Anot jo, šiuo metu gynybos srityje neefektyvaus viešųjų lėšų panaudojimo nėra pastebima, bet svarbu užtikrinti, kad pinigai būtų tinkamai naudojami visuose projektų etapuose.

„Prezidentas klausė, ką planuojame atlikti saugumo ir gynybos srityje. Šiuo metu kaip tik atliekame viena auditą, kuris bus baigtas netrukus – dėl valstybės sienos apsaugos stiprinimo. Bei esame suplanavę šiais metais pradėti du auditus – dėl Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo, karo prievolės administravimo bei Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pasipriešinimui“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė M. Macijauskas.

„Atsižvelgiame į išaugusį finansavimą ir pastangas, skiriamas sričiai, kurioje matome tam tikras rizikas ar manome, kad galėtume paskatinti tam tikrus pokyčius. Pagal tai ir nusimatome. Nėra taip, kad kažkas negerai dabar, bet mums svarbu, jog didėjantis finansavimas būtų efektyviai panaudojamas“, – komentavo jis.

Esame suplanavę šiais metais pradėti du auditus – dėl Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo, karo prievolės administravimo bei Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pasipriešinimui.

 

Su G. Nausėda aptarė Valstybės kontrolės veiklą ir regionų situaciją 

Anot M. Macijausko, susitikimo su prezidentu metu taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į regionuose pastebėtas rizikas. Nors, kaip paminėjo jis, institucijos negali prašyti iš Valstybės kontrolės atlikti specifinių auditų, į paminėtas problemas bus atsižvelgta.

„Svarbu išgirsti tam tikras rizikas, su kuriomis prezidentas susiduria regionuose. Tai tos rizikos tiesiog buvo išsakytos, aš jas perduosiu auditoriams“, – paminėjo jis.

Valstybės kontrolierius taip pat paminėjo, kad susitikus su prezidentu aptarė ir Valstybės kontrolės tikslų įgyvendinimą ir pastarųjų kelių metų pasiekimus. Buvo paliestos tvarių finansų, mokesčių ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų temos.

„Aptarėme taip vadinamą RRF rodiklių pasiekimą ir kaip Lietuvai sekasi. Esame atlikę auditą ir planuojame pasižiūrėti, kaip pasikeitė situacija per pastaruosius metus“, – sakė jis.

ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

Komitetas bendru sutarimu pirmadienį nutarė siūlyti Vyriausybei rasti VK papildomai 0,406 mln. eurų. 

„Mums nepakanka tinkamam funkcijų vykdymui tam tikros pinigų sumos“, – komiteto posėdyje pirmadienį teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

„Darbuotojų išlaikymas vienas svarbiausių elementų tam, kad užtikrintume tinkamą veiklos funkcionavimą. Mūsų žmonės perviliojami į kitas institucijas dėl didesnių atlyginimų“, – teigė įstaigos vadovas.

Vyriausybė siūlo Valstybės kontrolei kitąmet skirti 179 tūkst. eurų daugiau nei šiemet.

Institucijai kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti 10,195 mln. eurų, iš kurių darbo užmokesčiui tektų 8,4 mln. eurų – 84 proc. viso finansavimo.

VK dirba 240 darbuotojų.

„Dabartinių siūlymų poveikis valstybės biudžeto pajamų surinkimui, mūsų vertinimu, bus pakankamai menkas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetų bendrame posėdyje, kur aptariamos Lietuvos banko (LB) išvados dėl mokesčių pertvarkos, sakė M. Macijauskas.  

„Teikiamas reformos projektas galėjo dar labiau atliepti tam tikrų tarptautinių organizacijų teiktas rekomendacijas dėl atskirų mokesčių“, – pridūrė Valstybės kontrolės vadovas. 

Jo teigimu, būsimoms vyriausybėms teks grįžti prie mokesčių reformos.

Pasak M. Macijausko, įvairios išlygos ir lengvatos bendrąjį vidaus produktą (BVP) 2015 metais sumažino 2,1 proc., o 2022 metais – jau 3,6 procento.

LB ekspertai pripažino, kad mokesčių pertvarka suteiks trumpalaikį impulsą ekonomikai, o tvariam jos augimui didelės įtakos neturės. Įgyvendinus reformą, LB teigimu, darbo sąnaudų dalis padidėtų labai nedaug, todėl pokyčiai neturėtų neigiamos įtakos ekonomikos konkurencingumui, jos augimui ir įmonių skaičiui.

Centrinis bankas skaičiuoja, kad gyventojų pajamos 2028 metais dėl mokesčių reformos būtų 1,3 proc. didesnės nei nieko nekeičiant. 

„Kai kuriais atvejais, norint paskatinti vienas ar kitas ūkio sritis, verslus, mokestines lengvatas galima turėti, bet reikia turėti aiškų tikslą. O nematydami aiškių tikslų ir nevertinant, kad tikslas buvo pasiektas, mokestinės lengvatos išeina nepagrįstos ir nepakankamai valdomos“, – interviu portalui sakė M. Macijauskas.

„Viso paketo, kuris susijęs su mokesčių lengvatomis, peržiūrėjimas, būtų vienas iš prioritetų“, – teigė jis.

Pasak valstybės kontrolieriaus, mokestinės lengvatos „yra tam tikra į valstybės biudžetą nesumokėta mokesčių dalis“.

„Turime seniai neišspręstą klausimą dėl tam tikrų lengvatų, kurios yra taikomos atskiruose sektoriuose“, – sakė M. Macijauskas.

Jo teigimu, pastaraisiais metais didinant biudžeto lėšas bei neradus papildomų pajamų šaltinių, taip pat reikia galvoti apie mokestinės bazės išplėtimą ir peržiūrą.

Finansų ministerija pernai lapkritį pateikė naują nekilnojamo turto (NT) mokesčio modelį, kuris Seimą turėtų pasiekti pavasario sesijoje. Finansų ministrė Gintarė Skaistė tuomet teigė, jog šis modelis buvo vienas iš laiku neatliktų įsipareigojimų teikiant Komisijai pirmąjį prašymą dėl subsidijos iš RRF.

Sausio pabaigoje interviu BNS finansų ministrė teigė, jog Aplinkos ministerija yra parengusi aplinkosauginių tikslų siekiantį Akcizų įstatymo projektą, kuriuo būtų įtvirtinti europinę praktiką ir kryptis atitinkantys žaliojo kurso mokestiniai pakeitimai.

Be šių projektų, Seimui pavasarį taip pat žadama pateikti kai kurias mokesčių įstatymo pataisas, siūlant panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

„Visas RRF planas ir jo rodikliai buvo parengti kaip Bendrijos reakcija į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, todėl nebuvo įvertintos karo Ukrainoje ir energetikos kainų augimo pasekmės, o Europos Komisija to plano nei terminų, nei sumų nenori ir neperžiūri, bent jau kol kas“, – BNS po susitikimo su Gitanu Nausėda sakė M. Macijauskas.

„Vis dėlto akivaizdu, kad problemų yra, nes vien dėl infliacijos dalis numatytų projektų išbrango, todėl, pavyzdžiui, Lietuva turėtų dengti didesnę dalį projekto vertės nei buvo suplanavusi anksčiau, o tokių lėšų nacionaliniame biudžete nėra numatyta“, – pridūrė jis.

Pasak kontrolieriaus, jo žiniomis Lietuva kartu su kitomis ES narėmis planuoja persiderėti dėl RRF dotacijų panaudojimo.

„Kiek žinau, daugelis Europos Sąjungos šalių ketina kreiptis į Komisiją ir persiderėti tam tikrus rodiklius, terminus ir galbūt netgi finansavimo dydį. Lietuva čia irgi nebus išimtimi“, – sakė M. Macijauskas.

G. Nausėda teigė, kad Gaivinimo fondo lėšos turi pratęsti Lietuvos ekonominės sėkmės istoriją.

„Matuojant BVP augimą vienam gyventojui po 2000 metų esame didžiausią naudą iš narystės ES pasiekusi šalis. Gaivinimo fondo lėšos turi pratęsti šią Lietuvos sėkmės istoriją. ES investicinės galimybės turi ir toliau teikti apčiuopiamą naudą Lietuvos visuomenei, kiekvienam piliečiui“, – pranešime sakė prezidentas.

Šiuo metu Valstybės kontrolė atlieka RRF dotacijų dalies investavimo plano įgyvendinimo auditą.

Prezidentas ragina Vyriausybę nevėluoti įgyvendinant Europos Vadovų Taryboje suderėtą Gaivinimo fondo investicinį planą ir daugiau konsultuotis su socialiniais partneriais. Tai , anot jo, galėtų padėti greičiau ir efektyviau investuoti Lietuvai suderėtas 2 mlrd. eurų vertės lėšas.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad pirmąjį mokėjimo prašymą pagal RRF planą Vyriausybė Europos Komisijai planuoja pateikti trečiąjį šių metų ketvirtį.

Lietuvai RRF priemonių plane šiemet numatyta skirti 339 mln. eurų, 2023-2024 metais – daugiau kaip 1,168 mlrd. eurų, o 2025-2026 metais – dar 600,1 mln. eurų. Iš viso šaliai numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijų.

Investicijos ir reformos apima septynis komponentus: žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją, švietimą, sveikatą, socialinę apsaugą, inovacijas ir mokslą, viešojo sektoriaus pertvarką.

Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pažėrė šiek tiek kritikos valstybės antiinfliaciniam paketui, teigdamas, kad kompensuodama energinių išteklių kainą, Lietuva gali susidurti su dar didesne infliacija ateityje.

Išlaidos nukreiptos visiškai neteisingai, kadangi jos mažina paskatas taupyti energiją, tuo pačiu didina vidinę paklausą ir ilguoju laikotarpiu gali didinti infliaciją.

„Visą vyriausybės pasiūlytą antiinfliacinį sušvelninimo priemonių paketą reikėtų dalinti į keletą dalių. Viena dalis, skirta mažas pajamas gaunantiems šeimos ūkiams, yra tikslinga ir teisinga, tuo tarpu išlaidos, kurios yra orientuotos į horizontalų dujų ir elektros energijų kainų kompensavimą, mūsų nuomone, nukreiptos visiškai neteisingai, kadangi jos iš esmės mažina paskatas taupyti energiją, tuo pačiu didina vidinę paklausą ir ilguoju laikotarpiu tikriausiai gali didinti infliaciją. Ta dalis išlaidų, kurias vyriausybė yra suplanavusi, susijusių su horizontaliu energijos kainų kompensavimu, mūsų nuomone, šiuo atveju nėra visiškai teisingos. Kalbant apie kitą paketo dalį, nukreiptą į tam tikrus investicinius dalykus, susijusius su energijos nepriklausomumu, negalima apie jas kalbėti, kaip apie papildomas išlaidas, nes tos išlaidos jau buvo numatytos ankstesniuose projektuose, susijusios su Europos Sąjungos lėšomis ir kitomis finansavimo priemonėmis“, – aiškino valstybės kontrolierius.

Infliacijai sušvelninti Lietuvoje bus skiriamas milijardas eurų, tačiau biudžete tokia suma nėra numatyta, tad tikėtina, kad valstybei reikės skolintis.

„Jeigu grįžtant prie to pačio priemonių paketo, milijardas lėšų, kuris yra numatytas tiek mažas pajamas gaunančių asmenų pajamų kompensavimui ar padidinimui, tiek energijos kainų išlaidų finansavimui – jo šiuo metu mūsų biudžete nėra numatyta ir tikėtina, kad valstybei reikės skolintis, kad tą milijardą iš kažkur būtų galima gauti. Jeigu žiūrėtume struktūriškai, pastarųjų dviejų mėnesių biudžeto mokesčių surinkimo rodikliai nerodo perteklinio surinkimo: kalbam apie pirmuosius metų mėnesius, kuomet dar neturėjome karo Ukrainoje, neturėjome nei Europos Sąjungos, nei JAV įvestų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai ir atvirkštinių sankcijų Europos Sąjungai ir tuo pačiu Lietuvai. Sunku ir sudėtinga prognozuoti, kokios valstybės biudžeto pajamos galėtų būti artimiausiu metu, bet prognozuoti, kad jos didės arba turėsim viršplaninių pajamų optimizmo, yra nedaug“, – teigė M. Macijauskas.

Valstybės kontrolė gali ir teikia siūlymus Vyriausybei, tačiau į juos nebūtinai bus atsižvelgta.

„Kiekvienu atveju mes teikiame savo išvadas ir pristatome jas biudžeto finansų komitete, audito komitete, kituose Seimo komitetuose ir tuo atveju jau yra parlamento narių ir vyriausybės sprendimas priimti tinkamus sprendimus, atsižvelgti arba ne. Privalomumo, kad kažkas būtų daroma pagal mūsų rekomendacijas, nėra“, – sakė valstybės kontrolierius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pandeminę situaciją iš ekonominės pusės Vyriausybei pavyko suvaldyti, tačiau dėl karo Ukrainoje išaugusios energijos išteklių ir žaliavų kainos sukuria nežinią.

Išlieka du galimi pajamų didinimo būdai: arba skolinimasis, arba naujų mokesčių įvedimas.

„Reikėtų sugrįžti prie to, ką mes darėme pastaruosius dvejus metus, kiek vyriausybė papildomų išlaidų, nepadengtų struktūrinėmis pajamomis panaudojo tais metais. Mes suvaldėm pandeminę situaciją:  ekonominė padėtis Lietuvoje buvo pakankamai gera, gyventojų pajamos augo sparčiausiai Europos Sąjungoje, 2021 metais turėjom 5 proc. BVP augimą ir 2022 metais, dar prieš prasidedant visoms krizėms, turėjom planą 3,7 proc. BVP augimą, tačiau išaugusios energijos išteklių ir žaliavų kainos, dar neatsistačiusios žaliavų tiekimo grandinės, sukuria tam tikrų įtampų, netikrumą, neapibrėžtumą žiūrint į ateitį ir tuo pačiu į mokesčių ir pajamų surinkimą valstybės biudžete“, – aiškino M. Macijauskas.

M. Macijauskas / L. Balandžio / BNS nuotr.

Anot valstybės kontrolieriaus, valstybei norint padidinti pajamas, reikėtų arba skolintis, arba įvesti naujus mokesčius.

„Į ką galėtume žiūrėti, tai pirmiausia į pajamų dalies didinimą, o pajamas valstybėje galima didinti keliais būdais – mokesčių sistemos peržiūra: lengvatų mažinimas, tam tikrų mokesčių atsisakymas arba naujų įvedimas, skolinimasis ir valstybės turto pardavimas, kas irgi būtų vienkartinis veiksmas. Tai išlieka du galimi pajamų didinimo būdai: arba skolinimasis, arba naujų mokesčių įvedimas“, – teigė M. Macijauskas.

Pasiskolinus – reikės grąžinti, o prognozuoti palūkanų normas – sudėtinga. 

„Šiandien skolinimosi sąlygos nėra tokios nepalankios, kokios buvo prieš dešimt metų, kai turėjom finansinę krizę, bet niekada negalim žinoti, kas nutiks po tam tikro laikotarpio, kadangi gyvenam labai neapibrėžtoj situacijoj ir prognozuoti, kokios bus palūkanų normos – sunku, kadangi skolinamės tikrai ilgam laikotarpiui. Be viso to, reikia nepamiršti ir kitų situacijų, kurias mes turime šalyje:  demografinė situacija, t. y. senėjanti visuomenė, žaliasis kursas – mūsų įsipareigojimai įgyvendinti tam tikras priemones, susijusias su žaliuoju kursu. Šie iššūkiai yra visos Europos, ne tik Lietuvos, bet reikia turėti omeny, kad tai pareikalaus papildomų valstybės biudžeto išlaidų, o mes šiandien jų nesam numatę. Su esamu biudžetu mes tų priemonių tinkamai neįgyvendinsim, todėl reikia iš anksto ruoštis ir galvoti, kaip tas pajamas ne laikinom pajamom padengti, o struktūrinėm priemonėm“, – sakė M. Macijauskas. 

„Lietuvos ekonomika gerai atlaikė COVID-19 pandemijos krizę, tačiau pandemija kartu indikavo dar didesnį struktūrinių reformų poreikį. Karas Ukrainoje tik dar labiau aktualizavo būtinybę vykdyti Lietuvos atsparumo didinimo reformas“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Jis teigė besitikintis stiprios bei aktyvios Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RFF) įgyvendinimo ir  ir kitų šalyje vykdomų reformų stebėsenos.

Karas Ukrainoje tik dar labiau aktualizavo būtinybę vykdyti Lietuvos atsparumo didinimo reformas.

„Ypač akcentuočiau tas reformas, kurios mažina socialinę atskirti ir nelygybę, kuria gerovę mūsų žmonėms: mokesčių teisingumo, sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos srityse“, – sakė prezidentas.

Susitikime su M. Macijausku aptarta šalies ekonominė raida, Valstybės kontrolės rekomendacijos sveikatos, švietimo ir fiskalinės politikos srityse, struktūrinių reformų poreikis Lietuvoje.

Valstybės kontrolierius šalies vadovui pristatė pagrindinius 2021 metų Valstybės kontrolės rezultatus, šių metų veiklos prioritetus ir planuojamus darbus, sistemines įžvalgas pagrindiniuose sektoriuose, rizikas.

Egzistavimas – labai tikėtinas

Pasak specialisto, nežemiškos gyvybės egzistavimas kitose planetose – gana realus, tačiau jos egzistavimui patvirtinti dar reikia laiko, o ir ta gyvybė greičiausi labai skiriasi nuo tokios, kokią įsivaizduoja fantastinių filmų gerbėjai.

"Mano nuomone, tikimybė, kad per artimiausius 50 metų atrasime primityvių, paprastų bakterijų, gali būti 10–50 proc. Kalbant apie Saulės sistemą ir kai kurių planetų palydovus, kuriuose yra vandens, šiuolaikinės technologijos leidžia juos tyrinėti tik nuotoliniu būdu, todėl tiesioginių įrodymų artimiausiais dešimtmečiais reikėtų tikėtis tik šioje srityje", – sako M.Macijauskas.

Pasak jo, šiuo metu egzistuoja trys objektai, kuriuose galimybė aptikti nežemišką gyvybę yra didžiausia – tai Marso planeta, Jupiterio palydovas Europa ir Saturno palydovas Enceladas. Mokslininkams nustačius, kad Marse anksčiau būta vandens, išaugo tikimybė rasti ankstesnės gyvybės požymių, be to, Marso atmosferoje aptinkama metano pėdsakų, o apie 90 proc. šios medžiagos išsiskiria vykstant biologiniams, gyvybiniams procesams, todėl kokia nors gyvybės forma gali egzistuoti ir dabar.

"Palydovuose galbūt galima tikėtis ir daugiau nei bakterijų, tačiau tai sunkiau patvirtinti. Tiek Europos, tiek Encelado paviršius yra padengtas storu ledo sluoksniu ir abiejuose palydovuose tyvuliuoja poledinis vandenynas, – aiškina mokslininkas. – Manoma, kad Europoje jis yra apie 100 km gylio, o 15–20 km jo paviršiaus yra užšalę. Turint omenyje, kad ir Žemėje nemažai gyvūnų, vadinamųjų ekstremofilų, kurie prisitaikę prie labai išskirtinių sąlygų, galima manyti, kad vandenyje, dugne ar netoli povandeninių geoterminių procesų, ir Europoje gali gyventi kažkas panašaus į vėžiagyvius ar krabus."

Reikalinga modernesnė technika

Pasak M.Macijausko, apie tyrimus potencialiai gyvybę turinčiuose palydovuose galvojama jau seniai. Kol kas, bent artimiausiame dešimtmetyje, realiausia nusileisti Jupiterio palydove Europoje ir bandyti netiesiogiai, nusileidus ant paviršiaus šalia ledo įtrūkimų ar plyšių, ieškoti galbūt organinių molekulių ar panašios gyvybės pėdsakų.

Astrofiziko teigimu, kitokių technologijų, pavyzdžiui, specialaus povandeninio laivo, mokslininkai kol kas dar nesukūrę ir tokiems tyrimams nepasiruošę dėl sudėtingų įgyvendinimo sąlygų: "Detaliems tyrimams dar nesame išplėtoję technologijų – jeigu yra dešimčių kilometrų gylio vandenynas, sunku sukurti tinkamą zondą ar požeminį laidą, taip pat sudėtinga ir komunikacija – palaikyti ryšį su erdvėlaiviu atvirame kosmose lengviau, nei panėrus į didelį gylį. Atrodo, paprastos problemos, bet jos ne tokios paprastos, kai reikia imtis jas praktiškai įgyvendinti."

Perspektyvos: anot astrofiziko M.Macijausko, būtų ne tik smagu, bet ir vertinga būti pastatytam į vietą, suvokus, kad Visatoje esame ne vieni ir galbūt ne gudriausi. Mindaugo Macijausko archyvo nuotr.

Be tiesioginių tyrimų, egzistuoja ir kitokios nežemiškos gyvybės paieškos. NASA agentūra jau kurį laiką vykdo SETI programą, kai nežemiškos gyvybės ieškoma palydovais, siekiant sugauti ir atpažinti įvairius signalus Visatoje. Nors šie tyrimai unikalūs, pasak M.Macijausko, šansai ką nors atrasti tokiu būdu nėra dideli pirmiausia dėl to, kad aktyvus kitų žvaigždžių planetų ieškojimas leidžia pasiekti ir sužinoti daugiau, nei kitų civilizacijų siunčiamų signalų laukimas.

"Žvelgiant iš mūsų pačių perspektyvos, yra tik vienas protingos gyvybės pavyzdys, bent jau tokiais save laikome, ir įsivaizduojame, kad kitos tokios civilizacijos turėtų vystytis kažkaip panašiai – išrasti radijo ryšį, televiziją. Bet gal tos kitos civilizacijos nebūtinai bando su mumis susisiekti? Vis dėlto, vykdant žvaigždžių paieškų tyrimus, tokių ženklų vis tiek galima aptikti, tarkime, pastebėti cheminių procesų, tokių kaip klimato kaita, tarša, arba technologinių procesų, pavyzdžiui, iškeltų kosminių palydovų ar sudėtingesnių struktūrų", – pasakoja mokslininkas.

Man asmeniškai patinka, kai žaibuoja – vien toks reiškinys priverčia susimąstyti, kad esame dulkelės, palyginti su kitais reiškiniais.

Pasak jo, viena žymiausių hipotezių, susijusių su protingomis nežemiškomis civilizacijomis, yra manymas, kad jos turėtų naudoti ne tik savo planetos suteikiamą energiją, bet ir į kosmosą iškeltą saulės bateriją, suformuotą specialų žiedą ar sferą, vadinamą Daisono sfera. Toks darinys būtų aiškus išsivysčiusios civilizacijos įrodymas. Kol kas tokių atradimų padaryti nepavyko, tačiau mokslininkai yra atradę nemažai planetų, skriejančių prie kitos žvaigždės. Nors didelė dalis tokių planetų gyvybei vystytis visiškai netinkamos, atrandama į Saulės sistemą vis panašesnių planetų sistemų.

Bendravimas gali užtrukti

Anot fiziko, net ir atradus kitą išsivysčiusią civilizaciją, užmegzti su ja ryšį gali būti sudėtinga – siunčiant signalą naujai atrastoms planetoms prie kitų žvaigždžių už šimtų ar tūkstančių šviesmečių, atsakymo gali tekti laukti tūkstančius metų.

"Artimiausia žinoma kitos žvaigždės, ne Saulės, planeta skrieja apie Kentauro Proksimą. Jeigu ten būtų gyvybės, pasiųstas signalas, jei kažkas jį pagautų, suprastų ir siųstų atgal, iki mūsų keliautų apie dešimtmetį, – sako M.Macijauskas. – Deja, tos planetos žvaigždė nelabai stabili, joje vyksta žybsniai, būdingas stiprus žvaigždinis vėjas, kuris gali nupūsti ir atmosferą, jeigu ten tokia ima formuotis, todėl didelių vilčių neteikia. Vis dėlto yra tolimesnių žvaigždžių, iš kurių signalas sugrįžti galėtų po 80–100 metų, o tai kur kas geriau nei tūkstantmečiai."

Nors kol kas įrodymų dėl nežemiškos gyvybės nėra, astrofizikas linkęs tikėti, kad ji turėtų egzistuoti. Tokį įsitikinimą lemia iškalbingi Visatos objektų skaičiai. Vien mūsų Paukščių Tako galaktikoje skaičiuojama keli šimtai milijardų žvaigždžių, todėl nemažas šansas, kad net 60 proc. jų ar daugiau gali turėti planetų. Todėl būtų keista, jeigu, be mūsų, nebūtų kitos kokios nors gyvybės. "Bet čia prisimenu Fermi paradoksą, kuriame teigiama, kad nors tikimybė, jog egzistuoja kita nežemiška civilizacija, – didelė, jos aptikti – nepavyksta", – sako mokslininkas.

Jis neatmeta galimybės, kad kitos išsivysčiusios civilizacijos, jei tokios egzistuoja, gali būti ir intraspektyvios, nesusitelkusios į išorės tyrimus, todėl nebūtinai norėtų kontaktuoti su mumis: "Gal taip ir geriau, jei palygintume tokią situaciją su naujų žemių užkariavimu – istorija rodo, kad mes patys ne visada gražiai elgėmės su vietiniais būdami atvykėliai. Kita vertus, būtų ne tik smagu, bet ir vertinga būti pastatytam į vietą, suvokus, kad Visatoje esame ne vieni ir galbūt ne gudriausi."

Prisideda ir lietuviai

M.Macijauskas įsitikinęs, kad nežemiškos, nors ir smulkios, gyvybės atradimas būtų didelis įvertinimas ne tik jos atradėjui, bet ir dideliam būriui mokslininkų, tyrinėjančių šią sritį: "Kelias savaites būtų įdomu visai žmonijai, bet didžiausias ir ilgalaikis susidomėjimas būtų tarp mokslininkų. Ypač reikšmingas radinys būtų astrofizikams, astronomams, biologams ir kitiems gretutinėse srityse dirbantiems mokslininkams."

Anot astrofiziko, prie nežemiškų gyvybės formų paieškų tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda ir lietuvių mokslininkai, pavyzdžiui, VU astronomijos observatorijoje Molėtuose Lietuvos astronomų atlikti tyrimai prisidėjo prie vienos naujos žvaigždės planetos atradimo.

Mūsų astronomai dalyvauja "Plato" programoje – tai būsima kosminė observatorija kitoms žvaigždžių planetoms ieškoti. Jie atliko preliminarius kintamųjų žvaigždžių stebėjimus, reikalingus eliminuoti žvaigždes, kurios kinta ne dėl to, kad apie jas skrieja planetos, bet dėl to, jog jos kinta pačios. Galima manyti, kad prie nežemiškos gyvybės paieškų prisideda ir nemaža dalis Amerikos lietuvių mokslininkų.

Pavyko: VU astronomijos observatorijoje Molėtuose Lietuvos astronomų atlikti tyrimai prisidėjo prie vienos naujos žvaigždės planetos atradimo. Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos nuotr.

M.Macijauskas užsimena, kad, kalbant apie nežemiškos gyvybės ir kitokių objektų tyrimus, atliekamus Žemėje, neretai baiminamasi dėl nežinomų virusų ar bakterijų. Tačiau tai – mažai tikėtina: "Manau, kad didelio pavojaus tyrinėti kitos planetos gyvybę nebūtų, nors teorinė tikimybė visada yra. Vis dėlto tokiais atvejais imamasi labai didelių saugumo priemonių – kad ir iš Mėnulio "Apollo" programos pargabenti mėginiai buvo izoliuoti, saugiai supakuoti, pristatyti į aukšto saugumo laboratoriją."

Astrofizikas įsitikinęs, kad tiek lietuvių mokslininkams, tiek užsienio tyrėjams, tiek visai žmonijai atrasti kad ir mažos nežemiškos gyvybės įrodymai reikštų didelį proveržį ir paskatintų žemiškas problemas apsvarstyti iš kitos perspektyvos: "Tai turėtų padėti suprasti savo pačių mastelį, suvokti, kad yra daug didesnių, galingesnių ir įspūdingesnių dalykų nei mes. Man asmeniškai patinka, kai žaibuoja – vien toks reiškinys priverčia susimąstyti, kad esame dulkelės, palyginti su kitais reiškiniais."

G. Nausėda trečiadienį pasirašė atnaujintą Valstybės kontrolės įstatymą. Jis, pasak prezidento vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos, sustiprina instituciją, padidina jos nepriklausomumą ir suteikia jai naujų galių, kad jos rekomendacijų įgyvendinimas būtų efektyvesnis.

„Prezidentas tikisi, kad įvyks pozityvių pokyčių rengiant rekomendacijas ir dar svarbiau, jas įgyvendinant“, – spaudos konferencijoje sakė Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.

Pasak jo, Valstybės kontrolė šiemet planuoja audituoti daug sričių, nukreiptų į viešųjų funkcijų kokybę – socialinės apsaugos, skurdo prevencijos, aukšto mokslo, mokslo inovacijų sritis.

Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas taip pat teigė, kad pagrindinės auditų kryptys – tvarūs valdžios sektoriaus finansai, saugi ir pažangi visuomenė bei veiksmingas viešasis valdymas.

„Šitų prioritetinių krypčių laikysimės planuodami ir atsirinkdami audituoti ateinančius penkerius metus mūsų auditus“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

Konkrečius auditus M. Macijauskas žadėjo pristatyti vėliau.

Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimas įteisino rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną ir jos parlamentinę kontrolę – audito poveikis stiprinamas per Seimo parlamentinei kontrolei du kartus per metus teikiamas rekomendacijų būklės ataskaitas. Be to, auditorių veiklą reguliuos ne Valstybės tarnybos, o būtent Valstybės kontrolės įstatymas.

„Nors pastaruosius metus ekonomika augo, tačiau skola absoliučiais dydžiais nemažėjo. Per 2019 metus skola nominalia verte paaugo 872 mln. eurų. Nors pernai mažėjo skolos ir BVP santykis, tačiau dėl 2020 metais kilusių iššūkių dabar jau kalbame apie didesnį nei 50 proc. skolos ir BVP santykį“, – Seime sakė M. Macijauskas.

„Finansų ministerija, manau, pagrįstai kalba apie gerokai mažesnį nei Mastrichto kriterijai priimtiną skolos lygį Lietuvai. Būtų pravartu tai įtvirtinti mūsų teisinėje sistemoje“, – pridūrė valstybės kontrolierius.

Finansų ministras Vilius Šapoka, kalbėdamas apie kitų metų biudžetą, sakė, kad yra aiškus planas, kaip stabilizuoti skolos augimą, todėl pasirinktas kelias yra optimalus.

„Pasirinktas kelias yra optimalus, yra aiškus planas, kaip stabilizuoti skolos augimą. Skolos augimas stabilizuosis ties 50 proc. nuo bendrojo vidaus produkto ir ateityje mažės. Dėl to manau, kad Seimas ir būsima Vyriausybė be didelių korekcijų šį biudžetą patvirtins, nes jis tikrai yra geras“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį sakė V. Šapoka.

Finansų ministras teigė, kad biudžeto deficitą galima mažinti tik laipsniškai, priešingu atveju reikėtų nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

Lietuvos banko vertinimu, šių metų biudžeto deficitas bus vienas didžiausių nuo duomenų skelbimo pradžios, o skolos lygis pašoks 10 proc. punktų, artės prie 50 proc. BVP ir bus didžiausias Lietuvos istorijoje.