Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ pakvietė kauniečius į protesto mitingą prieš skurdą šalyje. Nors dalyvių nebuvo labai daug, tačiau organizatoriai tikina, kad ir tiek pakanka, jog valdžia pamatytų, kaip realiai gyvena dalis piliečių.

„Kainos kyla – eurai dyla“, „Skurdą sėsi, pyktį pjausi“, „Po taurelės, po „žolės“, skurdas Lietuvoje didės“, „Mums nereikia trupinių nuo jūsų stalo“ – tokiais plakatais mitinguotojai žygiavo Laisvės alėja iki Kauno miesto savivaldybės.

Ministrei nesvarbu, kad oficialus skurdo rizikos lygis pasiekė 20 proc.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per visą kadenciją net piršto nepajudino ir toliau bukina žmones, kad pragyvenimo lygis kyla. Ministrei nesvarbu, kad oficialus skurdo rizikos lygis pasiekė 20 proc. Tai reiškia, kad absoliučiame skurde gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas. Labiausiai skursta 66 metų ir vyresnio amžiaus asmenys ir tai sudaro siekia 36,5 proc. nuo visų gyventojų.

LNK reportažas:

Populistinės atskirų organizacijų ar asmenų kalbos ir susireikšminimas dėl vienos ar kitos socialinės grupės darbo užmokesčio arba darbo sąlygų, nublanksta kai realiai pamatome, kad absoliučiame skurde gyvena 77 tūkst. Lietuvos žmonių“, – kodėl reikia tokio mitingo, kalbėjo „Sandraugos“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Į renginį atvykęs Seimo narys Petras Gražulis atsinešė plakatą su užrašu „Bankai lupikauja – jaunimas vergauja“ ir teigė, kad bankai „apiplėšinėja“ jaunus, paskolas turinčius žmones.

Mitingo dalyviai ragino griežtinti bankų kontrolę, nes nekontroliuojama jų veikla, pasak mitingavusiųjų, skurdina žmones, ypač jaunas šeimas, kurios nesulaukia deramos pagalbos iš valstybės institucijų.

Protesto akcijoje dalyvavę žmonės tikino, kad labiausiai piktina tai, kad kainos kyla sparčiau, nei atlyginimai. Kai kurie pripažino, kad jų vaikai jau emigravę, todėl kad Lietuvoje nepragyveno.

K. Juknis pabrėžė, jog mitingo tikslas nebuvo sutraukti gausų dalyvių būrį, o šis vyksta nepriklausomai nuo to, kiek žmonių susirenka, juolab kad yra rengiamas viduryje darbo dienos.

Vis dėlto jis svarstė, kad žmonės į panašius renginius neina ir iš nusivylimo.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Žmonės neina iš apatijos, nusivylimo. Žiūrėkite, ir kolegos švietimo – pusė mokyklų nėjo. Kaune nė viena neprotestavo, nėjo“, – pastebėjo jis.

Anot federacijos, absoliučiame skurde gyvena 77 tūkst. Lietuvos žmonių.

Mitingo dalyviai skanduodami „Valdžia puotauja, tauta badauja“ bei „Mums nereikia trupinių nuo jūsų stalo“ žingsniavo Laisvės alėja iki miesto savivaldybės. Susirinkusieji turėjo ir reikalavimų sąrašą.

Jie reikalavo, kad būtų išpirktos „Ignitis“ akcijos ir taip esą būtų galima valdyti išaugusias elektros tiekimo sąskaitas. Taip pat mitinguotojai teigė, kad šalyje pastatyta kelios dešimtys jėgainių, kurios esą neveikia. Jas paleidus taip pat galėtų mažėti elektros kaina.

LNK reportažas:

„Ar valdžia nedrįsta, ar neužtenka sveiko porto dėl „Ignitis“ akcijų. Kitos valstybės daro valstybinį reguliavimą, tad vienas pagrindinių reikalavimų ir yra nacionalizuoti „Ignitis“ akcijas. Reikalaujam, kad pensija būtų ne mažesnė, nei vidutinė alga. Taip pat manome, kad bent 100 eurų turėtų būti vaiko pinigai“, – reikalavimus valdžiai žarstė „Sandraugos“ vadovas Kęstutis Juknis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Mitingo dalyviai aiškino, kad PVM mokestis turėtų būti sumažintas pieno, duonos produktams. Taip pat studentams turėtų būti taikoma 20 proc. nuolaida maistui. Tiesa, kaip tai galėtų būti įgyvendinta, susirinkusieji nedetalizavo.

Reikalaujam, kad pensija būtų ne mažesnė, nei vidutinė alga.

Kalbinti mitingo dalyviai tikino, kad sutinka skurstančių žmonių ir jais esą turėtų pasirūpinti valdžia. „Mačiau moterį klupinčią ant grindinio ir prašančios išmaldos. Paklausiau jos, ar nėra kas ją prižiūrėtų, ji atsakė, kad labai nori valgyti. Tai nupirkau jai dešrelių, duonos, tada ji man pabučiavo ranką. Tai argi tai ne skurdas? Kitose šalyse atsiranda, kas žmogui padeda, duoda maisto“, – kalbėjo pro šalį ėjusi ir mitingu susidomėjusi kaunietė.

„Su vyru dirbome apie 40 metų, o dabar pensijos gauname mažai. Per abu negauname nei tūkstančio eurų ir negalime pragyventi. Didžiausia bėda ta, kad mano trys vaikai ir aštuoni anūkai išvažiavę į užsienį ir aš jų nematau. Aš vaikų nebeturiu Lietuvoje. Jei čia būtų gerai, jie grįžtų, bet čia menkai uždirba ir negali išgyventi“, – savo pasipiktinimą išreiškė kita mitingo dalyvė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Visgi, dauguma mitinguotojų reikalavimų skirti centrinei valdžiai, kuri priima sprendimus dėl pensijų, vaiko pinigų išmokų dydžio, rūpinasi kitais socialiniais reikalais. Tad kodėl mitingui pasirinkta vieta prie Kauno miesto savivaldybės, o ne prie Seimo ar Vyriausybės durų, mitingo dalyviai negalėjo paaiškinti.