Pritrūko informacijos
Aldas Gubaras neslepia, kad pasidalyti pastebėjimais su "Kauno diena" jį paskatino praėjusių metų pabaigoje įvykusi nelaimė "Girstučio" baseine. Čikagoje gyvenantis kaunietis į Lietuvą dažniausiai grįžta kartą per metus. Kadangi vyras intensyviai sportuoja Amerikoje, viešėdamas Kaune taip pat ieško, kur galėtų tęsti treniruotes.
"Plaukiu kasdien, o "Girstutyje" – vienintelis toks ilgas baseinas. Aš jau ne vieną kartą grįžęs į Lietuvą tuos kelis mėnesius naudojuosi baseino paslaugomis", – pasakojo A.Gubaras. Vyras tikino, kad pradžioje dėl jam užkliuvusių, galimai administracijos nesužiūrėtų dalykų vargiai būtų ėmęsis kokių nors veiksmų. Tačiau po baseine įvykusios nelaimės vyras atkreipė dėmesį ir į kitus trūkumus.
Pirmiausia A.Gubarui užkliuvo, kad "Girstučio" baseine jis niekaip negalėjo susigaudyti, kur yra tvarkaraštis, kuriame surašytos visos mažesniame ir didžiajame baseine vykstančios treniruotės. Vyras tikino, kad pramogų zona ir kitos treniruotės jo nedomino, tačiau per daugiau nei mėnesį kasdienių vizitų į "Girstutį" sako taip ir nesužinojęs, ko norėjęs, o aiškiai iškabinto kur nors ant sienos tokio tvarkaraščio nerado.
"Susidarė įspūdis, kad visame "Girstutyje" nėra atsakingo žmogaus. Amerikoje įprasta, kad skelbiamas tvarkaraštis, kada ir kokie užsiėmimai vyksta. "Girstutyje" – niekas neaišku. Paklausi, kada kokie užsiėmimai vyks dideliame baseine, tai pasiunčia pasižiūrėti prie sienos. Ant sienos kabo neva tvarkaraštis, kuriame matai užbrūkšniuotas dienas šešiuose takeliuose. Išeina, kad lieka vos du takeliai, kuriuose galima plaukti. Tačiau atėjęs matai, kad laisvas visas baseinas, visi takeliai. Tai kaip suprasti? Puikus didelis baseinas, tačiau jį aptarnaujantys žmonės, atrodo, net nebendrauja tarpusavyje", – liejosi A.Gubaras.
Tėvai nebegali laisvai, kada panorėję stebėti treniruočių.
Plaukikas juokėsi, kad mėgsta planuoti savo laiką ir jei vyksta vandensvydžio ar banglentininkų treniruotė, mėgtų ateiti palankesniu laiku, kad nebūtų sausakimša susirinkusių.
Pamokantys pavyzdžiai
Treniruočių tvarkaraštis, pasak A.Gubaro, tik mažoji blogybė, dėl kurios jis būtų išgyvenęs. Tačiau vyras atkreipė dėmesį ir į gelbėtojų darbą. "Ar tikrai 50 m baseine pakanka vieno gelbėtojo? O kas rūpinasi mažesnio baseino saugumu? Amerikoje buvo panašus atvejis kaip Kaune, tik žmogus buvo vyresnis. Tai baseino valdytojai po to mynė teismų kelius. Amerikoje teismai – įprasta praktika", – šyptelėjo A.Gubaras.
Jis pasakojo, kad 61-ų amerikietis reguliariai plaukiodavo baseine. Kartą vyrui plaukiant sustreikavo širdis ir jis neišniro. Tuo metu baseine budėję du gelbėtojai elgėsi aplaidžiai ir skęstantį plaukiką be sąmonės ištraukė kitas lankytojas. Skendęs amerikietis išgyveno, tačiau vietinė spauda skelbė, kad vaizdo įraše buvo matyti, kaip sutrikę gelbėtojai maždaug 5 minutes nedarė to, ką privalėjo.
"Girstutyje" gruodį įvykusį nelaimė A.Gubarui priminė pastarąjį įvykį Amerikoje. "Toks atvejis išskirtinis. Vis dėlto didelis skirtumas lyginant Lietuvos ir Amerikos gelbėtojus. Šie baseine visada žino, kiek žmonių yra vandenyje. Jie netgi susirašo. Saugumo sumetimais. "Girstutyje" kartais dairausi, o jų net patalpoje nėra. Tokiame dideliame baseine turėtų būti du ar daugiau gelbėtojų, nes vienas niekaip negalės viso pamatyti", – įsitikinęs A.Gubaras.
Aktyviai sportuojantis lietuvis sakė, kad tame baseine Amerikoje, kuriame jis treniruojasi, tenka visiems išlipti iš vandens, jei vieną dirbantį gelbėtoją prispiria reikalas nueiti į tualetą. Esą administracija itin atsakingai žiūri į saugumo užtikrinimą.
Atsirado apribojimų
Čikagoje gyvenantis lietuvis nematė įvykio, tačiau, pirminiais duomenimis, buvo skelbiama, kad skaudi nelaimė įvyko jaunam vyrui neriant po vandeniu. Esą jaunuolis panėręs plaukė kelias dešimtis metrų, kai staiga neteko sąmonės.
Spėjama, kad tam įtakos galėjo turėti deguonies trūkumas, atsiradęs neriant kuriam laikui sulaikius kvėpavimą. 23 metų vyras buvo ištrauktas iš vandens, jį bandyta gaivinti, apie įvykusią nelaimę pranešta medikams. Jį gaivino ir greitosios pagalbos medikai, sunkios būklės jaunuolis buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, tačiau neišgyveno.
Skaudi nelaimė buvo nutikusi ir daugiau nei prieš penkiolika metų. Viename mokyklos baseine per treniruotę nuskendo pradinukė. Mergaitė mokėsi šuolių į vandenį nuo bokštelio ir jau buvo neblogai pasirengusi. Niekas negalėjo tiksliai pasakyti, kas įvyko, tačiau mokinukės trenerė pasigedo ne iš karto, ne pati mokytoja šoko į vandenį gelbėti, kai jau susiprato, kas įvyko. Mergaitės nepavyko išgelbėti, o tragedijos aplinkybės narpliotos teisme.
Regis, ne viena nelaimė jau yra paženklinusi Lietuvos baseinus, tačiau pamokos vis dar neišmoktos. Kaune esančiame "Girstučio" baseine lankytojai renkasi ne tik pramogauti, mėgautis ten įrengtomis pirtimis ar sūkurinėmis voniomis. Vaikams ir suaugusiesiems 50 m baseine vyksta treniruotės.
"Girstučio" tinklalapyje nurodoma, kad pramoginiuose užsiėmimuose dalyvaujantys klientai patys atsako už savo nepilnamečių vaikų saugumą. Tikėtina, kad treniruočių metu už mažuosius plaukikus atsako jų treneriai.
Tačiau jaunųjų plaukikų tėveliams užkliuvo po nelaimės atsiradę apribojimai. Anksčiau tėvai galėjo balkone stebėti kiekvieną savo mažųjų treniruotę, o po nelaimės jiems balkone leidžiama lankytis tik nurodytomis dienomis.
Tyrimas tęsiamas
Dėl gruodį įvykusios nelaimės "Girstučio" baseine buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kauno apygardos prokuratūros atstovė spaudai Izabelė Bočkienė patvirtino, kad tyrimas tęsiamas, įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
"Atliekant ikiteisminį tyrimą siekiama išsiaiškinti, kokia aukos mirties priežastis ir ar visi atsakingi darbuotojai atliko savo pareigas", – lakoniškai atsakė I.Bočkienė. Atstovė paaiškino negalinti atskleisti, ar tyrime naudojama ir naudinga baseine esančios vaizdo kameros medžiaga.
Tuo po nelaimės viešoje erdvėje buvo pasklidusi informacija, kad nelaimės metu budėję gelbėtojai galėjo žaisti telefonais. Baseiną administruojančios bendrovės "Sporto infrastruktūra" direktorius Paulius Jonavičius spaudai tokią prielaidą kategoriškai paneigė.
Patikrinimų dosjė
Nuo praėjusių metų gegužės 1 d. įsigaliojo nauji visuomenės sveikatos saugos reikalavimai baseinams. Baseino paslaugų veikla gali būti vykdoma tik turint šiai veiklai teisės akto nustatyta tvarka išduotą leidimą-higienos pasą, kurio neturint gresia bauda nuo 300 iki 850 eurų.
Vienas iš reikalavimų – taisyklės turi būti matomoje vietoje. Baseino paslaugų teikėjai paslaugų vartotojui privalo suteikti tikslią, išsamią ir teisingą informaciją apie teikiamas paslaugas, ji turi būti suteikta prieš įsigyjant paslaugas.
Baseino patalpose gerai matomoje vietoje turi būti laikomas įmonės pirmosios pagalbos rinkinys ir gelbėjimo įranga. Informacija apie baseino vandens ir patalpos, kurioje įrengtas baseinas, temperatūrą turi būti pateikta viešai.
Prie baseino turi būti įspėjamieji ženklai, draudžiantys šokinėti į vandenį tose baseino vietose, kur baseino gylis mažesnis nei 1,8 m, ir turi būti ryškiai pažymėtos baseinų vietos, kur gylis didesnis nei 1 m.
Ar "Girstučio" baseine laikomasi naujų reikalavimų, sunku pasakyti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras patvirtino, kad po įvykusios nelaimės patikrinimai "Girstučio" baseine nebuvo vykdomi. Neplaninė kontrolė vykdyta mėnesio, kai įvyko nelaimė, pradžioje pagal gautą skundą dėl nepakankamos švaros ir tvarkos. Tačiau pažeidimų nustatyta nebuvo.
Planine tvarką "Girstučio baseinas buvo tikrintas pernai kovą. Senosios sveikatos ministro patvirtintos taisyklės nebuvo pažeistos, tačiau vykdant planinį patikrinimą naujosios taisyklės dar nebuvo įsigaliojusios.
Baseino vadovas: rūpinamės saugumu
Į dienraščio klausimus atsakė įstaigos direktoriaus P. Jonavičiaus.
– Nuo praėjusių metų gegužės 1 d. įsigaliojo nauji visuomenės sveikatos saugos reikalavimai.
– Norėčiau patikslinti, kad nauji reikalavimai įsigaliojo nuo 2017 m. gegužės 1 d. HN 109:2016 "Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai".
– Ar daug ką teko keisti "Girstučio" baseine? Ką konkrečiai?
– Didelių pokyčių atlikti neteko, nes tam tikrais atvejais keliame sau aukštesnius reikalavimus nei nurodytą HN, pvz., baseinus valome dažniau, vandens parametrus rankiniu būdu tikriname dažniau ir t.t. Po minėtų pokyčiu 2017 05 01, keitėme chemijos priemonių automatinių dozavimo įrenginių nustatymus pagal naują HN.
– Ar lankytojai pajuto pasikeitimą?
– Lankytojai poveikio nepajuto, nes pokyčiai, kuriuos atlikome, jiems tiesiogiai nepasijuto. Tai daugiau įrangos technologiniai atnaujinimai ir korekcijos.
Jei gelbėtojas nesėdi gelbėtojo kėdėje, nereiškia, kad jo nėra darbo vietoje.
– Kaip dažnai tikrinate ar nepažeidžiami visuomenės sveikatos saugos reikalavimai?
– Vandens kokybė tikriname kas dieną ir po kelis kartus. Baseinai valomi keletą kartų per savaitę. Vandens tyrimai atliekami kiekvieną mėnesį. Vadovaujamės HN 109:2016 "Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai".
– Kaip dažnai baseiną tikrina Visuomenės sveikatos centro ar departamento specialistai?
– Pagal planinių patikrinimų grafiką arba, kai gauna skundą.
– "Kauno dieną" pasiekė lankytojo pastebėjimai esą baseine nėra aiškaus ir prieinamo tvarkaraščio, kada kokie užsiėmimai baseine vyksta.
– Takų užimtumas ir grupinių užsiėmimų grafikas yra skelbiami informacinėse lentose baseinuose, prie grupinių užsiėmimų salių ir internetinėje svetainėje www.girstuciobaseinas.lt.
– Minėtas lankytojas atkreipė dėmesį, kad baseine budintys gelbėtojai ne visada būna jiems skirtoje vietoje, o jei būna, tai neretai įnikę į mobiliuosius telefonus.
– Tai netiesa. Gelbėtojams darbo vietose naudoti telefonus yra griežtai draudžiama ir tai nuodugniai kontroliuojama. Gelbėtojų darbo vieta yra baseino erdvė, kuriame jie gali pasirinkti poziciją: bokštelis, baseino kraštas, ėjimas aplink baseiną, todėl, jei gelbėtojas nesėdi gelbėtojo kėdėje, nereiškia, kad jo nėra darbo vietoje.
– Kokie reikalavimai keliami "Girstučio" baseine dirbantiems gelbėtojams? Kiek jų dirba vienu metu?
– Mokėjimas plaukti (200 m be sustojimo, plaukiant pasirinktu būdu, išskyrus nugara) ir nėrimas į baseino dugną, ištraukiant skęstantį daiktą, – tai tikrinama darbo pokalbio metu. Taip pat gelbėtojai turi mokėti teikti pirmąją pagalbą. Papildomai organizuojame periodinius pirmos pagalbos ir gelbėjimo vandenyje mokymus, kad nuolat atnaujinti informaciją. Vienu metu baseine dirba trys gelbėtojai.
– Ar teko imtis kokių nors papildomų saugumo priemonių po pernai gruodį įvykusios nelaimės "Girstučio" baseine, kai skendęs vyras nuvežtas į ligoninę neišgyveno?
– Peržiūrėjome ir papildėme vidaus dokumentus, tokius kaip vidaus taisyklės ir gelbėtojų pareiginiai nuostatai. Planuojame įdarbinti papildomus darbuotojus, kurie padėtų užtikrinti tvarką ir padėtų piko metu. Sujungdami geriausią tarptautinę praktiką (JAV raudono kryžiaus reglamentas, "Swim England", Kanados gelbėtojų reglamentas ir t.t.), ruošiame gelbėtojų darbo vadovą / reglamentą.
– Pakomentuokite prašau naują tvarką baseine, kad plaukimo treniruotes lankančių vaikų tėvai tik keletą dienų per mėnesį gali stebėti baseine vykstančias treniruotes.
– "Girstučio" baseino darbuotojai nemoko plaukti. Tai atlieka kitos organizacijos, kurios nuomojasi takus baseine. Todėl ir tvarkų, susijusių su plaukimą lankančių tėvų galimybę stebėti užsiėmimus, nekuriame. Galbūt tai gali būti susiję su baseine patalpas nuomojančiu mūsų partneriu, Všį "Plaukimo klubas", kuris tvirtina savo įstaigos viduje tam tikras vidines jų teikiamų paslaugų taisykles. Dėl platesnės informacijos šiuo klausimu siūlyčiau kreiptis į juos.
