Šiemetiniu premijos laureatu pirmadienį paskelbtas M. Urbaitis teigė, jog žinia apie premiją jam buvo „labai smagi, džiugi ir netikėta“.

„Aš jau trečią kartą nominantas, tai, pagal liaudies priežodį, trečias kartas nemeluoja. Šiaip aš ramiai žiūrėjau, nes jau dukart buvau tarp nominantų, galėjo ir dabar įvairiai būt. Balsavimai yra nenumanomi dalykai, aš visokiuose žiuri dalyvauju ir rezultatas kartais nustebina“, – BNS sakė M. Urbaitis.

Jau dukart buvau tarp nominantų, galėjo ir dabar įvairiai būt.

Nacionaline kultūros ir meno premija M. Urbaitis įvertintas už urbanistinę energiją ir minimalizmo grožį muzikos ir šokio scenose.

Kompozitorius kalbėdamas apie savo kūrybą sakė visų pirma norintis pasiekti susidomėjusį klausytoją, nesistengiantis nei įtikti plačiam skoniui, nei priblokšti darbų gausa.

„Tam tikra prasme, turi rūpėt man pirmoj eilėj, ką darau. Aš nesu super produktyvus, kad rašyčiau daug, gausiai, ir tuo gausumu visus stengčiausi priblokšt, bet tiesiog noriu plėtot vientisą idėją visam kūriny ir stengtis nesikartot, kiek pavyksta. Tas galvojimas ir yra toks, ką mano kūrinys, ta idėja, kuri man rūpi, kaip ją pavyks perduoti ir ją klausytojui suprasti, man šitas suvokimo aspektas yra svarbus“, – kalbėjo M. Urbaitis.

M. Urbaitis gimė 1952 metų birželio 1 dieną Kaune, 1977 metais baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (šiuo metu – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę.

Nuo 1975 metų M. Urbaitis dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nuo 2000 metų dar dėsto Vilniaus dailės akademijoje. Kompozitorius skaito paskaitas apie Europos muziką po 1945 metų, XX amžiaus JAV muziką ir naująsias kompozicijos technikas.

Kaip skelbia Lietuvos muzikos informacijos centras, M. Urbaitis debiutavo 8-ajame dešimtmetyje ir jau ankstyvieji kompozitoriaus opusai stulbino ir net šokiravo radikaliai minimalistine estetika, nauja to meto lietuviškajai muzikinei aplinkai.

Pasak centro, deklaratyvi simpatija amerikietiškajai minimalistinės muzikos tradicijai nulėmė išskirtines kompozitoriaus muzikos ypatybes – ypatingą grynumą, skaidrumą, vientisumą, discipliną.

Kompozitorius yra sukūręs operą „Auksinio berniuko sapnas“, miuziklą „Dainuojantis ir šokantis mergaitės vieversėlis“, muziką trims baletams „Pastabos ir komentarai C. Saint‑Saёnso „Žvėrių karnavalui“, „Acid City“, „Procesas“, taip pat kūrinių orkestrui, kameriniam ansambliui, vokalinių kūrinių, taip pat kuria muziką televizijos, kino filmams ir dramos spektakliams.

Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo šeši kūrėjai: kompozitorius M. Urbaitis, poetė Violeta Palčinskaitė, fotomenininkė Violeta Bubelytė, parodų kuratorė Giedrė Jankevičiūtė, aktorė Rasa Samuolytė, tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Rakauskaitė.

Visuomenė iš viso buvo pasiūliusi 47 menininkus premijai gauti.

A. Orlovos dainos ir kompozitoriaus M. Urbaičio muzika skambės naujausiame, sausio pabaigoje Lietuvos kino teatrus pasieksiančiame režisieriaus E. Jankausko kino filme „Man viskas gerai“. Netrukus trečiąjį savo pilnametražį vaidybinį kino filmą žiūrovams pristatysiantis E. Jankauskas mėgsta pabrėžti, kad jis pirmiausia yra muzikantas, o tik paskui – kino režisierius. Štai kodėl jo filmuose muzika yra tokia svarbi.

Dainininkę A. Orlovą jis pasakoja atradęs, kai kūrė vaizdo reklamą Kauno filmų festivaliui. Ieškojęs nuoširdžios, išskirtinės melodijos, jai parodė savo būsimą darbą. „Pamačiusi vaizdą, Alina tiesiog sugrojo melodiją, kuri visiškai atitiko mano lūkesčius ir įsivaizdavimą“, – pasakoja ir priduria, kad Kauno kino festivalio vaizdo klipą su Alinos daina vis dar galima rasti internete.

Filme „Man viskas gerai“ skamba net dvi gerai žinomos Alinos dainos – „Mėnulis“ ir „Ramuma“. Dainininkė sako, kad bendradarbiavimas su kino kūrėjais jai yra įdomus potyris: „Kino kūrėjai muziką pamato savaip, suteikia jai naują, kartais visiškai netikėtą reikšmę ir kontekstą. Muzika filmuose atlieka lyg ir palydintį, įprasminantį vaidmenį, taigi visada smalsu stebėti, kaip tavo dainos atsiskleidžia naujai, įsipindamos į bendrą kino piešinį.“

E. Jankausko pažintis su M. Urbaičio muzika įvyko Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. „Mano žmona labai mėgsta baletą, kartais ir mane nusitempia jo pažiūrėti. Tąsyk mane pakvietė į šiuolaikinį baletą „Procesas“, tuo metu kaip tik kūrėme filmą „Man viskas gerai“. Kai išgirdau balete skambančią muziką, iškart supratau, kad norėčiau dirbti su jos kūrėju – M. Urbaičiu.“

E. Jankauskas pasakoja, kad kūrybos procesas buvo ilgas ir labai įdomus. Specialiai filmui sukurta kompozitoriaus muzika buvo įrašyta su orkestru ir choru. „Man tai buvo visiškai nauja patirtis“, – prisipažįsta režisierius ir sako, kad muzika filmą praturtina, sustiprina pagrindinės veikėjos Marijos išgyvenimus, kai kur prideda sveikos ironijos.

Kompozitorius M. Urbaitis teigia kūrybos procese su filmo režisieriumi pagavęs bendrą bangą. „Ne taip dažnai pasitaiko, kad kūrėjai suprastų vienas kitą, iššifruotų vienas kito sumanymus, – sako M. Urbaitis. – Man patinka kino specifika – ateinu paskutinis, kai viskas padaryta. Režisierius turi įsivaizduoti, kokios muzikos filme jis norėtų, bet man patinka tas paskutinio jausmas – kurti muziką, kai filmas jau užrakintas.“

E. Jankauskui itin svarbu, kad jo filmuose skambėtų lietuvių kūrėjų muzika. „Aš ilgai atsirinkinėju, daug klausau, knibinėju, ieškau. Alinos muziką pastebėjau seniai, rodos, visada žinojau, kad mano kūryba ir jos kūriniai kada nors susitiks. Tai, ką ji kuria, – svajinga, jautru, atvira, pagauna ir nuneša. Panašiai jaučiausi pirmą kartą išgirdęs ir M. Urbaičio muziką. Ją atlikdami muzikantai šypsojosi, o žiūrovai linksėjo į ritmą. Plati, jautri, ritmiška muzika, rodos, pagavo ir nebepaleido“, – sako režisierius.

„Man viskas gerai“ – linksmas ir ironiškas filmas apie mokslininkę, kuri visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti savo sukurtą tobulos moters įvaizdį. Grįžusi iš klinikos, ji siekia įtikinti šeimą ir kolegas, kad jai viskas gerai. Vis dėlto nuslėpti panikos atakas, tuo pačiu metu varžytis dėl mokslinio projekto bei šeimos meilės daug sunkiau, nei ji mano. Ypač kai paauglė dukterėčia girta naktimis dainuoja Vitalijos Katunskytės dainas, mama ginčijasi su gydytojais dėl operacijos, močiutė prikaišioja, kad per mažai valgo, o sužadėtinis visiškai nenorėtų matyti jos karjeros aukštumų.

Kino filmas „Man viskas gerai“ Lietuvos kino teatruose bus rodomas nuo sausio 27 dienos. Filmo kūrimą finansavo Lietuvos kino centras. Filmo režisierius E. Jankauskas, operatorius Feliksas Abrukauskas, dailininkas Paulius Jurevičius, kompozitorius Mindaugas Urbaitis, vaidina: G. Siurbytė, A. Paulavičius, Marius Repšys, Donatas Šimukauskas, Mija Di Marco, Nelė Savičenko, Elvyra Žebertavičiūtė, Dovilė Kundrotaitė.

„Man viskas gerai“ anonso nuoroda:

Alinos Orlovos muzika panaudota Kauno tarptautinio kino festivalio vaizdo klipe:

Alinos daina „Mėnulis“:

Mindaugas Urbaitis: