Tokią analogiją įžvelgė virtinė kritikų užsienyje ir buvęs JAV prezidentas George'as W. Bushas, prezidento Donaldo Trumpo sukurstytiems riaušininkams siautėjus per Kongreso sesiją, galiausiai patvirtinusią išrinktojo prezidento Joe Bideno pergalę.

„Šis šmeižtas parodo klaidingą bananų respublikų ir demokratijos Amerikoje suvokimą“, – sakė JAV diplomatijos vadovas, tvirtas D. Trumpo šalininkas.

Jis kalbėjo dėl trečiadienio smurto atsistatydinus dviem kitiems vyriausybės nariams.

„Bananų respublikoje minios smurtas nulemia valdžią. Jungtinėse Valstijose teisėsaugos pareigūnai slopina minios smurtą, kad žmonių atstovai galėtų valdyti pagal įstatymo viršenybę ir konstitucinę vyriausybę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. Pompeo.

G. W. Bushas trečiadienio pareiškime sukritikavo Respublikonų partijos, kuriai pats priklauso, kai kurių narių „beatodairišką elgesį“ kurstant „maištą“.

„Taip rinkimų rezultatai ginčijami kokioje nors bananų respublikoje, o ne mūsų demokratinėje respublikoje“, – rašė G. W. Bushas.

Valstybės sekretorius „buvo ištirtas, o [jo COVID-19 testo rezultatas] – neigiamas“, pranešė Departamento atstovas.

„Remiantis CDC (JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų) gairėmis, jis karantinuosis. Jį atidžiai stebi Departamento medikų komanda“, – pridūrė jis.

Valstybės departamento atstovas sakė, kad privatumo sumetimais negalima skelbti, su kuo kontaktavo M. Pompeo.

Po šio balsavimo, kaip manoma, N. Maduro sustiprins savo valdžią, o JAV remiamas jo varžovas Juanas Guaido, vadovaujantis rinkimų boikotui ir vadinantis balsavimą sukčiavimu, dar labiau susilpnės.

„Tai, kas vyksta šiandien, yra sukčiavimas ir apgaulė, o ne rinkimai“, – tviteryje parašė M. Pompeo.

Rinkimai vyko Venesueloje tęsiantis didelei politinei ir ekonominei krizei. Gyventojai jau yra pavargę nuo nesibaigiančių eilių prie degalinių bei chroniško būtiniausių maisto produktų ir vaistų stygiaus.

Buvęs autobuso vairuotojas N. Maduro šalies prezidentu tapo po jo mokytojo Hugo Chavezo mirties 2013 metais. 2018 metais jis buvo perrinktas antrai kadencijai per sukčiavimo temdytus rinkimus. Tačiau didžioji dalis tarptautinės bendruomenės jį laiko neteisėtu šalies vadovu.

Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir daugelis Lotynų Amerikos šalių dėl ilgalaikės ekonominės krizės Venesueloje kaltina N. Maduro represijas ir netinkamą valdymą. Šios šalys palaiko Nacionalinės Asamblėjos pirmininką J. Guado, kuris pernai sausį pasiskelbė laikinuoju prezidentu.

Prieš tai jis apsilankė vienoje Vakarų Kranto žydų gyvenvietėje, nors šiuo vizito darbotvarkės punktu labai piktinasi palestiniečiai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo, kurio nerami kadencija Baltuosiuose rūmuose pasižymėjo tvirtai proizraelietiška pozicija, pasiuntinys taip pat paskelbė, kad propalestinietiškas judėjimas „Boycott, Divestment and Sanctions“ („Boikotas, investicijų atsiėmimas ir sankcijos“, BDS) yra „vėžys“, kurį Vašingtonas laikys antisemitiniu.

Po susitikimo su artimu sąjungininku, Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, M. Pompeo pasakė turėsiantis „galimybę apsilankyti Golano Aukštumose“. Šią strateginės reikšmės teritoriją Sirijoje žydų valstybė užėmė per 1967 metų Šešių dienų karą.

Pernai D. Trumpo administracija priėmė prieštaringai vertinamą sprendimą pripažinti Golano Aukštumų aneksiją. M. Pompeo šį sprendimą ketvirtadienį pavadino „istoriškai svarbiu“ žingsniu, kuriuo „paprasčiausiai pripažįstama tikrovė“.

M. Pompeo pridūrė, kad kontroversiškas JAV sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir perkelti ten savo ambasadą taip pat yra nusistovėjusios tikrovės atspindys.

„Paprasčiausias tikrovės pripažinimo faktas: Jeruzalė – tai visateisė tikroji dabartinė Izraelio sostinė. Beprotybė, kad JAV to nedarė dešimtmečius. Mes perkėlėme ten savo ambasadą. Kaip paprasta, kaip teisinga!“ – sakė M. Pompeo per bendrą spaudos konferenciją su B. Netanyahu.

JAV valstybės sekretorius taip pat paskelbė apie naują, griežtai proizraelietišką politiką: pasak jo, nuo šiol Vašingtonas antisemitiniu laikys BDS, raginantį vykdyti platų Izraelio embargą dėl jo elgesio su palestiniečiais.

„Nedelsdami imsimės žingsnių, kad identifikuotume organizacijas, prisidedančias prie neapykantos kupino BDS elgesio, ir atšauktume JAV vyriausybės paramą tokioms grupėms, – sakė M. Pompeo. – Norime palaikyti visas kitas valstybes, pripažinsiančias BDS judėjimą vėžiu  – koks jis yra.“

Izraelis BDS laiko strateginės svarbos grėsme ir seniai kaltina jį antisemitizmu. 2017-aisiais Izraelis priėmė įstatymą, kuriuo gali drausti atvykti ryšių su BDS turintiems užsieniečiams.

Aktyvistai tokius kaltinimus griežtai neigia ir savo embargą lygina su ekonomine izoliacija, padėjusia nuversti apartheidą Pietų Afrikos Respublikoje.

Apsilankymas Vakarų Krante

M. Pompeo, kuris kol kas remia D. Trumpo atsisakymą pripažinti pralaimėjimą išrinktajam prezidentui Joe Bidenui, tęsia galbūt paskutinę savo, kaip JAV valstybės sekretoriaus, kelionę po Europą ir Artimuosius Rytus.

Jo darbotvarkėje nenumatyta susitikimų su palestiniečių lyderiais, kurie griežtai atmeta D. Trumpo poziciją dėl dešimtmečius trunkančio Izraelio ir palestiniečių konflikto, įskaitant Vašingtono sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.

M. Pompeo ketvirtadienį taip pat tapo pirmuoju JAV diplomatijos vadovu, apsilankiusiu kurioje nors žydų gyvenvietėje okupuotame Vakarų Krante.

Palestiniečiai piktai smerkė vizitą Pesagoto vyno ūkyje netoli Ramalos, kurioje įsikūrusi Palestinos Autonomija. Pesagoto vynuogių ūkis M. Pompeo vardu pavadino vieną iš savo vynų.

Izraelio žiniasklaida paskelbė nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose M. Pompeo matomas šiame vyno ūkyje Šaar Binjamino industriniame rajone Vakarų Krante netoli Jeruzalės.

Dešimtys palestiniečių nuo trečiadienio protestavo šalia Pesagoto esančioje Biroje; kai kas svaidė akmenis į karius, saugančius įvažiavimą į naujakurių pramoninę zoną.

Izraelio gyvenviečių statybos palestiniečių teritorijose buvo intensyviai planuojamos ir vykdomos valdant B. Netanyahu vyriausybėms, ypač po D. Trumpo atėjimo į valdžią 2017 metais.

M. Pompeo prieš metus sakė, kad Jungtinės Valstijos nebelaiko izraeliečių gyvenviečių Vakarų Krante prieštaraujančiomis tarptautinei teisei.

M. Pompeo ir B. Netanyahu ankstesnę dieną stovėjo šalia Bahreino užsienio reikalų ministro Abdullatifo al Zayani, šiam raginant surengti naujas Izraelio ir palestiniečių taikos derybas.

A. al Zayani, vadovavęs pirmajai oficialaus vizito į žydų valstybę atvykusiai delegacijai, paragino Izraelį ir palestiniečius atnaujinti taikos derybas, siekiant dviejų valstybių sprendinio konfliktui užbaigti.

Pasak jo, Bahreino ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) istoriniai sprendimai užmegzti diplomatinius santykius su Izraeliu, kuriems tarpininkavo JAV, pagreitins „taikos aušrą“ visuose Artimuosiuose Rytuose.

„Tam, kad ši taika būtų pasiekta ir įtvirtinta, reikia išspręsti palestiniečių ir Izraelio konfliktą. Todėl aš raginu abi šalis susėsti prie derybų stalo siekiant įgyvendinti dviejų valstybių sprendinį, kurio taip pat laukia tarptautinė bendruomenė“, – nurodė jis.

Darbą baigiančios D. Trumpo administracijos politikos šiam regionui pagrindinis elementas buvo nesutaikomo priešininko Irano izoliavimas.

JAV ir Izraelis, taip pat Persijos įlankos regiono valstybės JAE, Bahreinas ir Saudo Arabija jaučia didelį priešiškumą Iranui – šitiškai regiono galiai.

Jie kaltina Teheraną sieku pasigaminti branduolinių ginklų, kurstyti neramumus regione nuo Sirijos iki Irako, Libano ir Jemeno, taip pat sunaikinti Izraelį.

M. Pompeo trečiadienį perspėjo Iraną, jog JAE ir Bahreino susitarimai su Izraeliu rodo „jo įtaką regione blėstant“.

M. Pompeo lankosi Sakartvele praėjus savaitei po to, kai, tarpininkaujant Maskvai, Sakartvelo kaimynai Azerbaidžanas ir Armėnija pasirašė taikos susitarimą, kuriuo buvo užbaigtos šešias savaites trukusios Azerbaidžano ir armėnų kovos dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono. Pagal susitarimą Rusija dislokuos Kalnų Karabache apie 2 000 savo taikdarių.

Didėjanti Rusijos įtaka Kaukaze sukėlė nerimą Sakartvelui, kuris 2008 metais pralaimėjo trumpą karą su Maskva dėl atsiskyrusių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų.

„Esame pasiryžę padėti Sakartvelui pagilinti euroatlantinius ryšius ir sustiprinti demokratines institucijas“, – antradienį nusileidęs Tbilisyje rašė M. Pompeo.

JAV valstybės sekretorius trečiadienį žurnalistams sakė, kad „JAV remia Sakartvelo suverenitetą, nepriklausomybę, ir pridūrė, kad jie nėra patenkinti Rusijos karių buvimu ir 20-ies proc. jų šalies teritorijos okupacija.“

Trečiadienio rytą M. Pompeo susitiko pokalbių su Sakartvelo prezidente Salome Zurabišvili, o vėliau su premjeru Giorgiu Gacharija ir užsienio reikalų ministru Davidu Zalkaliani.

„Sergejus Magnitskis mirė lygiai prieš 11 metų Maskvos kalėjime, kur buvo pasiųstas už tai, kad paviešino su valdžia siejamą mokestinio sukčiavimo schemą. Siekdamos pagerbti jo atminimą, Jungtinės Valstijos yra priėmusios Magnitskio įstatymą, padedantį patraukti atsakomybėn žmogaus teisių pažeidėjus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė M. Pompeo.

„Pagal Magnitskio įstatymą sankcijos šiuo metu taikomos 55 žmonėms. JAV ir toliau bendradarbiaus su partneriais, kad su Magnitskio byla siejami asmenys bei žmogaus teisių pažeidėjai būtų patraukti atsakomybėn ir sumokėtų kainą“, – pažymėjo amerikiečių diplomatijos vadovas.

Jungtinės Valstijos vadinamąjį Magnitskio įstatymą priėmė Rusijos pareigūnams nubausti po to, kai 2009 metais kalėjime neaiškiomis aplinkybėmis mirė didžiulio masto lėšų grobstymo schemą atskleidęs rusų teisininkas S. Magnitskis.

Amerikoje gimusio britų finansininko Billo Browderio įsteigtame investicijų fonde dirbęs S. Magnitskis buvo areštuotas po to, kai atskleidė sukčiavimo schemą, kuri, anot jo, leido Rusijos pareigūnams nuslėpti 230 mln. JAV dolerių vertės mokesčių.

Teisininkas mirė tardymo izoliatoriuje nesulaukęs reikalingos medicininės pagalbos. 

Jungtinės Valstijos pagal vadinamąjį Magnitskio įstatymą paskelbė griežtas sankcijas dešimtims Rusijos aukšto rango pareigūnų.  

Panašius įstatymus yra priėmusios trys Baltijos šalys, taip pat Jungtinė Karalystė ir Kanada.

M. Pompeo į Paryžių atvyko šeštadienį, pradėdamas kelionę po septynias JAV sąjungininkes.  

Amerikos diplomatijos vadovas kritikuojamas dėl paramos prezidentui D. Trumpui, skelbiančiam jokiais įrodymais nepagrįstus kaltinimus dėl esą  suklastotų rinkimų.

„Įvyks sklandus perėjimas prie antrosios Trumpo administracijos“, – praėjusią savaitę pareiškė žurnalistams M. Pompeo, paskelbęs apie savo būsimą kelionę.  

Visgi pasaulio lyderiai aiškiai parodė, ką jie mato rinkimų nugalėtoju. E. Macronas buvo vienas pirmųjų vadovų, pasveikinusių J. Bideną su pergale ir pasikalbėjusių su juo telefonu.     

M. Pompeo kritiškai atsiliepė apie tokius kontaktus su J. Bidenu. Televizijai „Fox News“ valstybės sekretorius sakė, kad skambučiai J. Bidenui būtų priimtini, jeigu būtų skambinama „tiesiog pasisveikinti“.  

„Tačiau neapsigaukite – turime vieną prezidentą, vieną valstybės sekretorių ir tik vieną nacionalinio saugumo komandą“, – kalbėjo jis. 

Prancūzijos prezidento patarėjai pabrėžė, kad M. Pompeo siekė susitikti su E. Macronu ir sutikimas buvo duotas „užtikrinant visišką skaidrumą su išrinktojo prezidento Joe Bideno komanda“. 

Keblią padėtį atspindi faktas, kad po M. Pompeo ir E. Macrono derybų, taip pat atskiro valstybės sekretoriaus susitikimo su Prancūzijos diplomatijos vadovu Jeanu-Yves'u Le Drianu, nenumatyta jokių spaudos konferencijų.

Vienas Valstybės departamento aukšto rango pareigūnas, žurnalistų paklaustas, ar M. Pompeo tvirtins sąjungininkams, kad D. Trumpas liks valdžioje, sakė, kad buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius turi „plačią strategiją“, kaip siekti JAV interesų, ir „tebėra valstybės sekretorius“. 

Tebesitęsiantys nesutarimai

E. Macronas, kitaip nei kai kurie kiti Europos Sąjungos lyderiai, iškart ėmėsi žingsnių užmegzti glaudžius ryšius su D. Trumpu, kai šis prieš ketverius metus buvo išrinktas prezidentu. 2017-ųjų liepą respublikonas kaip garbės svečias dalyvavo Bastilijos paėmimo dienos iškilmėse Paryžiuje, o jų išvakarėse prezidentai kartu su sutuoktinėmis mėgavosi vakariene Eifelio bokšte esančiame „Michelin“ žvaigždute apdovanotame restorane.  

Tačiau analitikai sako, kad Prancūzijos vadovo pastangos buvo bevaisės. D. Trumpas išvedė Jungtines Valstijas iš 2017-ųjų Paryžiaus klimato susitarimo, be to, abu lyderiai taip pat nesutaria dėl Irano, prekybos ir technologijų milžinių apmokestinimo.  

„Tvirtų ryšių tarp mūsų šalių neįmanoma pervertinti, ir aš nekantriai laukiu diskusijų Paryžiuje“, – sakė M. Pompeo.

Tačiau esama virtinės priežasčių trinčiai. 

J. Y. Le Drianas penktadienį sakė, kad susitikime su M. Pompeo išsakys ne vieną džihadistų ataką išgyvenusios Prancūzijos susirūpinimą D. Trumpo planais paspartinti JAV pajėgų išvedimą iš Irako ir Afganistano.   

„Nemanome, jog tai turėtų įvykti“, – sakė ministras interviu vienai televizijai. 

ES lyderiai savo ruožtu tebemėgina išgelbėti didelėmis pastangomis sudarytą tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos, iš kurio vienašališkai pasitraukė D. Trumpas.    

Vienas D. Trumpo administracijos aukšto rango pareigūnas žurnalistams sakė, kad Vašingtono vykdoma „maksimalaus spaudimo“ senam priešininkui Iranui politika „ateinančiais mėnesiais bus toliau tęsiama“.

Per kelionę po septynias šalis M. Pompeo stengsis atkreipti dėmesį į D. Trumpo administracijos prioritetus, įskaitant jos spaudimą Kinijai ir Iranui, taip pat aplankys žydų nausėdijas Vakarų Krante, ko ankstesni valstybės sekretoriai vengdavo.

Visgi įprastus užsienio politikos klausimus tikriausiai stelbs neįprastas diplomatinis momentas. Dauguma šalių jau yra pripažinę Amerikos prezidento rinkimų rezultatus, tačiau pats valstybės vadovas, dauguma jo Respublikonų partijos narių ir M. Pompeo nėra to padarę.

M. Pompeo prieš kelias daugelį nustebino pareiškimu, kad įvyks „sklandus perėjimas prie antrosios Trumpo administracijos“. Jis atrodė juokaujantis, bet vėliau rimtesniu tonu pridūrė, kad pasaulis turėtų neabejoti, kad Valstybės departamentas toliau sklandžiai veiks, kad ir koks prezidentas būtų prisaikdintas sausio 20 dieną. Kaip be būtų, nei tąsyk, nei vėlesniuose interviu konservatyviems žiniasklaidos kanalams M. Pompeo nepripažino, kad prezidentu taps J. Bidenas.

Per savaitę truksiančią kelionę M. Pompeo aplankys Prancūziją, Turkiją, Sakartvelą, Izraelį, Jungtinius Arabų Emyratus, Katarą ir Saudo Arabiją. Visų šių šalių lyderiai jau yra viešai pasveikinę J. Bideną.

Keturių iš šių valstybių – Prancūzijos, Turkijos, Sakartvelo ir Kataro – santykiai su D. Trumpo administracija buvo gana prasti, ir neaišku, ar M. Pompeo dalyvaus kokiuose nors viešuose renginiuose su jų lyderiais. Be to, M. Pompeo santykiai su žiniasklaida irgi buvo šalti, tad nežinia, ar jis planuoja atsakyti į kokius nors reporterių klausimus.

Palaikydamas D. Trumpo atsisakymą pripažinti varžovo pergalę ir prezidento nurodymus federalinėms agentūroms nebendradarbiauti su J. Bideno komanda, Valstybės departamentas neprisidėjo organizuojant J. Bideno pokalbius telefonu su kitų šalių lyderiais, sakė apie šį procesą informuoti šaltiniai.

M. Pompeo yra uolus D. Trumpo šalininkas, o prezidentas, nepateikdamas jokių įrodymų, tvirtino, kad rinkimus temdė klastojimai. Dėl tokios padėties Jungtinės Valstijose yra atsidūrusios keblioje padėtyje, juolab kad Vašingtonas reguliariai kritikuodavo demokratijos stygių kitose valstybėse.

Ketvirtadienį M. Pompeo pasisakė apie padėtį Honkongo parlamente, kur buvo nušalinti keli prodemokratinės stovyklos įstatymų leidėjai, o pastarosiomis savaitėmis smerkė rinkimų problemas Baltarusijoje, Tanzanijoje ir Dramblio Kaulo Krante.

Vis dėlto per antradienį įvykusią spaudos konferenciją M. Pompeo griežtai atmetė klausimą, ar D. Trumpo nepagrįsti skundai dėl tariamo rinkimų klastojimų nemeta šešėlio ant JAV reputacijos. „Uždavėte absurdišką klausimą, – atrėžė jis.  – Šis departamentas uoliai rūpinasi, kad rinkimai visame pasaulyje būtų saugūs ir sąžiningi, o mano pareigūnai rizikuoja savo gyvybėmis, kad tai užtikrintų.”

J. Bidenas jau pasikalbėjo su Australijos, Kanados, Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiais bet sulaukė sveikinimų socialiniais tinklais bei per kitus kanalus iš dešimčių kitų.

Tačiau M. Pompeo sakė dirbsiąs, tarsi niekas nebūtų pasikeitę.

„Esu valstybės sekretorius, – pabrėžė jis. – Sulaukiu skambučių iš viso pasaulio. Tie žmonės stebi mūsų rinkimus. Jie supranta, kad pas mus vyksta teisinis procesas. Jie supranta, kad tam reikia laiko.“

Esminiu M. Pompeo vizitų Indijoje, Šri Lankoje, Maldyvuose, Indonezijoje ir Vietname šią savaitę akcentu tapo Kinijos kritika.

Indonezijoje, kur gyvena daugiausia musulmonų pasaulyje, M. Pompeo nusitaikė į Kinijos elgesį su musulmonų uigūrų mažuma.

„Didžiausia grėsmė religijos laisvės ateičiai yra Kinijos komunistų partijos karas prieš visų tikėjimų žmones: musulmonus, budistus, krikščionis ir „Falun Gong“ išpažinėjus“, – susirinkusiems musulmonams sakė M. Pompeo.

„Ateistinė Kinijos komunistų partija bandė įtikinti pasaulį, kad musulmonų uigūrų brutalizacija Sindziange yra būtina kaip kova su terorizmu ar skurdo mažinimas“, – pridūrė jis.

Žmogaus teisių aktyvistai teigia, kad Kinijos Sindziango provincijoje esančiose stovyklose yra kalinama daugiau nei milijonas etninių uigūrų, Pekinui bandant juos jėga integruoti į kinų bendruomenę. Kinija savo ruožtu neigia informaciją apie prievartinį darbą, kankinimus ir kitus žmogaus teisių pažeidimus šios stovyklose.

M. Pompeo Šri Lankoje ir Maldyvuose lankosi norėdamas spausti šias šalis saugotis potencialiai grobuoniškų Kinijos skolinimo ir investicijų. Jo kelionė surengta likus mažiau nei savaitei iki JAV prezidento rinkimų, D. Trumpui bandant pavaizduoti savo varžovą, buvusį viceprezidentą Joe Bideną, kaip Kinijos klausimu silpną kandidatą.

Dar prieš M. Pompeo atvykstant į Šri Lanką Kinija atsikirsdama JAV žiniai apkaltino Vašingtoną mažesnių valstybių bauginimu. M. Pompeo, kuris taip pat lankysis Indonezijoje, visas šias valstybes ragins priešintis augančiai Kinijos įtakai Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

JAV pareigūnai sako, kad plėtros ir infrastruktūros projektai yra naudingesni Kinijai, o ne jų gavėjams. M. Pompeo tai pakartojo Šri Lankos užsienio reikalų ministrui Dineshui Gunawardenai. Pasak M. Pompeo, ši šalis galėtų būti laisvės ir demokratijos „švyturys“ regione, jei išlaikys savo „visišką suverenitetą“.

„Tai gan priešinga tam, ko siekia Kinija, – sakė M. Pompeo. – Kinijos komunistų partija yra grobuonė. Jungtinės Valstijos ateina kitaip. Mes ateiname kaip draugas ir partneris.“

D. Gunawardena atrodė nenorintis įsitraukti į vaidą su Kinija ir sakė, kad Šri Lanka nori bendradarbiauti su visomis draugiškomis šalimis.

„Šri Lanka yra neutrali, neprisijungusi šalis, įsipareigojusi dėl taikos, – sakė jis. – Tikimės tęsti savo santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis šalimis.“

Prieš M. Pompeo atvykimą į Kolombą Kinijos ambasada Šri Lankoje pasmerkė jo vizitą ir apkaltino vieną pagrindinių jo padėjėjų skelbiant nepriimtinus grasinimus šiai šaliai. Ambasada paminėjo JAV aukšto rango diplomato Pietų Azijai Deano Thompsono komentarus, kuriais jis ragino Šri Lanką „priimti sunkius, bet būtinus sprendimus ir užsitikrinti ekonominę nepriklausomybę ilgalaikiam klestėjimui“.

M. Pompeo į Šri Lanką atvyko vėlai antradienį iš Indijos, kur drauge su JAV gynybos sekretoriumi Marku Esperiu akcentavo D. Trumpo administracijos antikinišką žinią pasinaudodamas Indijos įtarimais dėl Kinijos ir siekdamas sustiprinti regioninį frontą prieš Pekiną.

Kelios valandos prieš susitikimus Naujajame Delyje D. Trumpo administracija informavo Kongresą apie planus parduoti Taivanui 2,37 mlrd. dolerių (2 mlrd. eurų) vertės raketų sistemų „Harpoon“.

Tai antras didelis ginklų pardavimo Taivanui susitarimas per dvi savaites. Kinija, kuri Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, piktai sureagavo į pirmąjį kontraktą ir paskelbė sankcijas JAV gynybos kompanijoms.