Kaip trečiadienį informavo Vilniaus apygardos administracinio teismas, dalis migrantų siekia įtikinti dėl priklausymo LGBT bendruomenei ar dėl krikščionybės išpažinimo.

Pasak pranešimo, per šių metų pirmus tris mėnesius gauta 312 skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo, o nuo praėjusių metų rugpjūčio, kuomet pirmieji prieglobsčio prašytojai kreipėsi į šį teismą, tokių skundų gauta 1 083, išnagrinėtos 892 bylos. Jose skundžiamas Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvoje.

Ne visi pareiškėjai sulaukia bylų nagrinėjimo pabaigos. 32 bylos buvo nutrauktos, nes skundus padavę asmenys savavališkai pasišalino iš Lietuvos.

Dalis prieglobsčio prašančių asmenų sutiko su valdžios pasiūlymu gauti piniginę kompensaciją ir išvykti į savo kilmės šalį. Tokių atvejų buvo 73, kai administracinės bylos paliktos nenagrinėtos, nes pareiškėjai sutiko grįžti į savo kilmės šalis.

Neteisėtų migrantų skundus nagrinėti paskirtas būtent Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Pasak teismo, pareiškėjai bando įrodyti, kad jiems Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė suteikti prieglobstį. Dažnai jie tvirtina, kad valstybėse, iš kurių atvyko, kyla reali grėsmė gyvybei.

„Yra buvę atvejų, kuomet prieglobsčio prašytojai tvirtina, kad priklauso tos šalies LGBT bendruomenei, todėl jiems gimtinėje gresia įkalinimas ar net mirties bausmės. Tačiau nei prašymą svarstant Migracijos departamente, nei bylą nagrinėjant teisme jie negali pateikti jokių įrodymų ar suteikti kitą svarbią informaciją apie realią grėsmę jų gyvybei“, – tvirtino teismas.

Taip pat dažnai pareiškėjai tvirtina, kad gimtosiose valstybėse yra persekiojami dėl priklausymo krikščioniškoms konfesijoms, tačiau įrodyti savo teiginių, pasak teismo, taip pat negali. Dalis prašančiųjų prieglobsčio tvirtina, jog yra persekiojami talibų.

Būna ir tokių atvejų, kai šie asmenys teigia, kad juos persekioja privatūs asmenys dėl tautybės ar skolų nesumokėjimo. Visa tai nėra sąlygos suteikti pareiškėjui prieglobstį.

Paprastai Migracijos departamento sprendimuose pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvą penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos dienos, motyvuojant, kad migrantai tyčia neteisėtai kirto Lietuvos sieną ir tikėtina, kad gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.

Dažnoje byloje teismas ištyręs įrodymus ir bylos medžiagą, tokį draudimą įvertina kaip neproporcingą, todėl trumpina draudimo atvykti terminą iki dvejų ar trejų metų. Teismas sutrumpino draudimą atvykti ar atstatė apskundimo terminą daugiau nei pusei tūkstančio besikreipusiųjų.

Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Jolanta Malijauskienė pabrėžia, kad bylas, kuriose dalyvauja ir patys pareiškėjai, nagrinėja trijų teisėjų kolegija, posėdžiai užtrunka nuo 1 iki 2 valandų. Teismo sprendimai nuo šių metų sausio gali būti skundžiami ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Teismo teisėjų ir teismo darbuotojų darbo krūvis yra padidėjęs kelias dešimtis kartų“, – teigia teismo pirmininkė.

Dažniausiai kaip pareiškėjų kilmės valstybė nurodoma Irakas, tačiau gaunama skundų ir iš Turkijos, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos, Ganos, Kamerūno, Nigerijos, Togo, Siera Leonės, Sirijos, Gvinėjos, Malio, Bangladešo, Irano, Senegalo, Tadžikistano ir pan.

VAAT trečiadienį pranešė nuo rugpjūčio 10 dienos, kai teismą pasiekė pirmieji prieglobsčio prašytojų skundai, gavęs 698 tokias bylas, iki antradienio buvo išnagrinėtos 175 prieglobsčio bylos.

Skunduose pareiškėjai skundžia Migracijos departamento sprendimus nesuteikti jiems prieglobsčio arba atnaujinti apskundimo terminą apskųsti priimtus sprendimus ikiteismine tvarka komisijai.

VAAT yra atmetęs 54 pareiškėjų skundus, 11 skundų yra patenkinti, dar 69 – patenkinti iš dalies. Pasak teismo, dauguma patenkintų skundų susiję su prašymais atnaujinti sprendimų apskundimo terminą apskųsti priimtus sprendimus ikiteismine tvarka.

Teismas išnagrinėjęs bylas šiais atvejais konstatavo, jog terminas buvo praleistas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, pvz., laiku negauto sprendimo ar nesuteiktos tinkamos teisinės pagalbos.

Pasak pranešimo, bylose, kuriose pareiškėjų skundai buvo atmesti, teismas konstatavo, kad nenustatyta pateisinamų priežasčių neteisėtai kirsti Lietuvos sieną ir nenustatyta reali rizika, kad migrantui reikėtų tarptautinės apsaugos.

Dažniausiai skunduose pareiškėjai nurodo persekiojimo grėsmę savo kilmės valstybėje, tačiau, kaip pažymi teismas, jie šią aplinkybę privalo patvirtinti įrodymais, o ne abstrakčiais teiginiais.

Teismo jau išnagrinėtose bylose, kuriose skundai atmesti, nebuvo konstatuota, jog yra teisinis pagrindas pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą ar taikyti papildomą apsaugą Lietuvoje. Pasak VAAT, dažniausiai tai geresnio gyvenimo ieškantys žmonės, vadinamieji ekonominiai migrantai.

VAAT per šį laikotarpį nutraukė 15 bylų, nes skundus pateikę pareiškėjai savavališkai pasišalino arba savo noru išvyko iš Lietuvos. Dar 11 skundų atsisakyta priimti.

Dažniausiai kaip pareiškėjų kilmės valstybė nurodoma Irakas, tačiau gaunama skundų ir iš Turkijos, Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, Kongo Demokratinės Respublikos, Ganos, Kamerūno, Nigerijos, Togo, Siera Leonės, Sirijos, Gvinėjos, Malio, Bangladešo, Irano, Senegalo, Tadžikistano ir kitų valstybių.

Teismo posėdžiuose dalyvauja patys pareiškėjai, valstybės skirti advokatai bei vertėjai, verčiantys į pareiškėjams suprantamą kalbą. Dažniausiai vertėjams tenka versti iš kurdų (sorani ir kurmandži dialektai) kalbos, teismui tenka ieškoti ir itin retų kalbų vertėjų, pavyzdžiui, persų ar talibų.

Dėl prieglobsčio prašytojų bylų gausos nuo gruodžio dalį tokių skundų pavesta nagrinėti papildomam teismui, Regionų apygardos administracinio teismo rūmams.

„Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta, kad šios bylos turi būti išnagrinėtos per du mėnesius, todėl dėl ypač išaugusio darbo krūvio teisėjams tenka prioritetą teikti būtent šioms byloms, atitinkamai kitų teisinių ginčų nagrinėjimas ima trukti ilgiau. Kad prieglobsčio bylose sprendimai būtų priimti laiku, nuo šių metų gruodžio 1 dienos dalį tokių skundų pradėjo nagrinėti ir Regionų apygardos administracinio teismo rūmai“, – sako VAAT pirmininkė Jolanta Malijauskienė.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko daugiau nei 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija, o iki sausio vidurio pasienyje su Baltarusija įvesta nepaprastoji padėtis.