„Kritika yra visiškai pelnyta ir teisinga, situacija yra apverktina“, – kalbėjo Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Organizacijos vadovė atskleidžia liūdną statistiką. Anot jos, nuo 2018 metų nugaišo daugiau nei 120 saugomų rūšių laukinių gyvūnų. Negana to, daugiau nei 40 gyvūnų paprasčiausiai dingo.
„Jie dingsta su tam tikra intencija, nes jeigu mes parašome raštą ir pranešame apie galimai neteisėtai laikomus gyvūnus, tai kitą dieną jie dingsta. Taip pat atsiranda tokios istorijos, kaip nutiko Kalvarijų savivaldybėje esančiame zoologijos sode, kur buvo laikomi penki primatai neturint leidimo juos įsigyti. Patinas uždaužė pateles ir pats užsidaužė į tvorą. Tie gyvūnai dingo su paaiškinimu, kad gyvūnų kūnai buvo sušerti jaguarams. Prieiname prie tokių absurdų, kad valstybinės institucijos po tokių situacijų neatlieka tyrimų“, – pasakojo gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos „G.A.T.O.“ vadovė Brigita Kymantaitė.
Patinas uždaužė pateles ir pats užsidaužė į tvorą. Tie gyvūnai dingo su paaiškinimu, kad gyvūnų kūnai buvo sušerti jaguarams.
Organizaciją labiausiai neramina būtent atsakingų institucijų veiksmų trūkumas. Kai kurie zoologijos sodai – netikrinti dešimtmečiais. Matydama abejingą požiūrį „G.A.T.O.“ kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jei valstybės narės tinkamai neįgyvendina Europos Sąjungos (ES) teisės aktų, EK gali pradėti oficialią pažeidimo procedūrą prieš šalį.
„Mes laukėme, mums buvo žadama, kad patikrinimai netrukus prasidės, bet jie neprasidėjo. Praėjusią savaitę buvome susitikę su nauja Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovų komanda. Iš susitikimo išėjome liūdnomis nuotaikomis. Supratome, kad be teisinių priemonių valstybinėms institucijoms įgyvendinti reikalaujamus teisės aktus, kito kelio nėra, todėl formuojame pranešimus teismams, kad atsakingas institucijas įpareigotų vykti tikrinti, ar buvo suteikta veterinarinė pagalba, kiek tiksliai gyvūnų yra dingę bei aiškintis visas aplinkybes“, – tęsė B. Kymantaitė.
„G.A.T.O.“ duomenimis, Aplinkos ministerijai priklausančiame Lietuvos zoologijos sode Kaune per ketverius metus nugaišo virš 70 žinduolių, tarp kurių: liūtas, keturi vilkai, aštuoni primatai, dvi lūšys, keturiolika egiptinių skraidančių šunų, septynios Kamerūno ožkos ir kiti.
Ginamasi, kad gyvūnai gaišta dėl senyvo amžiaus, nors „G.A.T.O.“ tokie pasiteisinimai neįtikina.
„Žinome, kad Lietuvos zoologijos sode gaišta gyvūnai. Per pastaruosius metus gaištamumas zoologijos sode buvo apie 4 proc. Ar tai daug, ar mažai – yra daug aspektų, kuriuos reikia įvertinti. Didžiausia priežastis – senatvė. Šie gyvūnai pas mus gyveno ilgiau, nei išgyventų gamtoje, nes jie turi veterinarinę priežiūrą, kuri užtikrina jų gerovę. Jų net dantys nudyla iki to, kad plėšrūnas jau nebegali atplėšti mėsos, jau reikia jį maitinti smulkinta mėsa“, – kalbėjo Lietuvos zoologijos sodo vyriausiasis biologas Benas Noreikis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuvos zoologijos sodas sutinka, kad dažnesni tikrinimai yra reikalingi.
„Yra peno nagrinėti priežastis. Todėl mes jau daugelį metų kiekvienam gyvūnui darome skrodimą. Bandome ieškoti, kur yra priežastis – ar čia genetinė liga, ar mitybos pasekmės. Gali būti net ir ilgalaikės streso pasekmės, netinkamos klimatinės sąlygos ar netinkama mityba. Aspektų labai daug“, – tęsė B. Noreikis.
Visos vietos, turinčius leidimus zoologijos sodo veiklai arba nelaisvėje laikančios laukinius gyvūnus, privalo kasmet teikti ataskaitas apie laikomus, naujai įsigytus, gimusius ar nugaišusius laukinius gyvūnus. Teigiama, kad šių ataskaitų atsakingos institucijos neanalizuoja.
Aplinkos ministerija atsakomybę prisiima ir sutinka, kad situacija yra tragiška.
Dauguma zoologijos sodų dabar naudojasi tuo ir laiko gyvūnus minimaliais reikalavimais: be jokių pastogių, ant saulės.
„Griežtai neigti kritiką būtų labai kvaila. Tai yra visiškai pelnyta kritika, visiškai teisinga. Situacija yra apverktina, pas mus yra akmens amžius, iš kurio mes po truputį ropojame laukan. Šito akmens amžiaus pasekmes mes dabar bandome tvarkyti“, – sakė M. Čepulis.
Ginamasi, kad laukinių gyvūnų laikymo įstatymai Lietuvoje nesulaukia reikiamo dėmesio. Anot Aplinkos ministerijos, prioritetais tampa elektros kainos, laukinių gyvūnų klausimą perkeliant į ateitį.
„Dauguma zoologijos sodų dabar naudojasi tuo ir laiko gyvūnus minimaliais reikalavimais: be jokių pastogių, ant saulės. Už tai jų negali bausti“, – tęsė M. Čepulis.
Aplinkos ministerija sutinka, kad kone visi zoologijos sodai naudojasi įstatymų trūkumais. Pabrėžiama, kad itin trūksta ir laukinių gyvūnų specialistų. Tai viliamasi užtikrinti pradėjus veikti laukinių gyvūnų globos centrui. Iš užsienio perkant specialistus, mokančius pasirūpinti laukiniais gyvūnais.
„Visa bėda yra ta, kad mes esame labai lėti, pilnai prisiimame šią lėtumo kaltę. Visuomet yra daug svarbesnių, labiau prioritetinių klausimų negu laukinių gyvūnų gerovė, bet dabar stengiamės surasti daugiau laiko būtent šiam klausimui“, – teigė M. Čepulis.
Netrukus Aplinkos ministerija žada teikti įstatymo projektą, kuriuo nuo 2024 metų zoologijos sodų ir panašią veiklą vystančių įmonių lauks nauji įsipareigojimai nelaisvėje laikomiems žinduoliams.
