„Situacija dabartinė Lietuvoje yra pakankamai prasta, mes gyvename Rytų Europos regione ir bent pusė žmonių Lietuvoje miršta nuo širdies kraujagyslių ligų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje apie sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis sakė R. Šerpytis.

„Pagrindinė to priežastis yra nekontroliuotas kraujospūdis ir cholesterolis. 48 proc. pacientams nustatomas spaudimas virš normos (virš 140 ir 90) ir netgi 62 proc. žmonių turi blogąjį cholesterolį – daugiau negu trys milimoliai litre“, – pridūrė kardiologas.

Anot jo, žmogaus sveikata priklauso nuo genų, užterštumo, sveikatos apsaugos.

Rokas Šerpytis. P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Pusė įtakos priklauso žmogaus įpročiams ir gyvenimo būdui“, – tvirtino R. Šerpytis.

Pasak mediko, siekiant spręsti problemą, reikia diegti geresnes kontrolės sistemas, nes šiuo metu pas gydytoją pacientai lankosi dažniausiai kas metus ar pusmetį.

„Būtina ieškoti sprendimų, nes visuomenė sensta. Vien vožtuvinių ligų iki 2040 metų padvigubės, iki 2060 metų patrigubės. Lygiai tas pats bus su visomis kitomis lėtinėmis ligomis“, – kalbėjo R. Šerpytis.

„Yra manoma, kad vienas tų sprendimų galėtų būti dirbtinis intelektas, geresnės nuotolinės monitoravimo sistemos, kurios padėtų greičiau apdoroti didesnį kiekį pacientų ir rekomenduoti galimą gydymą“, – tvirtino jis.

Lapkričio 10-12 dienomis vyks tarptautinis sveikatos hakatonas „Hospiton.Cardio“. Šįmet jo tema – kardiologija.

„Hospiton“ organizatorė Viktorija Butrimaitė sakė, kad jo metu bandoma išspręsti aktualų sveikatos iššūkį.

Viktorija Butrimaitė. P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Šiais metais tai yra kardiologija, ypatingai svarbi ir jautri tema dėl to, kad mes kovojame jau su mirtingumu, mes ne tiesiog geriname reabilitaciją pacientų, kas buvo pirmais metais, farmacijos kažkokius geresnius sprendimus bandome rasti“, – teigė V. Butrimaitė.

Anot jos, renginys vyksta jau penktus metus, jame dalyvauja gydytojai, slaugytojai, kiti sveikatos specialistai ir patys pacientai.

Kardiologų draugijos atstovas Tomas Lapinskas kalbėjo manantis, kad kardiologijos tema pasirinkta neatsitiktinai.

Tomas Lapinskas. P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Mirštamumas Lietuvoje nuo širdies ir kraujagylių ligų yra pirmoje vietoje, o cholesterolio apykaitos sutrikimas yra vienas iš rizikos veiksnių, kas didina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis“, – kalbėjo jis.

„Kiekvienas iš mūsų tarsi žino, ką daryti – daugiau mankštintis, sveikiau valgyti, atsisakyti kai kurių žalingų rizikos veiksnių, galbūt nerūkyti, kontroliuoti alkoholį. Visi žinome, ką daryti, tačiau mums kartais pritrūksta valios, užsispyrimo. Reikėtų pradėti mažais žingsniais“, – tvirtino T. Lapinskas.

Apie 12 val. Raseinių rajone, Slabados kaime, namuose rastas moters, gimusios 1968 metais, lavonas be išorinių sužalojimų.  Apie 16 val. Šiauliuose, Energetikų gatvėje, namuose, rastas vyro, gimusio 1979 metais, lavonas be išorinių sužalojimų.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai mirties priežasčiai nustatyti.

Pernai 22,3 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 m., beveik pusė (46,8 proc.) jų mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (30,9 proc.) – 85 m. ir vyresni.

Penkios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos sudarė 88,8 proc. visų mirties priežasčių, teigiama Higienos instituto pranešime. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė beveik pusė, t. y. 48,2 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 16,2 proc., nuo COVID-19 ligos – 14,7 proc. (2020 m. COVID-19 sudarė 5,2 proc. visų mirties priežasčių), nuo išorinių mirties priežasčių – 5,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų – 4,6 proc. visų mirusiųjų.

2021 m. dažniausios vyrų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (42,7 proc.), piktybiniai navikai (18,6 proc.), COVID-19 liga (14,3 proc.), išorinės mirties priežastys (7,5 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (5,2 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų (9 764 mirčių) vyravo išeminės širdies ligos (62,1 proc. visų vyrų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų) ir smegenų kraujagyslių ligos (19,8 proc.).

Nuo piktybinių navikų mirė 4 266 vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 19,7 proc., priešinės liaukos – 12,3 proc., skrandžio – 8,3 proc. mirusiųjų nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių.

Higienos instituto duomenimis, nuo COVID-19 ligos mirė 3285 vyrai (2,8 karto daugiau nei 2020 m.). 24,4 proc. mirusiųjų nuo šios ligos amžius nesiekė 65 m., apie trys ketvirtadaliai jų (75,6 proc.) – vyresni nei 65 m.

60,8 proc. 1 708 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 25,7 proc. – dėl savižudybių. 69,6 proc. mirusiųjų amžius – iki 65 m.

Pernai 22,3 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 m.

Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1 191 vyras (23,2 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 20,2 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos).

2021 m. dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (53,4 proc.), piktybiniai navikai (14,0 proc.), COVID-19 liga (15,0 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,0 proc.) ir išorinės mirties priežastys (2,9 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų (1 3273 mirtys) vyravo išeminės širdies ligos (59,6 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų), smegenų kraujagyslių ligos (24,8 proc.) ir hipertenzinės ligos (9,8 proc.).

Dažniausia mirties priežastis tarp 3 483 nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (15,4 proc.), storosios žarnos (7,8 proc.), kasos (7,4 proc.) bei trachėjos, bronchų ir plaučių (7,1 proc.) piktybinių navikai.

Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – COVID-19 liga, skelbia Higienos institutas. Nuo jos mirė 3 733 moterys. 13,7 proc. jų amžius nesiekė 65 m., 86,3 proc. – vyresnės nei 65 m.

Ketvirtoji pagrindinė moterų mirties priežastis – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirusios 991 moters dažniausia mirties priežastis – kepenų cirozė ir fibrozė (20,4 proc.).

Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 716 moterų didžiausia dalis (69,8 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, kiek mažiau nei penktadalis – nusižudė (17,6 proc.). Daugiau nei trečdalis (36,9 proc.) moterų mirė nesulaukusios 65 m. amžiaus.

2021 m. mirė 10 510 darbingo amžiaus gyventojų (16–64 m.), iš kurių 70,5 proc. – vyrai, 29,5 proc. – moterys.

Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,1 proc.), COVID-19 ligos (10,8 proc.) ir virškinimo organų piktybinių navikų (6,6 proc.).

Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo COVID-19 ligos mirė 16,5 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo išeminių širdies ligų – 9,6 proc., nuo kepenų ligų – 9 proc.

Nuo 2014 m. stebimas 1–17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. 2021 m. mirė 76 nuo 1-erių iki 17-os metų amžiaus vaikai (48 berniukai ir 28 mergaitės). Tai yra 43,7 proc. mažiau nei 2014 m. Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės (34,2 proc.), įgimtos formavimosi ydos (14,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (13,2 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 26 vaikai (20 berniukų ir 6 mergaitės) (18,8 proc. mažiau nei 2020 m.).

2021 m. mirė 73 kūdikiai (vaikai iki 1 metų). Palyginti su 2020 m., 3 kūdikiais daugiau. Iš viso mirė 45 berniukai ir 28 mergaitės. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys – perinatalinio laikotarpio ligos (50,7 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (27,4 proc.).

Pernai, kaip ir jau daug metų, pagrindinės mūsų šalies gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2018 m. jos sudarė 82,3 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 55,4 proc. mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 20,3 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 6,6 proc.

Pernai pirmą kartą per kelis dešimtmečius Lietuvos gyventojų mirčių skaičius sudarė mažiau nei 40 tūkst. Šalyje 2018 m. mirė 19 tūkst. vyrų ir 20,6 tūkst. moterų. Mirusių vyrų skaičius, palyginus su 2017 m., sumažėjo 262 mirusiaisiais, moterų – 306. Taigi iš viso 2018 m. mirė 568 asmenimis mažiau nei 2017 m. 22,3 proc. visų mirusiųjų 2018 m. sudarė darbingo amžiaus (16-64 m.) asmenys (33,1 proc. vyrų ir 12,2 proc. moterų).

Vyrų mirties priežastys

Dažniausios vyriškos lyties atstovų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (47,3 proc.), piktybiniai navikai (23,3 proc.) ir išorinės mirties priežastys (9,9 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies ligos (63,9 proc. visų vyrų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų) ir smegenų kraujagyslių ligos (21,8 proc.). Beveik penktadalis nuo išeminės širdies ligos mirusių vyrų (19,5 proc.) mirė nesulaukę 65 m.

Dažniausia mirties priežastis tarp 4 424 nuo piktybinių navikų mirusių vyrų – trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai (21 proc. visų vyrų mirčių nuo piktybinių navikų). Jauniausi nuo šių ligų mirę vyrai 2018 m. buvo 35-39 m. amžiaus, o 32,9 proc. vyrų, mirusių nuo šių navikų, – iki 65 m. Nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų 2018 m. mirė 3,5 karto daugiau vyrų nei moterų. Dažna vyrų mirties priežastis taip pat ir priešinės liaukos (sudarė 11,8 proc. vyrų mirčių nuo piktybinių navikų) bei skrandžio piktybiniai navikai (7,8 proc.).

55 proc. visų 2018 m. dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 1 878 vyrų mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 28,9 proc. – nusižudė. 73 proc. vyrų mirčių dėl nelaimingų atsitikimų ir 73,5 proc. vyrų savižudybių įvyko jiems nesulaukus 65 m. amžiaus. Palyginus su 2017 m., mirusių nuo išorinių mirties priežasčių vyrų skaičius sumažėjo 7,8 proc. Išorinės mirties priežastys 2,5 karto dažnesnės tarp vyrų nei tarp moterų.

Moterų mirties priežastys

Dažniausios moteriškos lyties atstovių mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (62,9 proc.), piktybiniai navikai (17,5 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,3 proc.) ir išorinės mirties priežastys (3,6 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies ligos (63,1 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų) ir smegenų kraujagyslių ligos (26,2 proc.). 3,3 proc. moterų, mirusių nuo išeminės širdies ligos, amžius nesiekė 65 m.

Dažniausia mirties priežastis tarp 3 604 nuo piktybinių navikų mirusių moterų –krūties piktybinis navikas (14,5 proc. visų moterų mirčių nuo piktybinių navikų). 36,1 proc. visų moterų, mirusių nuo šio naviko, sudarė moterys, nesulaukusios 65 m. amžiaus. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 7,5 proc. moterų mirčių nuo piktybinių navikų, kiaušidžių piktybinis navikas – 7,3 proc.

Trečioji pagrindinė moterų mirties priežastis 2018 m. – virškinimo sistemos ligos. Visų 2018 m. dėl virškinimo sistemos ligų mirusių 880 moterų dažniausia mirties priežastis – lėtinės kepenų ligos.

Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 740 moterų didžiausia dalis (68,2 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų (505 moterys) ir savižudybių (18,9 proc., 140 moterų). 37,8 proc. dėl nelaimingų atsitikimų mirusių moterų ir 57,1 proc. nusižudžiusių moterų amžius – iki 65 m. Lyginant su 2017 m., mirusių nuo išorinių mirties priežasčių moterų skaičius 2018 m. sumažėjo 4,3 proc.

Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys

Iš viso per 2018 m. mirė 8,8 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų (16-64 m.), iš kurių 71,5 proc. buvo vyrai, 28,5 proc. – moterys.

Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,8 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,2 proc.) ir savižudybių (6,3 proc.).

Darbingo amžiaus moterys dažniausiai mirdavo nuo išeminių širdies ligų (10,9 proc.), lyties (9,9 proc.) ir virškinimo organų (8,6 proc.) piktybinių navikų.

Vaikų ir kūdikių mirtingumas bei jų mirties priežastys

Per pastaruosius ketverius metus stebimas 1-17 m. amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas (nuo 2014 m. sumažėjo 34,1 proc.). 2018 m. mirė 89 vaikai (53 berniukai ir 36 mergaitės). Šio amžiaus vaikai dažniausiai mirė dėl išorinių priežasčių (48,3 proc.), piktybinių navikų (14,6 proc.) ir nervų sistemos ligų (7,9 proc.). Nuo išorinių mirties priežasčių 2018 m. mirė 43 vaikai – 31 berniukas ir 12 mergaičių (10 vaikų žuvo transporto įvykiuose, 8 – nuskendo, 10 – nusižudė, likę 15 – mirė dėl kitų išorinių mirties priežasčių), tai yra 7,5 proc. daugiau, lyginant su 2017 m.

2018 m. mirė 96 kūdikiai (vaikai iki 1 m.). Lyginant su 2017 m., 11 kūdikių daugiau. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys – perinatalinio laikotarpio ligos (43,8 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (36,5 proc.).

Kaip praneša Higienos institutas, Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi.

Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – pernai sudarė 83 proc. visų mirties priežasčių.

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė (56,1 proc.), nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7 proc. visų mirusiųjų.

Dešimtadalis visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš daugiau kaip 2 tūkst. tokių mirčių 56,7 proc. buvo dėl nelaimingų atsitikimų, tokių kaip avarijos, nukritimai, paskendimai, 29,2 proc. – nuo savižudybių.

Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 2,6 karto daugiau vyrų negu moterų, rodo Higienos instituto surinkti duomenys.

Dažniausios moterų mirties priežastys – kraujotakos ligos (63 proc.), piktybiniai navikai (17,3 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,6 proc.), nuo išorinių mirties priežasčių pernai mirė 773 moterys (3,7 proc. nuo visų moterų mirčių).

Per 2017 metus mirė 91 vaikas nuo metų iki pilnamestystės, 44 proc. mirties priežastys buvo išorinės, 17,6 proc. mirė dėl piktybinių navikų, 15,4 proc. – dėl nervų sistemos ligų, 8,8 proc. – dėl įgimtų formavimosi ydų.

Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (34,1 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (32,9 proc.).

2017 m. jos sudarė 83 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,1 proc., mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7 proc.

Praėjusiais metais 1 000 gyventojų teko 14,2 mirusiojo (2016 m. – 14,3). Šalyje 2017 m. mirė 19,3 tūkst. vyrų ir 20,9 tūkst. moterų. Mirusių vyrų skaičius, palyginus su 2016 m., sumažėjo 1 042 mirusiaisiais, moterų – padidėjo 78. Taigi iš viso 2017 m. mirė 964 asmenimis mažiau nei 2016 m. Šį skirtumą lėmė tai, kad sumažėjo mirusių vyrų skaičius. Iš visų mirusiųjų 2017 m. 22,4 proc. sudarė darbingo amžiaus (16-64 m.) asmenys (33,4 proc. vyrų ir 12,1 proc. moterų).

Pernai 1 000 vyrų teko 14,8 mirę vyrai. Dažniausia vyriškos lyties atstovų mirties priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos (48,1 proc.), piktybiniai navikai (22,8 proc.) ir išorinės mirties priežastys (10,6 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies ligos (64,7 proc. iš visų vyrų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų) ir smegenų kraujagyslių ligos (21 proc.).

Dažniausia mirties priežastis tarp 4 389 nuo piktybinių navikų mirusių vyrų –trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai (21,9 proc. iš visų vyrų mirčių nuo piktybinių navikų), priešinės liaukos piktybiniai navikai (12 proc.) ir skrandžio piktybiniai navikai (8,9 proc.). Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai, kaip pagrindinė mirties priežastis tarp vyrų, 2017 m. nustatyta 3,6 karto dažniau nei tarp moterų.

Iš visų 2017 m. dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 2 037 vyrų 56,7 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 29,2 proc. – nusižudė. Palyginus su 2016 m., mirusių nuo išorinių mirties priežasčių vyrų skaičius sumažėjo 12,1 proc. (32,2 proc. sumažėjo atsitiktinai apsinuodijusių narkotikais ir psichodisleptikais, 14,4 proc. – nusižudžiusių vyrų skaičius). Išorinės mirties priežastys buvo 2,6 karto dažnesnės tarp vyrų nei tarp moterų.

2017 m. 1 000 moterų teko 13,7 moterų mirtys. Dažniausia moteriškos lyties atstovų mirties priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos (63,4 proc.), piktybiniai navikai (17,3 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,6 proc.) ir išorinės mirties priežastys (3,7 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies ligos (64,2 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų) ir smegenų kraujagyslių ligos (25,8 proc.).

Dažniausia mirties priežastis tarp 3 607 nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (13,6 proc. iš visų moterų mirčių nuo piktybinių navikų), kasos (7,7 proc.) ir trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai (8,9 proc.).

Iš visų 2017 m. dėl virškinimo sistemos ligų mirusių 956 moterų dažniausia mirties priežastis – įvairios opos, kepenų ligos.

Dėl išorinių mirties priežasčių mirusios 773 moterys dažniausiai mirė dėl nelaimingų atsitikimų (504 atvejai) ir savižudybių (153 atvejai). Mirusių nuo išorinių mirties priežasčių moterų skaičius 2017 m., lyginant su 2016 m., padidėjo 3,9 proc., o moterų savižudybių skaičius padidėjo 18,6 proc., nors bendras mirusių nuo išorinių mirties priežasčių gyventojų skaičius 2017 m., lyginant su 2016 m., sumažėjo 8,2 proc.

Per pastaruosius trejus metus stebimas 1-17 m. amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas (nuo 2014 m. sumažėjo 32,6 proc.). 2017 m. mirė 91 vaikas (65 berniukai ir 26 mergaitės). 100 000 šio amžiaus vaikų 2017 m. teko 19,1 mirusiojo. Šio amžiaus vaikai dažniausiai mirė dėl išorinių priežasčių (44 proc.), piktybinių navikų (17,6 proc.), nervų sistemos ligų (15,4 proc.) ir įgimtų formavimosi ydų (8,8 proc.).

Pernai labai sumažėjo mirusių kūdikių (vaikų iki 1 m.) skaičius. Užregistruoti 85 mirę kūdikiai (54 mažiau nei 2016 m.), iš jų – 45 berniukai ir 40 mergaičių. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys – perinatalinio laikotarpio ligos (34,1 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (32,9 proc.).

Kūdikių pernai mirė daugiau nei užpernai. 2015 metais registruoti 132 kūdikių mirties atvejai, 2014 metais – 118.

Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio, kuris apima vaisiaus vystymosi laikotarpį nuo 28 nėštumo savaitės iki septintos paros po gimimo, ligos (34,8 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (38,6 proc.).

Beveik pusės – 49,6 proc. – vaikų nuo 1 iki 17 metų mirtį lėmė išorinės priežastys, 12,4 proc. jų mirė nuo piktybinių navikų, 9,1 proc. – nuo nervų sistemos ligų.

Iš viso perai Lietuvoje mirė 41 tūkst. 776 žmonės, tai yra 1524 asmenimis daugiau negu užpernai.

Anot Higienos instituto, Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos (56,5 proc.), piktybiniai navikai (20 proc.) ir išorinės mirties priežastys (7,7 proc.) – 2015 metais sudarė 84 proc. visų mirties priežasčių.

Šalyje mirė 20 tūkst. 529 vyrai ir 21 tūkst. 247 moterys. Moterų mirtingumas labiau išaugo nei vyrų. Vyrų mirties atvejų per metus padaugėjo 419, moterų – 1105.

Nuo išorinių mirties priežasčių mirė tris kartus daugiau vyrų negu moterų.