„Normalioje valstybėje jau nebebūtų tokios įmonės vadovybės. Finansų ministerija turėtų visų atsiprašyti, o finansų ministrė turėtų labai rimtai pagalvoti apie savo politinę atsakomybę“, – sakė Seimo narys Andrius Mazuronis.
Kol politikai tyli, Generalinė prokuratūra nusprendė pasidomėti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas. Situacija sudomino ir advokatų tarybą.
„Laukiame labai aiškios pozicijos ir įvertinimo, ar tai nėra piktnaudžiavimas, ar tai nėra peržengtos Baudžiamojo kodekso atsakomybės ribos“, – kalbėjo advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Daugiausiai klausimų kelia 15 metų terminas, per kurį ESO pasižadėjo permokas gražinti. Jį nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Paprastai yra numatytas senaties terminas, po kurio asmuo nebegali išieškoti skolos. Maksimalus terminas yra dešimt metų“, – sakė M. Kukaitis.
Pats ESO vadovas pasiaiškinti dėl skolos gyventojams nusprendė tik penktadienį.
„Kilo nemažai atgarsių. Dalis informacijos yra klaidinanti“, – sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.
Leido suprasti, kad dėl permokos kaltas ne ESO, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Sako net buvo pateikę ieškinį teismui, tačiau po diskusijų atsiėmė.
„Atgaline data buvo priimtas metodikos pakeitimas. Buvo priimtas sprendimas, kad turi kitaip būti skaičiuojama turto bazė“, – sakė R. Radvila.
„Susiję su nelabai vykusia skaičiavimo metodika, kuri nelabai tinka energetikai. Buvo perkelta iš kitos srities. Buvo didelė diskusija dėl ESO. Galų gale reguliuotojas turbūt įrodė, kad pagal jų skaičiavimus turėtų būti tokie skaičiai“, – kalbėjo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas ginasi, kad tai visai nesusiję su metodika.
„Vietoje to, kad pinigai būtų investuoti į tai, kas buvo suderinta, jie buvo investuoti į naujų vartotojų rinkimą. Nuo tų investicijų buvo skaičiuojami kapitalo kaštai. Bet tai nereiškia, kad nuo to turto, į kurį nebuvo investuota, irgi turi būti skaičiuojami kapitalo kaštai“, – sakė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
Pasirodo, kad ir suma, kurią gyventojai permokėjo, yra didesnė. Valstybės kontrolė neperžiūrėjo viso penkerių metų reguliavimo laikotarpio.
„ESO vartotojams turi gražinti 213 mln. eurų per visą reguliavimo laikotarpį“, – kalbėjo R. Pocius.
53 mln. eurų skirtumą ESO per sumažintą tarifą jau yra gražinęs. Valstybės kontrolė priskaičiavo, kad kiekvienam elektros vartotojui ESO skolingas po 89 eurus. Tačiau įmonė atkerta, kad skaičiai netikslūs. Du trečdaliai permokos tenka ne buitiniams, o verslo vartotojams, kurie elektros suvartoja daugiau.
„Kadangi tai yra skirstomo tarifo dedamoji dalis, ji turėtų būti skaičiuojama per kilovatvalandes. Suma, kurią 100 kilovatvalandžių per mėnesį sunaudojantis klientas permokėjo, yra 19 eurų per šešis metus. Tai yra trys eurai per metus“, – sakė R. Radvila.
ESO negali gyventojams atiduoti pinigų greičiau nei per 15 metų. Mat privalo toliau investuoti į infrastruktūrą dėl tinklo patikimumo. Tikina, kad baimė, jog žmonės gaus nuvertėjusią sumą, yra nepagrįsta.
Reikia spręsti kolektyvinio ieškinio klausimą.
„Pati pinigų suma yra indeksuojama, skaičiuojamos palūkanos. Ta suma bus didesnė 46 mln. eurų nei šiandien yra suskaičiuota“, – teigė R. Radvila.
„Kiekvienas sprendimas turi už jo stovinčią pavardę. Tos pavardės turi būti labai aiškiai įvardijamos. Turi būti labai aiški atsakomybė“, – sakė A. Mazuronis.
„Nemanau, kad apskritai yra atsakomybė. Tai labiau yra įprastinė veikla“, – sakė R. Radvila.
„Tie nukrypimai yra visiškai normalus dalykas. Neturėtume kalbėti apie kažkokias atsakomybes“, – kalbėjo R. Pocius.
Teisininkai įsitikinę, kad atsakomybę prisiimti kažkas vis tiek turės.
„Reikia spręsti kolektyvinio ieškinio klausimą“, – sakė M. Kukaitis.
Iš gyventojų permokų ESO sugebėjo išsimokėti 258 mln. dividendų. Kadangi valstybė valdo 90 proc. įmonės akcijų, pinigai turėjo grįžti atgal į biudžetą.
