„Jeigu konservatorių partija jūs laikote gerbiamą Audronių Ažubalį, tai gal šiek tiek per daug garbės vienam žmogui jį laikyti partija“, – Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė mano, kad visiškai suprantama tai, jog vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai šiuo metu susilaukia daugiausiai kritikos, kadangi jiems tenka tvarkytis su šalį ištikusiomis krizėmis.

„Natūralu, kad žmonės, kurie yra dviejų šiuo metu vykstančių krizių epicentre, kritikos susilaukia daugiausiai. Dėl to aš visiškai nesistebiu, bet tikrai matau, kiek ministrai dirba, ką dirba, ir esu jų darbu patenkinta“, – teigė ministrė pirmininkė.

ELTA primena, kad TS-LKD frakcijos narys A. Ažubalis jau rugpjūčio pradžioje prakalbo apie ministrų atstatydinimo poreikį.

„Manau, kad ir Vyriausybės vadovė, ir pozicija turi tiesiog atsisveikinti su tais žmonėmis ir paskirti kitus. Tai nėra nieko tragiško“, – laidoje „Delfi tema“ tuomet sakė A. Ažubalis, tiesa, neįvardindamas konkrečių ministrų pavardžių.

„Nemaža dalis visuomenės nepatenkinta politika šitose srityse ir ministrų veikla – ir aplinkos apsaugoje, ir švietime – nereikia aiškinti, čia streikai, – o ir Kultūros ministerija daug kas nepatenkinti. Tai, matyt, artėjant rinkimams, premjeras nutarė ne vieną, o tris pakeisti“, – BNS sakė Vytauto didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas A. Kulakauskas.

Pasak jo, vykdant reformas būtina jas derinti su visuomene, o to nesupratimas yra strateginė klaida, už kurią atsakomybė tenka šiuo atveju ne vien švietimo ir mokslo ministrei.

„Dėl reformų reikia tartis iš anksto. Politinė valia be politinio proto yra fikcija, štai ir prieiname liepto galą. Politinis protas, reiškia, suderinti klausimus su visomis reikšmingomis interesų grupėmis. Tai švietimo srityje jokių švietimo reformų, nederinant su mokytojų bendruomene, neįmanoma daryti, kad tai būtų tvarios reformos. Čia yra strateginė politinė klaida padaryta (...) Premjerui tenka dalis atsakomybės už bet kokį ministrą“, – sakė politologas.

A. Kulakauskas įsitikinęs, kad ieškant naujų ministrų, svarbu rasti kandidatus, remiamus nepatenkintos visuomenės dalies.

Svarbu rasti ministrus, kurie turėtų jau ir nepatenkintosios visuomenės dalies pasitikėjimą.

„Svarbu rasti ministrus, kurie turėtų jau ir nepatenkintosios visuomenės dalies pasitikėjimą. Čia nėra ištraukti eilinį, kaip sakant, biurokratą. Jeigu neturi pasitikėjimo, nežinomas, tai klausimas, kaip reaguos. (...) Juos (protestuotojus – BNS) pakankamai didelė dalis visuomenės palaiko, čia ne šiaip kokie marginalai išėjo paprotestuoti“, – argumentavo ekspertas.

Anot jo, premjero situacija tampa sudėtinga ir dėl santykių su opozicija.

Politologo vertinimu, artėjant biudžeto priėmimui Seime bei kitų metų rinkimams, Vyriausybė įžengė į rimtų išbandymų metą.

„Nebus paprasta: ir rinkimai, ir biudžetas, kuris į jokį pakeitimus rimtesnius neorientuotas. Tai bus pakankamai sunku. (...) Yra tam tikro strateginio neapdairumo, nenumatymo, kad vieną kartą kantrybė žmonėms truks. Kuo baigsis situacija, sunku spėlioti“, – sakė A. Kulakauskas.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį žurnalistams teigė, kad keisdamas tris ministrus nori duoti impulsą sėkmingiau vykdyti reformas šiose ministerijose.

S. Skvernelis trečiadienį ketina siūlyti prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson ir aplinkos ministrą Kęstutį Navicką.

Prezidentė pareiškė pritarianti švietimo ir mokslo ministrės atstatydinimui, o kultūros ir aplinkos ministrų atleidimo ji kol kas nevertina, nes nori išgirsti argumentus ir priežastis.

R. Vilpišauskas: siekiama sutelkti „valstiečių“ frakciją Seime

Premjero Sauliaus Skvernelio sprendimą atstatydinti švietimo, kultūros ir aplinkos ministrus galėjo lemti siekis sutelkti „valstiečių“ frakcijos Seime narius, teigia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas. Jis taip pat neatmetė galimybės, kad taip siekiama parengti dirvą S. Skvernelio kandidatavimui į prezidento postą.

„Spėčiau, kad vienas motyvas gali būti susijęs su kritiškais šių ministrų darbo vertinimais valstiečių ir žaliųjų frakcijoje Seime. Buvo girdėti kai kurių frakcijos narių kritiškų pasisakymų šių ministrų atžvilgiu, tad gal taip norima konsoliduoti frakciją, kuri artėjant tokiems svarbiems balsavimams kaip kitų metų biudžeto priėmimas, ėmė kelti nerimą premjerui“, – BNS sakė R. Vilpišauskas.

Jo teigimu, netikėtu trijų ministrų atleidimu taip pat gali būti formuojamas premjero, kaip ryžtingo politiko, įvaizdis, rengiantis kitąmet vyksiantiems prezidento rinkimams.

„Pirma mintis, kuri kyla sužinojus apie ministrų atleidimą, yra susijusi su tuo, kad premjeras gali norėti pademonstruoti savo kaip ryžtingo politiko veiksmą. Galime tik spėlioti, ar tai susiję su galvojimu apie kandidatavimą prezidento rinkimuose, tačiau tokio motyvo neatmesčiau. Kaip ir su valstiečių žaliųjų frakciją susijusių reikalų. Ir vienas, ir kitas gali būti svarbūs motyvai“, – pabrėžė R. Vilpišauskas.

Anot jo, trijų ministrų atleidimas, premjerui nedetalizuojant motyvų ir pabrėžiant, kad jais toliau pasitiki, yra netikėtas daugeliui, įskaitant „gal ir pačius ministrus“.

„Pirmiausiai kyla klausimas apie motyvus ar priežastis. Švietimo ministrės atveju juos galima nuspėti, bet kalbant apie kitus, ar čia pavėluotai reaguojama į diskusijas dėl kai kurių kitų kontroversiškų dalykų – miškų kirtimų ar kitų klausimų, kurie vis iškildavo pastaraisiais metais? Nežinant atsakymų sudėtinga interpretuoti, atrodo, kad norima vienu veiksmu parodyti ryžtą ir galbūt ilgesniam laikui apsisaugoti nuo panašių Vyriausybės krizių“, – svarstė  R. Vilpišauskas.

Jis pabrėžė, kad S. Skvernelio pareiškimas, jog ministrų atleidimu siekiama duoti impulsą jų vykdomoms reformoms, neatrodo įtikinamai.

„Žinoma, kiekviena reforma sukelia ir nepasitenkinimo. Galima svarstyti, ar ji tinkamai paruošta ir komunikuojama, ar ministrai, kurie imasi pokyčių, tinkamai juos įvertina ir aptaria su visomis suinteresuotomis visuomenės grupėmis. Bet jei nesi patenkintas tuo kaip vyksta reformos atskirtose srityse, prieš keisdamas turi galvoti apie tai, kas jas galėtų vykdyti geriau. Kol kas, man atrodo, apie alternatyvas nieko nebuvo girdėti“, – sakė R. Vilpišauskas.

Jis sutiko, kad jei kandidatais į ministrus bus siūlomi politikai iš „valstiečių“ atstovų Seime, bus galima kalbėti apie profesionalų vyriausybės idėjos atsisakymą.

„Iš dalies taip, tai būtų vienas pokytis. Kitas klausimas bus susijęs su prezidentės, kuri dalyvavo ir padarė nemažą įtaką formuojant šią Vyriausybę, ypač skiriant kai kuriuos ministrus, vaidmeniu. Kiek aktyviai prezidentė dalyvaus skiriant naujuosius ministrus, nes artėjant prezidento rinkimų datai situacija yra kiek kitokia, nei ta, kuri buvo formuojant Vyriausybę“, – teigė R. Vilpišauskas.

Jis pabrėžė, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės santykiai su „valstiečių“ lyderio Ramūnu Karbauskiu yra labiau įtempti, nei prieš dvejus metus.

„Tai ir gali daryti įtaką parenkant ir skiriant naujus ministrus. Šis procesas gali būti sudėtingesnis, arba atvirkščiai, prezidentė gali nuspręsti, kad nebenori pernelyg aktyviai dalyvauti šiame procese. Tačiau tai tik spėlionės, kurios priklausys ir nuo jos išskaičiavimo“, – sakė R. Vilpišauskas.