Dykumose iš tikrųjų kasmet miršta bent keli žmonės. Tai dažnai būna nepasiruošę keliautojai, paklydę žygeiviai, nuotykių ieškotojai. Nemažai jų miršta iš troškulio, patyrę saulės smūgį ar tiesiog perkaitę. Kai kurie dykumų lankytojai miršta ir nuo nuodingų gyvių įgėlimo – juk ten gyvena gyvatės ir skorpionai. Galiausiai, pakilęs vėjas kelia smėlio audras, vietomis galima surasti ir klampiojo smėlio, o ir pavojus nuskęsti yra realus.

Tai kodėl daugiau žmonių nuskęsta, nei miršta nuo karščio ir smėlio? Labai paprasta – kai vykstate į dykumą, jūs žinote, kad ten bus karščio ir mėlio, todėl keliaujate pasiruošę. Įsidedate daugiau vandens, nei jums reikia, įsigyjate tinkamus batus, ryšio priemones. Na, bent jau reikėtų taip daryti. O štai potvyniui pasiruošę tikriausiai nebūsite. 2006 metais Taro dykumoje potvynio metu žuvo 130 žmonių. 2015 metais panašiomis aplinkybėmis žuvo 18 žmonių Arizonoje.

Reikalas tame, kad kalnuose ima lyti lietus. Jis kaupiasi, o tada staigia banga nusirita per dykumą be jokio perspėjimo. Žmonės vaikštinėja dykumos saulėje, per arti prieina prie išdžiūvusios upės vagos ir netikėtai yra nuplaunami potvynio bangos. Sausas dykumos dirvožemis dažnai nenori sugerti vandens, todėl jis plūsta po keliautojų kojomis, juos pargriauna ir, dažnai, nuskandina. Staigių potvynių beveik neįmanoma prognozuoti, kartais jie pasuka naujais keliais ar yra labai platūs.

Beje, žmonės nuskęsta ir klampiajame smėlyje. Klampusis smėlys yra ne kas kito, kaip paprastas hidrogelis, susidedantis iš smėlio, molio ar purvo ir vandens. Taigi, jame prasmegę žmonės negali išsikapanoti ir miršta vandenyje, dažniausiai uždusę arba prigėrę. Dykumose klampusis smėlis susidaro oazėse ar šalia išdžiūvusių upių vagų. Tiesa, iš jo išlipti yra lengviau nei rodo filmai – tereikia kiek įmanoma padidinti kontakto su klampios masės paviršiumi paviršiaus plotą.

Prancūzai sutuoktiniai žuvo per žygį dykumoje JAV pietinėje Naujosios Meksikos valstijoje, bet gelbėtojai suspėjo išgelbėti jų devynmetį sūnų, kuris taip pat buvo susmukęs dėl kaitros, penktadienį pranešė pareigūnai.

42 metų Davidas Steineris ir 51 metų Ornella Steiner (Ornela Steiner), atvykę iš Burgonės miestelio netoli Reimso, antradienio popietę išėjo į žygį Baltųjų Smėlynų nacionaliniame gamtos paminkle ir ten žuvo – veikiausiai dėl šilumos smūgio, sakė Otero apygardos šerifo biuro detektyvas Davidas Hunteris (Deividas Hanteris).

„Jie neįvertino stichijos“, – D.Hunteris sakė naujienų agentūrai AFP, pridūręs, kad skrodimo rezultatai dar negauti.

Parko reindžeriai per įprastą patruliavimą pirmiausiai rado negyvą motiną. Patikrinę jos fotoaparatą pareigūnai nustatė, kad su ja buvo dar du žmonės, nurodė D.Hunteris.

Pareigūnai sekė moters pėdsakais ir rado mirusį vyrą bei netoliese gulėjusį vaiką. Vaikas buvo netekęs daug skysčių, bet sąmoningas. Gelbėtojai jį išvežė į vietos ligoninę.

Niujorkos dienraštis „Daily News“ rašo, kad pareigūnai susisiekė su Prancūzijos konsulatu, o berniuko senelė ketvirtadienį atskrido iš Prancūzijos ir perėmė vaiko globą.

Otero apygardos šerifas Benny House'as (Benis Hauzas) sakė vietos žiniasklaidai, kad ta šeima keliavo po Jungtines Valstijas, lankydama nacionalinius parkus ir gamtos paminklus.

Pasak B.House'o, berniukas papasakojo pareigūnams, kad jo mama nuėjo atgal prie jų automobilio, kai žygyje pasijuto blogai. Jis pats ėjo tolyn kartu su tėvu.

Dienraštis „Alamogordo Daily News“ citavo B.House'o žodžius, kad oro temperatūra dykumoje siekė 38 laipsnius Celsijaus.

Nacionalinių parkų tarnybos atstovas Patrickas O'Driscollas (Patrikas O'Driskolas) sakė laikraščiui, kad Baltųjų Smėlynų dykumoje, kuri yra didžiausias pasaulyje gipso kopų telkinys, nėra jokio pavėsio ir vandens telkinių.