Vaizdingoje vietovėje Kauno rajone, kuri laikoma gražiausia vieta aplink Nemuną, karjerus kasanti įmonė kėsinosi į miškingus plotus, norėdama iškirsti medžius ir iš čia išgauti žvyrą.

Po ne vienerius metus trukusių diskusijų ir tarnybų įsikišimo, AAA nusprendė netvirtinti UAB „Rizgonys“ planuojamų darbų, nes rado kitų plotų, kur žvyrą galima kasti neniokojant miško.

„Miškų teritorijoje, jeigu yra neišnaudotų plotų, galima naudoti tuos plotus. Šioje vietoje pagal Miškų įstatymą vykdyti karjero žvyro paėmimo negalima“, – kalbėjo Kauno rajono vicemeras Antanas Nesteckis.

Agentūra rado, kad Kauno rajone yra kone 70 hektarų žemės, kur galima kasti žvyrą ne miške.

„Manau, kad dar ir be valstybinės žemės miškų yra tų teritorijų, kur iškasenos gali būti vystomos ir daromos iš privačių plotų“, – šnekėjo A. Nesteckis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pakarklės mišką galima kasti tik tuo atveju, jeigu būtų išnaudoti visi ne miške esantys plotai. Visgi šį sprendimą įmonė dar gali skųsti.

„Rizgonių“ direktorius, nekomentavęs žiniasklaidai šios situacijos iki šiol, atsisakė tą daryti ir dabar. Bendruomenė sakė, kad kol kas budrumo nepraranda, nes jau ne pirmas kartas, kai žadama mišką išsaugoti, bet vis kažkas nutinka.

„Arba vėl sugalvos kitoje vietoje, bet tame pačiame plote. Kaip ir pirmą sykį buvo, paėmė vieną plotelį, dabar kitą, gali būt ir trečias plotelis, kodėl gi ne“, – sakė vietos gyventojas Julius Paleckis.

Pasak bendruomenės, ruošiamasi toliau kovoti dėl miško.

„Atliekame tuos veiksmus, kad tą pačią miško grupę grąžintume. Suprantu, kad lieka tikimybė kasti karjerą, bet ji yra tiesiog apsunkinama. Nuo to viskas ir prasideda“, – teigė J. Paleckis.

Kol čia uždrausta mišką naikinti, bendruomenė turi savo planų, ką galima nuveikti išsaugotose teritorijose.

„Reikia kelti vertę, daryti rekreacinius takus. Skleisti informaciją, kad viskas, ką mes sužinojome, kiekvienas sužinotų“, – nurodė vietos gyventojas Adolfas Paleckis.

Pasak girininkų, išsaugoti tūkstančiai medžių – tai palikimas ateities kartoms. Miško sunaikinimas būtų buvęs ir miškininkų pinigų švaistymas, kur į naujus daigynus buvo investuota apie 4 mln. eurų.

„Čia yra ąžuolai, pušys, pušų sėklinė plantacija, kitų medžių bandomieji želdiniai. Esame šalia „Natura 2000“ teritorijos, šalia draustinių teritorijos“, – pasakojo girininkas Kęstutis Markevičius.

Jie sau pinigų pasiimtų labai daug, bet, kaip kolegos paskaičiavo, tai pačiai valstybei jie sumokėtų ženkliai mažiau negu dabar įdėta.

Visgi, negavus leidimo kasti miško, įmonė neteks daug pinigų. Preliminariai apskaičiuota, kad nuostolių patirs ir valstybė – daugiau nei milijoną eurų.

„Jie sau pinigų pasiimtų labai daug, bet, kaip kolegos paskaičiavo, tai pačiai valstybei jie sumokėtų ženkliai mažiau negu dabar įdėta“, – šnekėjo J. Paleckis.

Prieš keturis metus prasidėjusi kova dėl miško išsaugojimo, panašu, kad baigėsi. Tol, kol sprendimas dėl žvyro karjerų kasimo uždraudimo bus apskųstas teismui.

Ketvirtadienį už tokias Seimo nario Andriaus Palionio pateiktas įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė 38 parlamentarai.

Projektas artimiausiu metu keliaus į parlamentinį Aplinkos apsaugos komitetą, o į plenarinį posėdį turėtų sugrįžti birželio 9 d.

Projektą parengę parlamentarai A. Palionis ir Jonas Pinskus sako, kad šiuo metu Lietuvoje miškų realūs kirtimo mastai apie 2,5 karto viršija tvarų miškų naudojimą, atvejiniai ir plynieji kirtimai valstybiniuose parkuose daro didelę žalą visai biologinei įvairovei.

„Ypač daug žalos tokie kirtimai padaro valstybiniuose parkuose esantiems miškams, kuriuose gyvena retos, nykstančios, į Raudonąją knygą įrašytos žinduolių, paukščių, vabzdžių ir kitų gyvų organizmų rūšys. Ypač svarbu stabdyti didžiausią neigiamą įtaką ekosistemai turinčius kirtimus – plynuosius“, - sako Lietuvos regionų frakcijoje dirbantys parlamentarai – A. Palionis ir J. Pinskus.

Jų nuomone, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vertingųjų miškų apsaugai ir saugomoms teritorijoms, kad būtų daroma kuo mažesnė žala žmonių gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemai. Prioritetu išsaugant Lietuvos miškus, anot parlamentarų, turi būti tvarus miškų naudojimas.

Šiuo metu Saugomų teritorijų įstatyme nėra numatyta, kad valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose draudžiami atvejinis ir plynasis miško kirtimai.

„Galiu dar kartą pareikšti, kad mes esame sutarę – tiek su aplinkos ministru, tiek Vyriausybėje, tiek su „Lietuvos geležinkelių“ vadovu, uosto vadovais ir kitais – kad ieškosime visų alternatyvų užtikrinti miško išsaugojimą“, – žurnalistams kalbėjo Klaipėdoje penktadienį apsilankęs Marius Skuodis. 

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška teigė, kad bendrovės interesas yra vystyti žalią transportą.

„Galiu tvirtai pasakyti, kad Girulių miško nėra plano kirsti, yra šiuo metu analizuojama ir ieškoma visų sprendimų, kaip mes galime kitais būdais, sprendiniais užtikrinti krovinių, keleivių srautą į Klaipėdą, išsaugant miškus“, – kalbėjo M. Bartuška.

Ieškosime visų alternatyvų užtikrinti miško išsaugojimą.

Nerimas dėl Girulių miško kilo dėl geležinkelio Klaipėdoje plėtros, ruošiantis iki 2030-ųjų iš uostamiesčio centro iškelti beveik visus krovinius.

Kilus bendruomenių pasipiktinimui, kad Girulių miške gali tekti iškirsti nuo 30 iki 50 hektarų miško, buvusi Vyriausybė pernai liepą pataisė nutarimo projektą ir kaip galimas geležinkelio plėtros zonas įvardijo ir Klaipėdos rajono teritorijas.

Tuomet skelbta, kad toks sprendimas leidžia pradėti teritorijų planavimą ir analizuoti poveikį aplinkai ruože nuo Kopūstų kaimo Klaipėdos rajone, pro Pauosčio kelyną iki geležinkelio viaduko virš Liepų gatvės, ir ruože nuo Rimkų geležinkelio stoties pro Draugystės stotį iki Klaipėdos uosto ribos.

Miesto savivaldybėje tuomet gimė idėja steigti Girulių regioninį parką, taip siekiant apsaugoti mišką nuo kirtimų.

Ministras M. Skuodis taip pat tikisi miesto ir uosto bendro darbo infrastruktūros plėtros ir aplinkosaugos klausimais.

„Mums iš ministerijos pusės labai svarbu matyti bendrą vaizdą. Iki kitų metų pabaigos turime surėmę pečius padaryti viską, kad užbaigtume pradėtą Baltijos prospekto pagrindinio žiedo rekonstrukciją. (...) Mes norime matyti kompleksinį vaizdą, kaip iškelti transporto srautus iš miesto centro. Tai yra susiję ir su žaliuoju kursu", – sakė M. Skuodis.

Anot jo, įgyvendinant infrastruktūros projektus negalima pamiršti aplinkosaugos.

Tai pirmasis M. Skuodžio vizitas Klaipėdoje jam būnant susisiekimo ministru. Jis susitikimo su uostamiesčio meru Vytautu Grubliausku, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Algiu Lataku ir M. Bartuška.