Jeigu ši misija būtų sėkmingai užbaigta, Kinija taptų pirmąja per pastaruosius keturis dešimtmečius šalimi, parsigabenusia Mėnulio uolienų pavyzdžių. Praeito šimtmečio 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais tai pavyko padaryti Jungtinėms Valstijoms ir Sovietų Sąjungai.

Pekinas skyrė milijardus JAV dolerių kariuomenės vadovaujamai kosmoso programai, tikintis iki 2022 metų įsirengti orbitinę stotį, o vėliau – nuskraidinti žmonių į Mėnulį.

Zondas „Chang'e 5“, pavadintas kinų mėnulio deivės vardu, antradienį nusileido iš Žemės matomoje Mėnulio pusėje ir dabar jau baigė rinkti akmenų ir grunto mėginius, nurodė Kinijos nacionalinė kosmoso administracija (CNSA).

Ketvirtadienį paskelbtame CNSA pranešime sakoma, kad iki trečiadienio vakaro zondas perkėlė surinktus mėginius į specialų konteinerį.

Agentūra nurodė, kad šios procedūros buvo įvykdytos pagal planą, bet daugiau detalių nepateikė.

Aparatas turi surinkti apie 2 kg medžiagos iš anksčiau netyrinėtos Mėnulio srities – Audrų vandenyno, didžiulės lavos lygumos, sakoma straipsnyje, paskelbtame mokslo žurnale „Nature“. Šie mėginiai gali padėti mokslininkams daugiau sužinoti apie šio dangaus kūno kilmę, susiformavimą ir vulkaninę veiklą.

Jeigu zondas sėkmingai sugrįš, Kinija taps trečia šalimi, parsigabenusia mėginių iš Mėnulio.

Tokia misija būtų pirmoji nuo Sovietų Sąjungos aparato „Luna 24“ skrydžio į Mėnulį 1976 metais.

Trečiadienį Kinijos valstybinė žiniasklaida „Chang'e 5“ programą apibūdino kaip „iki šiol vieną sudėtingiausių ir daugiausiai iššūkių keliančių Kinijos kosminių misijų“.

Zondas praeitą savaitę buvo paleistas iš Kinijos pietinės Hainano provincijos. Šeštadienį, po 112 valandų trukusios kelionės, jis įskriejo į orbitą aplink Mėnulį.

„Nelengva užduotis“

Zondas turėjo surinkti paviršiaus grunto mėginių, taip pat išgręžti 2 metrų gylio skylę ir paimti giliau slūgsančio grunto pavyzdį.

Valstybinė žiniasklaida skelbė, kad aparatas užduotis Mėnulio paviršiuje vykdys „apie dvi paras“.

Vėliau surinkti mėginiai bus išsiųsti į Žemę kapsule, turinčia vėliau šį mėnesį nusileisti Kinijos atokiame Vidinės Mongolijos regione, nurodė JAV kosmoso agentūra NASA.

Ši misija yra techniškai sudėtinga ir pasižymi keliomis naujovėmis, neišmėgintomis per ankstesnius bandymus paimti Mėnulio grunto mėginių, praeitą mėnesį naujienų agentūrai AFP sakė Harvardo-Smithsono astrofizikos centro tyrėjas Jonathanas McDowellas.

NASA vyriausiasis mokslininkas Thomas Zurbuchenas pasveikino Kiniją su sėkmingu zondo nutupdymu.

„Tai nelengva užduotis, – per „Twitter“ parašė jis. – Kai Mėnulyje surinkti mėginiai bus pargabenti į Žemę, tikimės, kad visi gaus naudos iš galimybės tyrinėti šį vertingą krovinį, galintį užtikrinti tarptautinės mokslo bendrijos pažangą.“

Kaip praneša britų „The Independent“, planuojamoms nuolatinėms bazėms mėnulyje bus itin svarbūs du ištekliai – vanduo ir geležis. Abiejų ten labai maža. Mokslininkų nuomone, apie tokias pačias bazes svajojančios ir nuolat žiūrinčios kaštų efektyvumo, privačios kompanijos taupymo tikslais gali atsisakyti būtinų žaliavų gabenimo iš Žemės ir imtis grobstyti tas menkas atsargas, kurios yra mėnulyje.

Daugybė žmonių galvoja, kad kosmosas – taikos ir harmoningo bendradarbiavimo tarp valstybių erdvė. Tačiau mokslininkai primena, kad nėra tai reguliuojančių įstatymų, o jau po penkių metų Mėnulyje gali išsilaipinti net kelios valstybinės ir privačių kompanijų misijos.

„Mes ištyrėme Mėnulio žemėlapius ir nustatėme, kad išteklių yra labai nedaug kur, o ir ten jų nedaug. Tai sukuria daug prielaidų konfliktams“, – rašoma astrofizikų tyrime.

Egzistuoja tokie dokumentai, kaip 1967 m. Sutartis Dėl kosmoso, tačiau ji skirta valstybėms ir negali apsaugoti dangaus kūnų nuo privačių kompanijų. Joje teigiama, kad „mėnulis ir kiti dangaus kūnai“ turi būti atviri visoms valstybėms ir tik tik taikiems tikslams. Spaudžiant JAV, sutartyje nebuvo aiškiai apibrėžta, ar kalbama apie ją pasirašiusių valstybių vyriausybes, ar ir privačias tų valstybių organizacijas.

Dar viena sutartis Dėl Mėnulio buvo pasirašyta 1979 m., tačiau jos neratifikavo nė viena valstybė, kuri šiandien rengia misijas į mėnulį. Tai yra, sutarties nepatvirtino nei JAV, Rusija, Kinija ir Japonija, Nei Europos kosminės agentūros šalys.

„Šioje sutartyje bandyta spręsti teisės į kosmose rastus išteklius klausimą, tačiau tarptautinė bendruomenė nepanoro įtvirtinti šių taisyklių“, – teigia Londono ekonomikos mokyklos Kosmoso politikos skyriaus pranešime.

Jame priduriama, kad 2020 m. paskelbtas „Artemidės“ susitarimas numato, kad su JAV bendradarbiaujančios valstybės privalo užtikrinti savo veiklos skaidrumą, dirbti kartu ir tik taikiais tikslais bei teikti pagalbą visiems nelaimėje atsidūrūsiems astronautams. Tačiau susitarime nė žodžiu neužsimenama, kaip apsaugoti dangaus kūnus nuo grobikiško eksploatavimo, siekiant išgauti išteklius.

„Didžiausia problema yra ta, kad visi – ir valstybės, ir privačios kompanijos – nusitaikė į tas pačias vietas ir tuos pačius išteklius. Tačiau tie ištekliai yra riboti, o mes neturime antro Mėnulio, į kurį vėliau būtų galima persikraustyti“, – teigia Misūrio valstijos Politikos mokslų ir technologijų universiteto docentė Alanna Krolikowski, taip pat dalyvavusi rengiant pastarąjį tyrimą.

Jos teigimu, projektai Mėnulyje gali būti realizuojami jau netolimoje ateityje, o teisinė juos reglamentuojanti bazė neegzistuoja. Mokslininkės nuomone, valstybės jau dabar turėtų išsiaiškinti pačius pesimistiškiausius scenarijus ir ruošti jiems atitinkamus įstatymus.

„The Independent“ primena, kad praėjusiais metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė, kad Rusijos ir JAV „Mėnulio lenktynės“ gali taip suintensyvėti, kad abi šalys imsis dislokuoti kosmose ginkluotę.