad Lietuva vadovausis įprastomis teisinėmis procedūromis priimdama bėgančiuosius iš šalies.

„Situacija sudėtinga, Europos Sąjunga dabar, manau, labai daug dėmesio skirs artimiausiomis savaitėmis. Labai noriu tikėtis, kad kaip Europos Sąjunga šitam būsime pasiruošę geriau nei kad buvo pasiruošusi Lietuva tam, kas čia atsitiko. Bet atsitiko ne dėl politinio lauko pasikeitimo, kaip Afganistane, o dėl to, kad vienas režimas nusprendė panaudoti kitų šalių žmones, kad spaustų Europos Sąjungą. Mano supratimu, tai skirtingos istorijos“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė. 

Pasitraukus Vakarų pajėgoms, Talibano kovotojai, nesulaukę pasipriešinimo, Afganistane vos per dešimt dienų užėmė miestą po miesto, o sekmadienį perėmė ir sostinę Kabulą. Iš Afganistano pabėgęs šalies prezidentas Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) pareiškė, kad sukilėliai laimėjo 20 metų karą.

Talibams užėmus sostinę, Kabulo oro uoste susirinko tūkstančiai afganistaniečių, besitikinčių ištrūkti iš savo šalies.