Teismui keli Seimo nariai siekė įrodyti, kad 2021 m. sausio 29 d. ministrės įsakymas priimtas nesilaikant įstatyme nustatyto termino, todėl buvo pažeisti konstituciniai principai bei keli įstatymai, primena Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Teismas nustatė, kad minėtas įsakymas buvo priimtas iš karto, kai įsigaliojo Vyriausybės nutarimo, kuriuo nustatomas mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimas, pakeitimas. Sausio 27 d. Vyriausybės nutarimas buvo pakeistas, jis įsigaliojo sausio 29 dieną ir tą pačią dieną švietimo, mokslo ir sporto ministrė pasirašė įsakymą.

Teismo sprendime sakoma, kad anksčiau nei sausio 29 dieną ministrė negalėjo išleisti ginčijamą įsakymą, nes priešingu atveju toks įsakymas būtų nesuderintas su aukštesnės galios teisės aktu – Vyriausybės nutarimu. Teismas taip pat pripažino, kad nustatyto termino praleidimas šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti įsakymą neteisėtu.

Įsakymu nustačius norminių studijų kainų dydžius, pagal Mokslo ir studijų įstatymą gerai besimokantiems studentams valstybinėse aukštosiose mokyklose yra užtikrinamas nemokamas mokslas, o savo lėšomis studijuojančių studentų studijų kainą nustato pačios aukštosios mokyklos.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad priimdama įsakymą ministrė tinkamai įgyvendino jai pavestus įgaliojimus.

„Sveikinu šį teismo sprendimą. Jis neleis sukelti sumaišties aukštosiose mokyklose, kurios jau rengiasi studentų priėmimui. Gaila ir apmaudu, kad dėl vienadienių interesų bandoma destabilizuoti situaciją ir taip pelnyti politinius dividendus. Juolab žinant, kad praėjusi Vyriausybė šiuos sprendimus priėmė dar vėliau“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Į teismą kreipėsi Seimo nariai Agnė Širinskienė, Eugenijus Jovaiša, Aušrinė Norkienė, Ligita Girskienė, Deividas Labanavičius, Arvydas Nekrošius ir Tomas Tomilinas.

Minėtu įsakymu ministrė patvirtino ryžtą didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, galimybę didinti atlyginimus, sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų grupių. Nuo 2022 iki 2027 metų numatyta apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti, sakoma ministerijos pranešime.

„Teismas konstatavo, kad ginčijamas ministro įsakymas, kuriuo buvo sutrumpintas pareiškėjos perkėlimo į atašė pareigybės laikas, ji atšaukta iš atašė pareigų ir perkelta į VRM patarėjo pareigas, yra nepagrįstas, t. y. priimtas nesant faktinio jo priėmimo pagrindo“, – rašoma teismo pranešime spaudai.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji, iki tol dirbusi Vidaus reikalų ministerijoje, į atašė pareigas buvo perkelta nuo 2019 metų liepos 1 dienos trejų metų laikotarpiui.

Vidaus reikalų ministrės R. Tamašunienės gegužę priimtu įsakymu diplomatinės tarnybos terminas buvo sutrumpintas iki birželio 30 dienos nurodant, kad egzistuoja būtinybė sutelkti administracinius gebėjimus ir sustiprinti pajėgumus esminės reikšmės užduočiai – Sąjungos civilinės saugos mechanizmo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių pajėgumų centro steigimo Lietuvoje paraiškos rengimui.

2020 metų liepos 16 dienos Vyriausybės nutarimu atašė pareigybė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje buvo panaikinta.

Teismas priėjo prie išvados išvados, kad Vidaus reikalų ministerija neįrodė, jog pareiškėjos atšaukimas iš atašė pareigų buvo dėl tarnybinio būtinumo, t. y. dėl būtinybės sutelkti administracinius gebėjimus ir sustipinti pajėgumus esminės reikšmės užduočiai – paraiškos rengimui, ir kad Vidaus reikalų ministerijos vidinių žmogiškųjų išteklių nepakako kvalifikuotai užtikrinti būtinybę rengti minėtą paraišką.

Tačiau teismas netenkino pareiškėjos prašymo priteisti jai neturtinę žalą, kadangi, anot teismo, teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjos pažeistai teisei apginti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.