Parama – didelė paspirtis

Remiama veikla – miškų ūkio modernizavimas, miško kirtimo, apvaliosios medienos ir medienos biokuro ruošos technologijų diegimas, paslaugų miškų sektoriuje teikimas; minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymas; vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo bei žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengimas ar tikslinimas.

Paramos gali kreiptis privačių miškų valdytojai, savivaldybės ir labai mažos bei mažos įmonės. Pareiškėjai (išskyrus savivaldybes) turi vykdyti miškų ūkio veiklą ne trumpiau kaip 1 m. ir praėjusiais metais iš jos būti gavę ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų. Didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 100 tūkst. eurų.

Jurbarke įsikūrusi daugiau kaip 20 metų gyvuojanti UAB „Miško ruošos darbai“ dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“ jau kreipėsi ne kartą.

„Kad ir su kuo iš kolegų pakalbi, visi aplink rašo projektus ir teikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, finansinės naudos iš to gauna. Jei tokia galimybė yra, tai kodėl ir mums nepasinaudojus?“ – paklaustas, kas skatina dalyvauti KPP programose, teigė šios bendrovės direktorius Nerijus Gurklys. Iš paramos lėšų jo vadovaujama įmonė plečia savo naujos technikos parką, pastarąjį kartą įsigijo dvi medvežes ir medkirtę.

Pasak N. Gurklio, įmonė, kurioje dirba apie 50 darbuotojų, privatiems miškų savininkams bei valstybinių miškų urėdijoms teikia miško kirtimo ir traukimo paslaugas visoje Lietuvoje. „Darbų turime daug, operatoriai – patyrę, sukamės sparčiai“, – pasidžiaugė direktorius.

Kas gali gauti paramą

Pretenduojantiems į paramą privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 30 balų. Jeigu paramos prašo privataus miško savininkas, nuosavybės teise valdantis iki 10 ha miško, ar labai maža įmonė, skiriama 10 balų. Privataus miško savininkas, nuosavybės teise valdantis 10 ha ir daugiau miško, arba miško savininkų kooperatyvas gali gauti 20 balų. Jeigu numatytas minkštųjų lapuočių iki 20 metų amžiaus jaunuolynų ir krūmynų pertvarkymas ne mažesniame kaip 0,5 ha plote, suteikiama 15 balų. Tiek pat – 15 balų – galima gauti, jeigu įsipareigojama, kad, įgyvendinus projektą, kuriame numatytos investicijos į miškininkystės technologijas, ūkio subjekto grynasis pelningumas bus didesnis kaip 4 proc. Balai skiriami ir už sukurtas bei išlaikytas darbo vietas. Jeigu, įgyvendinus projektą, sukurta naujų darbo vietų ir jo kont-rolės laikotarpiu išlaikytas ne mažesnis nuolatinis vidutinis metinis darbuotojų skaičius: iki 3 darbuotojų imtinai – suteikiama 10 balų; daugiau negu 3 darbuotojai – 20 balų.

Balų galima gauti, jeigu pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo negu nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas – už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų. Pranašumų turi ir miško savininkų asociacijos arba miško savininkų kooperatyvo nariai – jiems skiriami 5 balai.

Užs. 1792137

Būsimos valstybės įmonės valdybą sudaro septyni nariai: du įmonės darbuotojų atstovai – Ina Bikuvienė, Arūnas Gustainis, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios Aplinkos ministerijos atstovė Agnė Jakštienė ir keturi nepriklausomi nariai – Gediminas Jasinevičius, Mantas Šukevičius, Vikorija Trimbel, Saulius Alditas.

„Valdybos suformavimas yra reikšmingas žingsnis pirmyn. Jos laukia nemažai neatidėliotinų darbų, kurie turės prisidėti prie galimų grėsmių suvaldymo, strateginių krypčių įgyvendinimo ir veikiančios struktūros sukūrimo“, – sako aplinkos ministras K. Navickas.

Atrankos komisija iš pakviestų kandidatų sąrašo per du etapus atrinko keturis nepriklausomus valdybos narius pagal šias kompetencijas: finansų (finansų valdymas, analizė ar auditas), miškininkystės arba miškotyros, strateginio planavimo ir valdymo, vadybos, įmonių valdysenos. Prašymus dalyvauti atrankoje į nepriklausomus valdybos narius buvo pateikę 48 kandidatai.

„Nepriklausomų valdybos narių atranka parodė, kad naujai kuriama įmonė sugeba pritraukti žmones, kurie turi milžinišką darbo didelėse įmonėse patirtį, – teigia aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Tai turėtų užtikrinti sklandesnį įmonės kūrimo procesą“.

Kad svarbiausi pertvarkos procesai vyktų kaip įmanoma sklandžiau, kaip rašoma ministerijos pranešime, dar šiemet atlikti kiti svarbūs parengiamieji darbai: paruoštas reorganizavimo veiksmų planas ir visų 42 miškų urėdijų reorganizavimo sąlygos, atlikta pirminė miškų urėdijų turto, sutarčių, kreditorių ir kt. inventorizacija, paskelbtas būsimos įmonės pirminis įstatų projektas, priimtas vyriausybės nutarimas dėl prekybos mediena sistemos pritaikymo vienai įmonei. Urėdijose jau baigta darbuotojų konsultavimo ir informavimo procedūra.

Reorganizuojamų miškų urėdijų darbuotojams darbo sutartyse bus išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas bei kitos garantijos ir lengvatos, numatytos Darbo kodekse. Visi urėdijų darbuotojai, išskyrus vadovus (urėdus), išsaugos savo darbo vietas, nebent nesutiks toliau dirbti būsimoje įmonėje.

Valstybinių miškų valdymo pertvarka pradėta nuo dialogo su kiekviena iš 42 urėdijų. Diskusijose išklausyti miškininkų pasiūlymai ir pastabos, aptarta būsimos valstybės įmonės struktūra. Pagrindinės Valstybinių miškų urėdijos funkcijos išliks tos pačios, kaip ir dabartinių miškų urėdijų.

Iš pradžių Valstybinių miškų urėdija turės 42 regioninius padalinius (filialus), kurių skaičius per kitus metus palaipsniui sumažės iki 26. Aplinkos ministerija, kaip pertvarkos iniciatorius, pateikė siūlymus ir kriterijus dėl tinkamiausių vietų įmonės filialų centrams parinkti.

Skaičiuojama, kad užbaigus valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarką ir sukūrus darniai veikiančią įmonę, kasmet bus sutaupoma po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Šias lėšas norima panaudoti miškininkų atlyginimams didinti ir miškų gamtosauginėms funkcijoms sustiprinti.