Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) laiko savižudybę itin rimta visuomenės sveiktos problema ir skaičiuoja, jog kasmet nusižudo mažiausiai 800 tūkst. žmonių.
Nors apie mirčių nuo savižalos skaičių kiekvienoje šalyje pranešama skirtingai, specialistai, atlikę tyrimą „Bendra ligų našta“, kuriame analizuojamos visos žinomos mirties priežastys pagal šalį, nustatė aiškią savižudybių skaičiaus mažėjimo tendenciją visame pasaulyje.
Atliekant tyrimą, kurio rezultatai paskelbti žurnale BMJ, apskaičiuota, kad 2016 metais nusižudė 817 tūkst. žmonių – tai yra 6,7 proc. daugiau nei 1990 metais.
Tačiau atsižvelgdami į tai, kad per pastaruosius tris dešimtmečius pasaulyje smarkiai padaugėjo gyventojų, tyrėjai priėjo išvadą, kad savižudybių skaičius atsižvelgiant į gyventojų amžių ir gausumą sumažėjo nuo 16,6 iki 11,2 mirčių 100 tūkst. gyventojų – tai yra 32,7 proc. kritimas.
Matome svarbų mirtingumo dėl savižudybių mažėjimą pasaulyje.
„Nusižudymas laikomas išvengiama mirties priežastimi, ir šis tyrimas rodo, kad turime ir toliau dėti pastangas savižudybių prevencijos srityje“, – sakė Kanados visuomenės sveikatos agentūros tyrimų mokslininkė Heather Orpana (Heter Orpana) ir tyrimo bendraautorė.
„Dėdami daugiau pastangų galime dar daugiau sumažinti savižudybių skaičių“, – pridūrė ji.
Analizėje „Bendra ligų našta“ – kurią kasmet atlieka Billo ir Melindos Gatesų (Bilo ir Melindos Geitsų) fondo dalinai finansuojamas Sveikatos metrikos ir vertinimo institutas – remiantis šimtais duomenų šaltiniais apytiksliai apskaičiuojamas mirtingumas pagal priežastį, vietą, amžių ir lytį.
Sveikindami bendrą mažėjimo tendenciją ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai visgi perspėjo, kad keliuose pasaulio regionuose savižudybė tebėra viena pagrindinių ankstyvos mirties priežasčių.
2016 metais dėl savižudybės pasaulis prarado 34,6 mln. gyvenimo metų – tai yra vidutinis savižudžio amžius palyginti su vidutine gyvenimo trukme konkrečiame regione ar valstybėje.
Be to, vyrai vis dar yra labiau linkę žudytis nei moterys visuose regionuose ir amžiaus grupėse, išskyrus 15–19 metų jaunuolius, nors analizės autoriai nespėlioja dėl priežasčių.
„Kalbant apie vyrus, mirtingumo rodikliai paprastai yra didesni, bet jie visgi reikšmingai skiriasi, priklausomai nuo vyrų ir moterų amžiaus ir net šalies“, – naujienų agentūrai AFP aiškino H. Orpana.
Vyrai visame pasaulyje žudosi daug dažniau nei moterys: jiems tenka 15,6 mirčių 100 tūkst. žmonių, palyginti su 7 mirtimis 100 tūkst. žmonių kalbant apie moteris.
„Svarbus mažėjimas“
Tyrimas atskleidė, kad pasaulio bendras mirtingumo lygis, kurį sudaro visos mirties priežastys, nuo 1990 metų krito daugiau kaip 30 procentų – paprastai manoma, kad taip yra, nes vis mažiau žmonių gyvena visiškame skurde ir naudojasi vis kokybiškesnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Pasak H. Orpanos, faktas, kad tiek mirčių nuo savižalos, tiek bendras mirtingumo lygis mąžta labai panašiais tempais, liudija, jog kovoti su savižudybėmis gali būti lengviau, jei šis reiškinys būtų laikomas paprasta liga.
„Kartais vertiname nusižudymą kaip kitokį sveikatos rezultatą nei, pavyzdžiui, kraujagyslių liga ar vėžys, kurie laikomi įprastesniais“, – sakė ji.
„Bet tokia (mažėjimo) tendencija galbūt rodo mums, kad nusižudymas gali būti panašus į kitų sveikatos (sutrikimų) rezultatus ir tam tikru požiūriu – sukeliamas panašių veiksnių“, – pažymėjo mokslininkė.
PSO siekia 10 proc. sumažinti savižudybių skaičių pasaulyje iki 2020 metų.
Vis dėlto tyrimo autoriai nustatė didžiulius skirtumus tirdami savižudybių tendencijas kiekvienoje atskiroje šalyje.
Pavyzdžiui, nors Kinijoje bendras savižudybių skaičius nuo 1990 metų sumažėjo 64,1 procento, tokiose valstybėse kaip Zimbabvė šis skaičius per tą patį laikotarpį beveik padvigubėjo.
„Matome svarbų mirtingumo dėl savižudybių mažėjimą pasaulyje. Bet šis mažėjimas nėra nuoseklus pagal regionus, valstybes, lytis ir amžiaus grupes“, – pabrėžė H. Orpana.
