Pasak vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, tai kur kas mažiau, nei buvo suplanuota rengiantis įgyvendinti projektą, parengtą po šiai teritorijai skirto architektūros konkurso, bet būtent tiek, kiek reikia norint nesugadinti vietos dvasios. 

Nuo 2007 metų, kai pradėta galvoti apie šios teritorijos sutvarkymą, ir 2011 metų, kai Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė architektūros konkursą parengti Misionierių sodų sutvarkymo koncepcijai, 2016 metų, kai buvo parengti teritorijos sutvarkymo projektiniai pasiūlymai, šis parkas tikrai reikšmingai pasikeitė, sakė M. Pakalnis: „Kai pradėta planuoti parko pertvarkymą, susirūpinta ir jo priežiūra. Taip, jų tvarkybą paskyrus „Vilniaus parkams“ ir pradėjus jį nuosekliai tvarkyti po mažą kampelį, aplinka išties stipriai pagražėjo. O kartu išaugo ir parko lankytojų skaičius. Pastaraisiais metais jau galėjome analizuoti susiformavusias parko lankymo tradicijas ir papročius, kasdienio gyvenimo čia sukurtą elgesio scenarijų ir galiausiai tapo akivaizdu, kad kai kurie Misionierių sodų sutvarkymo projektinius pasiūlymus parengusio „Vilniaus plano“ sprendiniai nebeaktualūs – miestui teliko sukurti šios vietos lankytojams patogesnę infrastruktūrą.“

„Norime, kad Misionierių sodų teritorija, esanti išskirtinėje Vilniaus vietoje, būtų atrasta dar didesnės dalies vilniečių. Ji išliks žalia ir prieinama visiems, o kūdrų dalis patrauklumu pasivaikščiojimams konkuruos su Bernardinų sodu“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Naujoji strategija reiškia, kad tvarkant teritoriją teks apsieiti be europinių fondų lėšų – miestas tvarkysis savo lėšomis. Finansavimo iššūkius palengvins sprendimas ne tik reikšmingai koreguoti projekto apimtis, bet ir planuoti darbus etapais.

„Misionierių sodų tvarkymo planuose nebeliko iš esmės jokių brangių ir didelius pokyčius reiškiančių darbų. Nedarysime nieko, kas keistų parko reljefą, natūraliai susiformavusią takų sistemą, o tai reiškia, kad išvengsime ir želdynų šalinimo, nebent jo poreikis būtų nulemtas prastos želdinių būklės, – sakė M. Pakalnis. Medžių vertinimas buvo atliktas jau prieš kelerius metus, bet neatmetama būtinybė jų būklę įvertinti iš naujo. – Nesu tikras, ar dar veda vaisius Misionierių sodų obelys, bet stengsimės jas išsaugoti bent jau dėl galimybės pasigrožėti obelų žydėjimu.“

Ji išliks žalia ir prieinama visiems, o kūdrų dalis patrauklumu pasivaikščiojimams konkuruos su Bernardinų sodu.

Pasak M. Pakalnio, Misionierių sodų kraštovaizdyje tikrai neatsiras asfalto ar trinkelių takų – banguotam natūraliam reljefui tai būtų visiškai netinkamas sprendimas. Tikėtinas variantas –klijuotas, vandeniui laidus žvyras.

„Mūsų esminė nuostata – prisitaikyti prie esamų srautų, tvenkinių ir juos tiesiog sujungti įvairiais ryšiais, sukurti papildomų, patogių ir saugių patekimų į parką bei sutvarkyti esamus. Neketiname kurti ir elgesio scenarijaus – kaip, tarkim, Bernardinų sode, kur įvairiais sprendiniais žmonės nukreipiami tam tikroms veikloms. Misionierių sode bus siekiama išlaikyti, vadinkime, pasirinkimo laisvę tiesiog pasiūlant keletą papildomų veiklų – tokių kaip žaidimo aikštelė“, – aiškino vyriausiasis miesto architektas.

Dar šiemet planuojama „įteisinti“ natūralius Misionierių sodų takus, rudeniop tikimasi įrengti ir naują, patogesnį ryšį tarp Senamiesčio ir Užupio sukuriantį, taką nuo Misionierių bažnyčios per Maironio gatvę iki Misionierių sodų ir galiausiai – pagrindinės Užupio aikštės. Šiuo taku parką iš Senamiesčio bus galima pasiekti parką išvengiant laiptų, taigi tai bus patogu ir negalią turintiems žmonėms, ir šeimoms su vaikų vežimėliais.

Šis takas buvo tarp sutvarkymo koncepcijos konkursą laimėjusio projekto sprendinių, svarbus ir tuo, kad pėstieji galės keliauti ta kryptimi ne palei gatves, o gamtiniais, žaliaisiais reljefais. Greta šios būsimos jungties, Onos Šimaitės gatvės apačioje prie pat Maironio gatvės, ateityje turėtų atsirasti ir paminklinis objektas žydus gelbėjusiems Lietuvos gyventojams.

Tako planavimas nebeužtruks – bendrovės „Eksploit“ pagal „Vilniaus plano“ projektinius pasiūlymus parengtam techniniam projektui jau atlikta ekspertizė, greitai bus galima kreiptis dėl statybos leidimo. Bet tai, pasak vyriausiojo miesto architekto M. Pakalnio, bus viena nedaugelio į stalčių nepadėtų projekto dalių.

Darbų sąraše vienas prioritetų – tvenkinių teritorijos tvarkymas. Arčiau Tymo turgaus esantys tvenkiniai lankytojų prisijaukinti ir dabar, o aukščiau jų esanti ir kol kas mažiau naudojama teritorija bus „prijungiama“ įrengiant ten vaikų žaidimo aikštelę. Tad dalis žmonių galės ilsėtis prie tvenkinių ir ramiai grožėtis gamta, o tie, kurie norės aktyvios veiklos savo vaikams, galės keliauti į žaidimų aikštelę. 

Ne mažiau svarbos bus skiriama ir apšvietimo bei mažosios infrastruktūros, kelių medinių terasų priėjimui ar pasėdėjimui prie vandens įrengimui. Nebus atidėliojamas ir Tymo turgaus dangų tvarkymas – ten atsiradus daugiau tvarkos, švaros, tuo pačiu įvedus elektrą ir vandenį, įrengus kanalizaciją, pastačius tualetus, galėtų būti civilizuotai teikiamos maitinimo paslaugos, o kartu atsirastų galimybių įvairesniems renginiams.

Neatsisakoma ir planų įrengti bendruomeninių daržų. Pageidavimą jais rūpintis išsakė ne tik Užupio, bet ir Paupio bendruomenės, tad tai yra motyvas šios idėjos „nepamesti“.

Visi šie planai jau rytoj bus pristatyti Misionierių sodų ateitimi suinteresuotiems žmonėms – šio parko naudotojams, tarp kurių daugiausia – aplinkiniai gyventojai.

„Bus įdomu išgirsti bendruomenės nuomonę. Jei mūsų pasiūlymai bus priimtini, reikės rengti techninio projekto A laidą ir tada bus proga darkart pristatyti pokyčius visuomenei“, – sakė Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė.

Inspekcijos, kuri nuo 2017 metų bandė statybas stabdyti ir įrodyti, kad jos neteisėtos, atstovė spaudai Ligita Luščiauskaitė BNS pranešė, kad taip siekiama išvengti didelių bylinėjimosi išlaidų bei galimybės, kad valstybei teks atlyginti žalą.

Taikos sutartį pasirašė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, bendrovė „Misionierių namai“ bei Kultūros paveldo departamentas. Ji šią savaitę pateikta teismui.

Sutartimi taip pat susitarta plačiau nediskutuoti apie ją, todėl „Misionierių namų“ atstovai komentuoti atsisakė. Bendrovė jau porą kartų siūlė ginčą spręsti taikiai.

Išsprendus šį ginčą, teismuose liko dar viena byla dėl plėtros šioje teritorijoje – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vasario viduryje turėtų paskelbti išaiškinimą dėl Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialiojo plano. Dėl to į teismą yra kreipęsis Seimo narys Naglis Puteikis.

Gruodžio pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, jog 2018 metais išduotas statybos leidimas daugiabučių projektui yra teisėtas ir atmetė Statybos inspekcijos ieškinį. Teismo vertinimu, pagal specialiųjų planų sprendinius statinių rekonstrukcija ir nauja statyba teritorijoje galima.

Statybos inspekcija siekė, kad būtų panaikintas 2018 metų gegužę „Misionierių namams“ išduotas statybos leidimas, o įmonė įpareigota pašalinti statinius.

Bendrovė „Misionierių namai“ sostinės Subačiaus gatvėje iki 2019 metų pabaigos planavo rekonstruoti 9,5 tūkst. kv. metrų ploto statinių ir įrengti apie 100 butų. 1978 metais statytą ligoninę numatyta rekonstruoti į atskirus korpusus, vietoje slėptuvės suformuoti viešąją erdvę, taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą. Į projektą planuojama investuoti 40 mln. eurų.

Portalo 15min duomenimis, bendrovę „Misionierių namai“ per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited" valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.  

Visuomenė – prieš grandiozines statybas Vilniaus senamiestyje. O daugiabučius istorinėse vietose statantis verslas žmones kaltina kenkimu ir grasina, kad, sustabdžius darbus ir viską projektuojant iš naujo, projektų vystymas užsitęs metų metus.

Dar bus skandalų

Anot S.Gorodeckio, situacija dėl "Misionierių sodų", matome, sulaukė gana didelio atgarsio, nes ta kalva, ant kurios vyksta statybos, yra istorinė dominantė Vilniaus miesto senamiesčio kraštovaizdyje, ir staiga tą peizažą, kuris šimtmečiais buvo formuojamas, kažkas ima ir paima savo gaunamai pridėtinei vertei padidinti. Tačiau tokių diskusijas keliančių statybų paveldosauginėse Vilniaus teritorijose – ne viena, daugybė. Sostinės bendruomenių kantrybė senka, apie vis didėjančius nekilnojamojo turto vystytojų apetitus turėtume sužinoti jau netrukus.

„Savivaldybės atstovai daugeliu atvejų aiškios pozicijos, kad jiems tai nepatinka, nepasako – jie imituoja, kad reiškia nepasitenkinimą, - sako Vilniaus miesto bendruomenių asociacijos pirmininkas. - Tačiau, net turėdami įrankius ir galėdami eiti į teismus, patys inicijuoti situacijos nagrinėjimą, to nedaro. Laukia, kol bendruomenė "susimes", pasisamdys advokatą ir pasiryš dalyvauti teisminiame procese. O tada savivaldybė turės argumentą tiek vienai, tiek kitai pusei: toks gi buvo teismo sprendimas. Zarasų g. 15 "Užupio monstro" byloje Vilniaus savivaldybės teisininkė palaikė argumentą, kad iš viso bendruomenė negali ginti viešojo intereso, siekdama ją pašalinti iš proceso.

Dabar stebime situaciją, kai savivaldybė kai kuriems projektams išduoda statybos leidimus, o vėliau susiima už galvos: oi, kaip čia atsitiko, neapsižiūrėjome. Tyčia taip daroma ar netyčia – ne man spręsti. Yra atitinkamos institucijos, tegu nagrinėja. Bet jie patys save įvaro į kampą. Profesionalus miesto architektas, ko gero, to neleistų. Tad aš beveik tikras, kad yra politikų spaudimas jam padaryti taip, kaip reikia, o po to vyksta vaidinimas, kad čia netyčia suklysta.“

Pricipingumas - ginklas

S.Gorodeckis neabejoja, kad sustabdžius kažką, kas galimai daroma neteisėtai, tai jau sukelia atgrasymo elementą kitiems investuotojams, nes jie pradeda galvoti, ar tą daryti įžūliai, ar eiti ir tartis su bendruomene, atsižvelgiant bent į bendras kultūros normas. Jis tikisi, kad bendruomenės pastangos apginti viešąjį interesą nenueis veltui.

Problema – sostinėje turime politikus, kurie nemyli Vilniaus.

„Problema – sostinėje turime politikus, kurie nemyli Vilniaus ir negerbia jo istorijos, - paaiškino S.Gorodeckis. - Pasidomėkite, kiek jų yra tikrų – antros, trečios kartos – vilniečių. Ne per daugiausia. O rezultatas – valdo pinigai, o ne sentimentai ar meilė Vilniui.

Vystytojai dažniausiai kaltina bendruomenę, kad ši kažko reikalauja sau. Tačiau kas čia keisto? Verslas privalo investuoti į tą aplinką, iš kurios jie sau pasiima pelno maržą. Užupio pavyzdys: bendruomenė 20 metų dirbo, tvarkė tą teritoriją, padarė ją patrauklią, sukėlė susidomėjimą. O tada ateina investuotojai ir susikrauna iš to pelną, nė piršto nepajudindami už savo sklypo ribų ir dažnai dar pablogindami gyvenimo sąlygas likusiems. Tai yra elementari vagystė. Bendruomenės kuria gėrį, o yra vartotojai, kurie nori tą gėrį tiesiog vartoti. Atkakli bendruomenininkų strategija kartais sustabdo godžius užmojus.“

Aiškinasi teismuose

Bendrovė "Misionierių namai" sostinės Subačiaus gatvėje iki 2020 m. planavo rekonstruoti 9,5 tūkst. kv. m ploto statinių, kuriuose įrengtų apie 100 butų. Plėtojant projektą numatyta 1978 m. statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus namų komplekso korpusus, vietoj slėptuvės suformuoti viešąją erdvę. Taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą. Į projektą planuojama investuoti 40 mln. eurų.

Tačiau kilus aktyviai Vilniaus paveldą ginančios visuomenės pasipiktinimui, jau bene 10-metį vyksta teisminiai ginčai tarp įvairių institucijų, statybos darbai Subačiaus gatvėje tai sustabdomi, tai vėl atnaujinami.

Pastarąjį kartą Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 23-iąją iš dalies patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) skundą ir grąžino "Misionierių sodų" bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Birželio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė bylą dėl 2017 m. išduoto "Misionierių sodų" statybos leidimo teisėtumo, nustatęs, jog šią gegužę plėtrai išduotas naujas statybos leidimas, o senasis nebegalioja.

Krūva pažeidimų

Teisme Statybos inspekcija siekia, kad neteisėtu būtų pripažintas "Misionierių namams" išduotas statybos leidimas Subačiaus g. 20 plėtoti projektą. Kaip skelbė inspekcija, ji per tyrimą nustatė, jog projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, statytojas su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, buvo padaryti kiti pažeidimai, dėl kurių statybos leidimas išduotas neteisėtai.

Statybos inspekcija į teismą kreipėsi ir dėl naujojo "Misionierių sodų" statybos leidimo teisėtumo. Anot inspekcijos, projekte nėra detaliuoju planu laikomos Vilniaus Senamiesčio regeneravimo koncepcijos, pagal kurią negalima rekonstruoti ir statyti naujų statinių, todėl statybos leidimas negalėjo būti išduotas.

Situaciją stebintys kiti NT plėtotojai tada teigė, kad konfliktas tarp valstybės institucijų ir bendrovės, kuri Vilniaus senamiestyje pradėjo statyti daugiabučių projektą "Misionierių sodai", formuoja pavojingą precedentą.

"VTPSI niekada nevertino tokių atvejų kaip savavališkos statybos. Jokie teisės aktai nepasikeitė, tad staigus taisyklių ir taikomos praktikos keitimas, neperspėjus rinkos ir neapsvarsčius naujos tvarkos su vystytojais, yra labai nesolidus žingsnis", – teigė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Jaučiasi teisūs

Kaip "Vilniaus dienai" teigė "Misionierių sodų" įgaliotoji atstovė Marishka Ziurina, dėl statybų leidimų teisėtumo, jų atitikimo planavimo dokumentams, reikiamų viešinimo procedūrų laikymosi, senamiesčio apsaugos reikalavimų teigiamai pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei tarptautinė UNESCO/ICOMOS misija. Taigi, esminiai projekto teisėtumo ir atitikimo senamiesčio apsaugos reikalavimams klausimai jau yra atsakyti pačiu aukščiausiu įmanomu lygiu. Po šių institucijų teigiamų sprendimų ir vertinimų "Misionierių sodų" atžvilgiu savo pretenzijas atsiėmė ir Lietuvos generalinė prokuratūra. Nepaisant to, VTPSI iškėlė naują bylą dėl Vilniaus miesto savivaldybės išduoto statybos leidimo teisėtumo. Po Aukščiausiojo Teismo ir UNESCO vertinimų naujas bylas taip pat iškėlė Seimo nariai Petras Gražulis bei Naglis Puteikis.

"Pastarąjį perteklinį bylinėjimąsi lieka vertinti kaip nelogišką ir kerštingą elgesį, manyti, kad šie veiksmai atliekami tik tam, kad investuotojai dėl bylinėjimosi patirtų kuo daugiau nuostolių ir nutrauktų savo veiklą, – teigė M.Ziurina. – Ne kartą kvietėme VTPSI ieškoti visiems priimtino sprendimo, tartis dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau mūsų kvietimai sulaukė neigiamo atsakymo arba buvo tiesiog ignoruojami.“

„Miesto savivaldybė gegužę išdavė bendrovei „Misionierių namai“ leidimą rekonstruoti statinį Subačiaus g. 20. Savivaldybės 2017 metais išduotas leidimas statyti naują statinį pažymėtas kaip negaliojantis. Darytina išvada, jog panaikinus 2017 metų leidimą, jis akivaizdžiai negali sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo teisme objektu. Teismas daro išvadą, kad byla dėl reikalavimo panaikinti leidimą turi būti nutraukta“, – rašoma teismo nutartyje.

Ją per septynias dienas galima skųsti Vilniaus apygardos teismui.

Sostinės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigė, kad „Misionierių namams“ naujas statybos leidimas išduotas, nes pakeista dalis projekto sprendinių.

„Leidimą išdavėme, nes vystytojas kreipėsi parengęs naują techninį projektą, jame architektūriniai sprendiniai nesiskiria, bet yra kitaip sprendžiama inžinerinė infrastruktūra. Mes, neturėdami priežasčių nederinti, išdavėme leidimą, o naujas leidimas buvo reikalingas, nes keitėsi sprendiniai“, – BNS sakė jis.

Teisme Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija siekė, kad neteisėtu būtų pripažintas „Misionierių namams“ išduotas statybos leidimas plėtoti projektą Subačiaus gatvėje 20.

Kaip skelbė inspekcija, ji per tyrimą nustatė, jog projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, statytojas su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, padaryta kitų pažeidimų, dėl kurių statybos leidimas išduotas neteisėtai.

Gegužės pabaigoje Statybos inspekcijai taip pat nepavyko įrodyti, kad „Misionierių namai“ savavališkai įrengė gruntinius inkarus – Vilniaus apygardos teismas paliko galioti sprendimą, jog plėtotoja gruntinius inkarus įrengė teisėtai, nutraukta administracinio nusižengimo byla.

Dėl statybų sostinės senamiestyje teisėtumo į teismą buvo kreipęsi ir prokurorai. Tačiau sausį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei kolegijai, išaiškinus, jog Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas neprieštarauja teisės aktams, Generalinė prokuratūra pretenzijų atsisakė.

Dabar teismas rengia išaiškinimą dėl su plėtra teritorijoje susijusių 2005 ir 2015 metų kultūros ministro įsakymų teisėtumo. Dėl to į teismą kovą kreipėsi Seimo narys Naglis Puteikis.

Bendrovė „Misionierių namai“ sostinės Subačiaus gatvėje iki 2019 metų pabaigos planavo rekonstruoti 9,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto statinių, kuriuose įrengtų apie 100 butų. Numatoma 1978 metais statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus namų komplekso korpusus, vietoje slėptuvės suformuoti viešąją erdvę. Taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą. Į projektą planuojama investuoti 40 mln. eurų.

Portalo 15min duomenimis, bendrovę „Misionierių namai“ per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited“ valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.

Tai BNS patvirtino teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Airinė Šerelytė-Skistymienė.

„Byloje kitas ieškovas yra Statybos inspekcija. Kadangi ji yra pareiškusi savarankiškus reikalavimus ir nėra atsisakiusi ieškinio, rytoj vyks bylos parengiamasis posėdis. Visos šalys išreiškė norą vykdyti mediaciją. Tad jeigu posėdžio metu inspekcija neatsisakys ieškinio, kitas žingsnis – bus nagrinėjama byla ir galbūt bus siunčiama mediacijai. Jeigu inspekcija ieškinio atsisakys, byla bus nutraukta“, – BNS sakė ji.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Rita Stundienė BNS sakė, kad prokuroro sprendimą atsiimti ieškinį lėmė metų pradžioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskelbtas išaiškinimas dėl Misionierių vienuolyno ansamblio teritorijos specialiojo plano.

„Prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tik aplinkybėmis, susijusiomis su specialiojo plano teisėtumu. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo planas nepripažintas neteisėtu, prokuroras neturi teisinio pagrindimo reiškiamiems materialiniams reikalavimams“, – BNS sakė ji.

Teismas bylą parengiamajame posėdyje nagrinėti turi ketvirtadienį. Prokuratūra teigė, jog projektą plėtojančiai bendrovei „Misionierių namai“ išduotas statybos leidimas turi būti panaikintas, nes jis išduotas Kultūros ministerijos patvirtinto Misionierių vienuolyno statinių ansamblio Subačiaus g. 24, 26, 28 Vilniuje, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano pagrindu, o pastarasis prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms.

Tačiau sausio pradžioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija, išnagrinėjusi Generalinės prokuratūros prašymą, specialiojo plano nepanaikino ir išaiškino, jog specialusis planas neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo ir Vyriausybės nutarimui dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatoms. Tuo tarpu bylos dalį dėl galimo prieštaravimo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui teismas nutraukė.

Teisme prokuroras taip pat siekė, kad bendrovė būtų įpareigota per 6 mėnesius sutvarkyti teritoriją.

Šioje byloje savarankiškus reikalavimus yra pateikusi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Vilniaus senamiestyje, greta buvusio Misionierių vienuolyno plėtojamo 40 mln. eurų vertės prestižinių būstų „Misionierių sodai“ statybų teismai nestabdė – anksčiau jie atmetė Statybos inspekcijos ir Generalinės prokuratūros prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Bendrovė „Misionierių namai“ sostinės Subačiaus gatvėje iki 2019 metų pabaigos planavo rekonstruoti 9,5 tūkst. kv. metrų ploto statinių, kuriuose įrengtų apie 100 butų. Plėtojant projektą numatyta 1978 metais statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus namų komplekso korpusus, vietoje slėptuvės suformuoti viešąją erdvę. Taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą.

Portalo 15min duomenimis, bendrovę „Misionierių namai“ per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited“ valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.

Tai antradienį nusprendė išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Generalinės prokuratūros prašymą panaikinti specialųjį planą.

Teismo vertinimu, specialusis planas neprieštarauja Teritorijų planavimo ir Vyriausybės nutarimui dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų.

Projektą plėtojančiai bendrovei atstovaujanti advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė Aušra Mudėnaitė teigė, jog teismo sprendimas leidžia tęsti statybas.

„Tai esminė prielaida baigti bylas ir tęsti statybas. Plėtotojas tikisi, kad teismo sprendimas paskatins Generalinę prokuratūrą bei Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją peržiūrėti savo poziciją projekto atžvilgiu, o tuos klausimus, į kuriuos nedavė atsakymo ši byla, spręsti dialogo ir derybų keliu“, – komentare BNS teigė ji.

Dalį administracinės bylos teismas nutraukė. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

„Vien aplinkybė, kad buvusio (Misionierių – BNS) sodo dalis pateko į (Vaikelio Jėzaus vaikų – BNS) prieglaudos teritoriją, savaime nereiškia, kad yra naikinamoji vertingoji savybė. Prokuroras, išskyrus abstraktų teiginį, kad aptariama vertingoji savybė – buvusi sodo vieta – galimai yra sunaikinta, niekaip neatskleidžia, kaip konkrečiai specialiojo plano sprendiniai neatitinka įstatymo reikalavimų, kas sudaro pagrindą bylą šioje dalyje nutraukti“, – rašoma teismo sprendime.

Kolegijos vertinimu, nors 2014–2015 metais Kultūros paveldo departamentui ir sostinės savivaldybei skelbiant apie rengiamą specialųjį planą, nebuvo aiškiai įvardyta, jog Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos teritorija patenka į planuojamą teritoriją, nėra pagrindo pripažinti, jog viešumo reikalavimai buvo pažeisti.

„Vienuolyno bei prieglaudos pastato teritorijos planavimo metu sutapo, be to, savivaldybės skelbtame pranešime nurodyti ir konkretūs adresai. Todėl suinteresuoti asmenys galėjo suprasti, jog planuojama ir prieglaudos pastato teritorija“, – rašoma teismo sprendime.

Kolegija nesiėmė spręsti, ar specialiojo plano sprendiniai, kuriais buvusios prieglaudos teritorijoje numatytas leistinas užstatymo tankumas iki 48 proc. bei numatyta nauja statyba, neprieštarauja Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentui.

„Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti norminių aktų atitikties žemesnės galios nei Vyriausybės nutarimai teisės aktams. Todėl byla šioje dalyje nutrauktina“, – rašoma teismo sprendime.

Kolegija taip pat nesprendė, ar Kultūros paveldo departamentas turėjo teisę rengti specialųjį planą.

„Prokuroras abejoja, ar planas neprieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui, nes prieglaudos pastatas nebuvo paskelbtas valstybės saugomu, todėl Kultūros paveldo departamentas nebuvo kompetentingas organizuoti planavimo teritorijoje. (...) Atitinkamai, įstatymo nuostatose nėra įtvirtintas draudimas departamentui organizuoti tokios teritorijos specialųjį planavimą. Todėl bylos dalis nutraukiama“, – rašoma sprendime.

Generalinė prokuratūra prašė teismo panaikinti 2015 metais Kultūros ministerijos patvirtintą Misionierių vienuolyno statinių ansamblio Subačiaus gatvėje nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą. Anot prokurorų, jis prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui.

Kitoje byloje, kuri šiuo metu nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, Generalinė prokuratūra ir Statybos inspekcija siekia, kad būtų panaikintas 2017 metais projektui išduotas statybos leidimas.

Valstybinė kultūros paveldo komisija birželį kreipėsi į prokurorus dėl „Misionierių sodų“ teisėtumo. Komisijos teigimu, Kultūros paveldo departamento parengtas Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis paveldosaugos planas sudarė sąlygas vystyti statybas Vilniaus istorinio centro – UNESCO Pasaulio paveldo vietovės – teritorijoje.

Du ikiteisminius tyrimus, susijusius su projektu, yra pradėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Vienas tyrimas pradėtas dėl galimo piktnaudžiavimo, derinant „Misionierių sodų“ projektą – dėl to į tarnybą kreipėsi Statybos inspekcija, kuriai kilo įtarimų dėl vystytojų naudai inspekcijos Vilniaus departamente priimtų sprendimų.

Kitas tyrimas atliekamas jį perėmus iš Ekonominių nusikaltimo tyrimo valdybos. Šiame tyrime dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo, rugpjūčio pabaigoje buvo atliktos kratos buvusio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo Danieliaus Kuprio darbo vietoje ir namuose.

Bendrovė „Misionierių namai“ Subačiaus gatvėje iki 2019 metų pabaigos planavo 1978 metais statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus namų korpusus, įrengiant 100 butų, o vietoje slėptuvės suformuoti viešąją erdvę. Taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą.

Įmonė nurodo, kad bendros investicijos į projektą turėtų siekti 40 mln. eurų.

Buvusios ligoninės pastatus su 1 hektaro ploto valstybinės žemės nuomos teise „Misionierių namai" iš savivaldybės įsigijo 2007 metais už beveik 16 mln. eurų.

Portalo 15min. duomenimis, bendrovę „Misionierių namai“ per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited“ valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.