1945 metais, kai JAV numetė pirmąją atominę bombą ir gyvybingą didmiestį pavertė pragaru, S. Tsuboi buvo pakeliui į inžinerijos mokyklą.

„Patyriau viso kūno nudegimus, – 2016 metais sakė jis AFP. – Rugpjūčio 6 dieną maždaug tris valandas nuogas bandžiau bėgti, bet galiausiai nebegalėjau paeiti“.

Tuomet, būdamas 20 metų, jis paėmė mažą akmenuką ir ant žemės užrašė: „Tsuboi miršta čia“, tada prarado sąmonę ir atsigavo tik po kelių savaičių.

Vėliau jis susirgo vėžiu ir kitomis ligomis, tačiau tapo žymiu atominės bombos sprogimą išgyvenusių žmonių teisių gynėju ir visą gyvenimą agitavo už pasaulį be branduolinių ginklų.

„Galiu ištverti sunkumus dėl žmonių laimės. Rytoj galiu mirti, bet esu optimistas. Niekada nepasiduosiu. Mes norime, kad branduolinių ginklų būtų nulis“, – sakė jis.

S. Tsuboi buvo vienas iš kelių Hirošimos tragediją išgyvenusių žmonių, kurie susitiko su tuometiniu JAV prezidentu B. Obama, kai šis 2016 metais lankėsi šiame mieste.

Jis plačiai šypsojosi spausdamas B. Obamai ranką, o abu vyrai kalbėjosi apie minutę. „Galėjau išsakyti savo mintis“, – po susitikimo sakė patenkintas Tsuboi.

S. Tsuboi „mirė šeštadienį nuo anemijos“, AFP sakė „Nihon Hidankyo“, organizacijos, atstovaujančios išgyvenusiems Hirošimos ir Nagasakio atominius bombardavimus asmenims, atstovas. S. Tsuboi buvo šios organizacijos pagrindinis lyderis.

Šiuo metu vis dar yra gyvi 127 755 žmonės, išgyvenę abi branduolines atakas. Jų amžiaus vidurkis – 84 metai, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija.

Per Hirošimos bombardavimą žuvo apie 140 tūkst. žmonių, įskaitant tuos, kurie išgyveno sprogimą, bet netrukus mirė nuo radiacijos poveikio.

Praėjus trims dienoms po Hirošimos, JAV numetė plutonio bombą ant Nagasakio uostamiesčio. Per šią ataką žuvo apie 74 tūkst. žmonių ir su ja baigėsi Antrasis pasaulinis karas.